Ūminė leukemija

Ūminė leukemija kitaip vadinama ūmine leukoze. Tai leukemijų rūšis, ypatinga tuo, kad progresuoja labai greitai, pasireiškia itin audringa eiga. Liga paprastai išplinta per keletą mėnesių. Ūminė leukemija sudaro apie pusę visų leukemijų (apie leukemijų priežastis, vystymąsi bei požymius skaitykite „leukemija").

Ūminės leukemijos (kaip ir lėtinės) esmė - kažkurios leukocitų grupės nekontroliuojamas dauginimasis. Skirtumas tas, kad ūminės leukemijos atveju šie leukocitai būna mažiau diferencijuoti (blastai), ligos eiga staigi ir audringa. Todėl ūminė leukemija kur kas pavojingesnė nei lėtinė.

Klasifikacija

Ūminė leukemija gali būti limfoblastinė ir nelimfoblastinė bei nediferencijuota. Limfoblastinė leukemija vystosi iš limfocitų (tokia leukocitų rūšis) pirmtakų ar jaunų formų. Nelimfoblastinė leukemija gali būti mieloblastinė, promielocitinė, monoblastinė, eritroblastinė, megakarioblastinė, mielomonoblastinė ir pan.

Požymiai

Ūminės leukemijos požymiai - nespecifiniai, tačiau progresuoja labai greitai. Paprastai pasireiškia anemijos simptomai, sutrinka kraujo krešėjimas (kartais net kraujuoja į smegenis), pacientą puola infekcijos, padidėja blužnis bei limfmazgiai. Kai kuriems pacientams skauda kaulus, galvą, pasireiškia pykinimas, vėmimas. Kartais nesubrendę leukocitai gali kauptis (infiltruoti) audiniuose (sėklidėse, odoje, dantenose, smegenyse) - tuomet sutrinka tų audinių (ir organų) funkcija.

Ūminė limfoblastinė leukemija gydoma pakankamai efektyviai, jos prognozė nebloga. Ši leukemijos forma dažniau pasireiškia limfmazgių, blužnies padidėjimu.

Ūminės mieloblastinės leukemijos eiga kur kas sunkesnė, labai audringa. Jos metu dažniau pasireiškia sunki anemija, krešumo sutrikimas, pažeidžiamos dantenos, oda, smegenys.

Tyrimai

Bendrame kraujo tyrime labai daug leukocitų, vyrauja nesubrendusios formos - blastai, taip pat sumažėjęs eritrocitų, trombocitų kiekis. Atlikus kaulų čiulpų punkciją ar biopsiją randama leukocitų pirmtakų infiltracija. Pagal jų rūšį nustatoma leukemijos rūšis.

Gydymas

Pagrindinis ūminės leukemijos gydymas - chemoterapija, o gydymo tikslas - remisijos pasiekimas ir palaikymas. Ūminei limfoleukemijai gydyti skiriamas vinkristias su prednizolonu bei rubomicinu. O ūminei mieloleukemijai - rubomicinas su citarabinu. Kai kuriais atvejais reikalinga kaulų čiulpų transplantacija. Svarbus ir simptominis gydymas - infekcijų gydymas, kraujo perpylimai, infiltruotų organų švitinimas.

Prognozė

Ūminė leukemija - liga neišgydoma, tačiau galima pasiekti ilgalaikę remisiją. Prognozė priklauso nuo paciento individualių savybių bei leukemijos rūšies. Ūminės limfoblastinės leukemijos prognozė geresnė. Neretai sergantieji ūmine laukemija miršta per kelis mėnesius, nepaisant intensyvaus gydymo.