Mielominė liga

Mielominė liga (kartais vadinama mieloma, daugine mieloma arba mielomatoze) yra plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas. Normalios plazminės ląstelės yra leukocitai, gaminantys antikūnus (dar vadinamus imunoglobulinais), kurie padeda kovoti su infekcija. Kaulų čiulpai yra minkštas, akytas audinys, gaminantis daugumą kraujo elementų (eritrocitus, leukocitus ir trombocitus).

Sergant mielomine liga, skirtingai negu kitų navikų atveju, nesusidaro auglys. Mielominės ląstelės esti pasklidę kaulų čiulpuose. Liga dažniausiai būna išplitusi visų kaulų čiulpuose, todėl mieloma dažnai vadinama daugine mieloma. Kadangi plazminės ląstelės randamos kaulų čiulpuose, susirgimas dar vadinamas kaulų čiulpų piktybine liga.

Tikimybė susirgti mieloma didėja žmogui senstant ir daugiausia susirgusiųjų yra amžiaus grupėje virš 50 metų. Kiek dažniau serga vyrai nei moterys.

Keletas kitų susirgimų pasireiškia panašiai kaip mieloma. Tarp jų: nenustatytos reikšmės monokloninė gamapatija (arba NRMG) ir plazmocitoma.

Mielominės ligos priežastys nėra gerai žinomos. Manoma, kad svarbūs veiksniai, skatinantys jos pasireiškimą, yra kai kurios cheminės medžiagos, radiacija, virusai ir nusilpusi imuninė sistema. Tikėtina, kad mielominė liga išsivysto, kai žmogų veikia vienas iš šių veiksnių ar keli iš karto. Labai retai pasitaiko, kad mielomine liga serga keli šeimos nariai, tačiau tikimybė yra labai maža ir šiuo metu nėra tyrimų, patvirtinančių paveldimą polinkį sirgti šia liga. Net ir tais atvejais, kai mielomine liga serga daugiau negu vienas šeimos narys, tai veikiau sąlygota aplinkos veiksnių.

Mielominę ligą galima sėkmingai gydyti sustabdant ligos progresavimą, kontroliuojant simptomus ir pagerinant gyvenimo kokybę, tačiau iš esmės liga nėra visiškai išgydoma. Net ir po sėkmingo gydymo jums reikės reguliariai tikrinti sveikatą, nes liga gali atsinaujinti.

Esminė informacija apie mielominę ligą:

• Mielominė liga yra kaulų čiulpuose randamų plazminių ląstelių piktybinis susirgimas (navikas);
• Mielomine liga dažniausiai serga žmonės, sulaukę penkiasdešimties, šešiasdešimties ar septyniasdešimties metų amžiaus;

Papildant gydančio gydytojo skiriamą gydymą yra dar kai kas, ką jūs galite daryti, kad būtų lengviau gyventi sergant mielomine liga - šių priemonių santrauka pateikta skyrelyje "Nuorodos ir patarimai, kaip sau pagelbėti", informacijos pabaigoje.

Požymiai

Mielominė liga gali pasireikšti įvairiai. Čia pateiksime mielominės ligos simptomus, kurie būna dažniausiai. Svarbu prisiminti, kad ne kiekvienas ligonis patirs visus simptomus ir kad visus juos galima veiksmingai gydyti.

Kaulų skausmas yra dažnai pasitaikantis simptomas. Dažniausiai skauda juosmens ar strėnų srityje, krūtinės ląstos kaulus ir šlaunikaulius.

Dažnai pasitaiko kaulų lūžiai, nes dėl mielomos sukeltos kaulų ligos gali susilpnėti kaulai. Paprastai lūžta stuburas ir šonkauliai, o patį pažeisto kaulo lūžimą gali sukelti net nedidelis spaudimas ar sužeidimas.

Sergant mielomine liga dažnai jaučiamas nuovargis, kurį gali sąlygoti pati mieloma arba jos sukeltos komplikacijos, taipogi tai gali būti gydymo šalutinis poveikis.

anemija (mažakraujystė) gali sąlygoti nuovargio jausmą ir silpnumą. Esant anemijai būna per mažai eritrocitų arba juose esančio hemoglobino, kuris perneša deguonį. anemiją gali sukelti tiesiogiai mieloma arba ji gali pasireikšti kaip šalutinis gydymo poveikis.

Sergantys mieloma žmonės dažnai suserga infekciniais susirgimais, nes liga silpnina imuninę sistemą.

Sergant mieloma dėl įvairių priežasčių gali pasireikšti inkstų veiklos sutrikimai. Jūsų inkstams gali pakenkti mielominių ląstelių gaminamas patologinis baltymas bei kitos mielomos sukeltos komplikacijos, kaip antai dehidratacija arba didelė kalcio koncentracija kraujyje. Kai kurie vaistai taipogi kartais gali pakenkti inkstams.

Hiperkalcemija tai būklė, kai kraujyje yra per daug kalcio. Sergant mieloma hiperkalcemija gali pasireikšti, jeigu iš pažeistų kaulų į kraują patenka per daug kalcio. Hiperkalcemijos simptomai yra šie: troškulys, pykinimas, vėmimas, vangumas, svaigulys ir /arba vidurių užkietėjimas.

Laboratoriniai tyrimai

Žmones, sergančius mieloma ir juos prižiūrinčius asmenis gali pradžioje sutrikdyti daugybė įvairiausių tyrimų, kuriuos atlieka gydantis personalas. Laboratoriniai ir kiti tyrimai atliekami dėl trijų pagrindinių priežasčių:

• nustatyti diagnozę;
• parinkti geriausią gydymo būdą ir stebėti ligos eigą gydant;
• nustatyti ligos komplikacijas, kad jas būtų galima gydyti.

Patologinio baltymo nustatymas

Mielominės ląstelės gamina nenormalų baltymą, vadinamą patologiniu baltymu. Jo buvimas nustatomas tiriant kraujo arba šlapimo mėginį. Mielominės ląstelės gamina įvairaus tipo nenormalius baltymus, iš kurių dažniausiai pasitaikantis vadinami IgG ir IgA. Maždaug vienas ligonis iš dešimties turi tokio tipo patologinį baltymą, kurį galima nustatyti tik tiriant šlapimą. Tai vadinamasis Bence Jonse baltymas, pagal jį atradusio gydytojo pavardę.

Retais atvejais patologinio baltymo neįmanoma nustatyti nei kraujo, nei šlapimo tyrimais. Apie šia mielomos forma sergančius ligonius sakoma, kad jie serga nesekrecine mieloma. Šie ligoniai tiriami kitais būdais.

Patologinio baltymo koncentracijos pokyčiai paprastai gana patikimai atspindi mielomos aktyvumo kitimą. Dėl šios priežasties gydymo laikotarpiu patologinio baltymo koncentracijos tyrimai atliekami reguliariai, kad būtų galima įvertinti jūsų organizmo reakciją. Jie taipogi atliekami kaip aktyvaus monitoringo dalis. Nekintantis patologinio baltymo koncentracijos lygis paprastai rodo, kad mieloma yra stabilizuota ir ši ligos fazė dažnai vadinama plato faze.

Skeleto rentgenografija

Kadangi mieloma gali susilpninti ar suardyti kaulų audinį, dažnai rentgenografija atliekama kaip vienas iš pradinių tyrimų. Tenka padaryti keletą įvairių kūno dalių rentgenogramų, kad būtų nustatyti mielomos sąlygoti pažeidimai. Rentgenografija taipogi gali būti reikalinga ir kitais atvejais, pavyzdžiui, jeigu jums pradeda skaudėti kaulus kitoje vietoje.

Kartais reikia gauti tikslesnį kaulų būklės vaizdą ir tada atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT).

Kaulų čiulpų aspiracija (išsiurbimas)

Atliekant aspiraciją, į kaulą (dažniausiai klubakaulį arba krūtinkaulį) įduriama adata, per kurią išsiurbiamas nedidelis kiekis kaulų čiulpų. Prieš šią procedūrą atitinkamoje kūno vietoje atliekama vietinė nejautra. Mėginys tiriamas mikroskopu. Pagal procentinį plazminių ląstelių kiekį galima spręsti, ar jūsų kaulų čiulpuose yra mieloma: normaliuose kaulų čiulpuose esti mažiau negu 5 proc. plazminių ląstelių; ligonių, sergančių mieloma, kaulų čiulpuose plazminių ląstelių gali būti nuo 10 iki 90 proc.

Kaulų čiulpų biopsija (trepanobiopsija)

Tikslesniam kaulų čiulpų įvertinimui dažnai ypač diagnozuojant ligą, prireikia atlikti kaulų čiulpų trepanobiopsiją. Šios procedūros metu, atlikus vietinę nejautrą, iš klubakaulio specialia adata paimamas nedidelis gabalėlis kaulų čiulpų. Paimtas gabalėlis vėliau tiriamas mikroskopu. Šis metodas leidžia tiksliau įvertinti mielominės ligos išplitimą ir kaulų čiulpų funkciją

Šie tyrimai gali būti atliekami pradedant ir baigiant gydymo kursą, kad būtų įvertintas gydymo veiksmingumas (paprastai, kuo mažiau plazminių ląstelių, tuo geriau).

Hemograma (kraujo analizė)

Gydymo laikotarpiu jus ne kartą paprašys atlikti kraujo tyrimus. Dalis mėginio naudojamas nustatyti jūsų kraujo ląstelių kiekį.

Mieloma sergančių žmonių atveju svarbiausi yra šie duomenys apie kraujo elementus:

• leukocitų kiekis;
• hemoglobino kiekis;
• trombocitų kiekis.
• Pagal leukocitų kiekį gydytojas gali įvertinti, ar yra infekcijos pavojus. Hemoglobino kiekis (eritrocitų kiekis) pasako gydytojui, ar jums yra išsivysčiusi anemija. Apie tai, ar jums negresia kraujavimas susižeidus ar savaime atsirandančios kraujosruvos, gydytojas nustato pagal trombocitų kiekį.

Inkstų funkcija

Dalis kiekvieno kraujo mėginio paprastai naudojama nustatyti šlapalo ir kreatinino kiekį. Šios medžiagos yra šalutiniai apykaitos produktai, kuriuos inkstai paprastai pašalina iš kraujo. Didelis šių medžiagų kiekis rodo, kad inkstų funkcija sutrikusi.

Beta 2 mikroglobulinas

Šis kraujo tyrimas, vadinamas beta 2 mikroglobulino (B2M) nustatymu, yra dažnai atliekamas, nes pagal jį gali spręsti apie jūsų ligos reakciją į gydymą. B2M yra vienas svarbiausių ligos aktyvumo indikatorių, dėl to šis tyrimas yra svarbus pasirenkant gydymo planą ir įvertinant mieloma sergančių žmonių prognozę.

Kalcio kiekio serume nustatymas

Kalcis yra mineralinė medžiaga, kuri randama kauluose, tačiau sergant mieloma kai kuriems žmonėms išsivysto aktyvi kaulų liga ir jų serume padidėja kalcio kiekis. Jeigu kalcio kiekis per didelis, pasireiškia sutrikimas vadinamas hiperkalcemija.

Proteino ir albumino kiekio nustatymas

Atliekant reguliarius kraujo tyrimus nustatomas ir bendras baltymų kiekis kraujyje bei atskirai albumino kiekis, kuris paprastai sudaro didžiąją dalį kraujo baltymų. Sergant mieloma bendras baltymų kiekis būna didesnis negu normaliai, nes tada kraujyje būna patologinio baltymo, albumino kiekis būna mažesnis už normą, nes patologinis baltymas sumažina normalių kūno baltymų kiekį.

Stadijos

Atlikus visus reikiamus tyrimus gydytojas gali susidaryti aiškų ir išsamų vaizdą apie jūsų ligą. Pagal tyrimų duomenis mieloma skirstoma į tris stadijas:

• pirmoji stadija: mažo aktyvumo, geros prognozės liga;
• antroji stadija: vidutinio aktyvumo ir prognozės liga;
• trečioji stadija:didelio aktyvumo liga.
• Kadangi pastaruoju metu mielominės ligos gydymas tampa vis efektyvesnis ir sparčiai progresuoja, aukštesnė ligos stadija nevisada reiškia blogesnę ligos prognozę. Mielominės ligos atveju stadija daugiausiai atspindi ligos biologinį aktyvumą ir aukštesnė ligos stadija nerodo jog liga buvo "užleista" ar diagnozuota pavėluotai.

Gydymas

Parinkti tinkamą mielomos gydymą nėra lengva. Kol kas nėra nustatytas koks nors vienas geriausias gydymo būdas. Dažniausiai taikomi mielomos gydymo būdai yra chemoterapija, steroidiniai preparatai ir transplantacija. Šių gydymo būdų privalumai, trūkumai ir nepageidaujami poveikiai gali būti įvairūs. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad jūs dalyvautumėte priimant sprendimą, kuris gydymo būdas jums yra tinkamiausias. Jūs galbūt norėtumėte tik vykdyti gydytojo nurodymus arba veikiau sutiktumėte dalyvauti kiekviename sprendimo priėmimo etape. Jūsų gydytojas turėtų atitinkamai pasirinkti veikimo būdą.

Paprastai tinkamiausias gydymas parenkamas atsižvelgiant į :

• bendrą jūsų sveikatos būklę (pavyzdžiui, kokia inkstų funkcija);
• jūsų amžių (pavyzdžiui, nuo to gali priklausyti, ar įmanoma kamieninių ląstelių transplantacija);
• jūsų profesinę veiklą ir gyvenseną;
• jūsų susirgimo pobūdį;
• anksčiau taikytus gydymo būdus.

Labai svarbu nuspręsti tik tada, kai esate pakankamai informuotas, tad neturėtumėte skubėti. Tačiau kai kuriais atvejais būtina kuo greičiau pradėti gydymą, pavyzdžiui, jeigu jums išsivystė inkstų nepakankamumas. Susirinkite tiek informacijos, kiek norite, iš gydytojų, slaugos darbuotojų, kitų ligonių, interneto. Besikalbėdami apie problemą su šeimos nariais, draugais ar kitais ligoniais, galite susidaryti aiškesnį vaizdą. Klausymasis argumentų už ir prieš kiekvieną iš galimų variantų galiausiai padeda pasirinkti. Svarstant argumentus už ir prieš reikia atsižvelgti į jūsų asmeniškus prioritetus, gyvenseną ir koks jūsų požiūris į gydymo būdus. Svarbu, kad jūs ir gydytojas sutartumėte dėl jums skiriamo gydymo.

Papildomos konsultacijos

Kadangi mieloma nėra dažnas susirgimas, jums norėtųsi gauti papildomą konsultaciją, įsitikinant diagnozės teisingumu, patikrinant, ar visi galimi gydymo būdai buvo apsvarstyti. Dauguma gydytojų mielai, sutinka, kad būtų gauta papildoma konsultacija ir jūs turite prašyti papildomos konsultacijos be dvejonių, kad tai gali įžeisti gydytoją. Jus gydantis specialistas ar bendrosios praktikos gydytojas gali organizuoti priėmimą pas kitą gydytoją (paprastai konsultantą hematologą).

Mielomos eigos valdymas

Nuo mielomos eigos valdymo priklauso tai, ar liga progresuoja ir ar jos simptomai blogėja. Mielomos eigos valdymą galite įsivaizduoti kaip sudarytą iš trijų veiksmų grupių. Tai yra:

• aktyvus ligos stebėjimas;
• gydymas, siekiant kontroliuoti pačią ligą;
• simptomų ir mielomos sukeltų komplikacijų gydymas.

Šios veiksmų grupės yra tarpusavyje susijusios, nes bet kuris gydymas, kuris kontroliuoja pačią ligą, taipogi papildomai gydys jūsų patiriamas komplikacijas.

Indikacijos pradėti gydymą

Tai labai svarbus sprendimas: pradėti gydymą ar ne.
Paprastai gydymą reikia pradėti nedelsiant, jeigu pasireiškia mielomos sukelti simptomai arba yra pavojus, kad bus pažeisti inkstai.

Ligoniai, kuriems mielomos simptomai nepasireiškia, tačiau rentgenograma rodo, kad sergate kaulų liga, turėtų pradėti gydytis kaip įmanoma greičiau, nes yra pavojus, jog liga progresuos.

Aktyvus monitoringas

Ne kiekvienu atveju diagnozavus mielomą būtina nedelsiant pradėti gydymą, kad būtų kontroliuojama ligos eiga. Nėra įrodymų, kad gydymas, skiriamas ankstyvoje stadijoje, pagerintų ligos eigą ir išeitis, todėl pradėti gydyti reikėtų tik atsiradus ligos progresavimą rodantiems simptomams.

Jeigu jums nereikalingas gydymas mielomos eigai kontroliuoti, gydytojas reguliariai tikrins jūsų būklę, taip atlikdamas mielomos monitoringą. Tai vadinama aktyviuoju monitoringu. Jo metu tikrinama, ar jums nepasireiškė naujų simptomų, tiriamas kraujas, norint nustatyti, ar mieloma nesuaktyvėjo. Ligoniai, kuriems nepasireiškia jokie simptomai, kurių hemoglobino ir kalcio kiekis yra normalūs bei normaliai veikia inkstai, kurių rentgenograma nerodo jokių patologinių pakitimų, gali ilgą laiką gyventi be gydymo.

Mielomos eigą kontroliuojantis gydymas

Chemoterapija - gydymas stipriai veikiančiais vaistais, kurie turi sunaikinti piktybines ląsteles, taip pagerinant jūsų savijautą. Kai pavyksta kontroliuoti ligos eigą ir pasiekti vadinamą plato fazę, gydymą galima nutraukti.

Didelių dozių chemoterapija ir kamieninių ląstelių persodinimas - skiriamos didesnės ir daug veiksmingesnės chemoterapijos dozės (didelių dozių terapija), naikinančios mielomines ląsteles, tačiau kartu sunaikina ir sveikus kaulų čiulpus. Kamieninės ląstelės, paimtos iš ligonio ar donoro, persodinamos, kad būtų atstatyti kaulų čiulpai.
Palaikomasis gydymas kartais skiriamas po gydymo, skirto kontroliuoti mielomos eigą. Jis turėtų prailginti laikotarpį, kurį mielomos eiga išlieka kontroliuojama.
Atsinaujinusios ar sunkiai kontroliuojamos mielomos gydymas.
Simptomų ir mielomos sukeltų komplikacijų gydymas

Simptomų ir mielomos sukeltų komplikacijų gydymu siekiama šių tikslų:

• stabilizuoti būklę, pašalinant kenksmingus komplikacijų padarinius, (pvz., dializė, gydant inkstų nepakankamumą);
• švelninti ligą, mažinant diskomfortą ir gerinant gyvenimo kokybę (pvz., skausmą mažinantys vaistai kaulų skausmo atveju);
• apsaugoti nuo komplikacijų (pvz., gydymas bisfosfonatu, siekiant apsaugoti nuo kaulų ligos arba kontroliuoti šią ligą).

Ligos eigą kontroliuojantis gydymas

Po to, kai jūs ir jus gydantys medikai nusprendėte, kad jums reikalingas gydymas kontroliuoti ligos eigą, jums reikės kartu su gydytoju nutarti, koks gydymo būdas jums geriausiai tiktų. Svarbu prisiminti, kad šie gydymo būdai, nors ir labai veiksmingai kontroliuoja mielomos eigą, iš esmės neišgydo ligos.

Svarbiausi gydymo variantai yra šie:

1. chemoterapija;
2. didelių dozių chemoterapija ir kamieninių ląstelių persodinimas;
3. palaikomasis gydymas;
4. atsinaujinusios ar sunkiai kontroliuojamos mielomos gydymas.

Toliau bus išsamiau pasakojama apie kiekvieną iš šių būdų. Kai kurie ligoniai nusprendžia, kad jie nenori chemoterapijos ir pasirenka alternatyvų būdą, kaip antai kontroliavimas dieta. Nėra patikimų duomenų, kad tokie metodai padeda, nors labai retais atvejais ligoniai teigia, jog, taikant šiuos būdus, jie daug metų gyveno su šia liga ir daug ilgiau negu buvo prognozuota. Svarbu prisiminti, kad įprasti gydymo būdai buvo labai gerai patikrinti, atliekant klinikinius tyrimus ir gydytojai gerai žino, kaip jie veikia. Tačiau to negalima pasakyti apie alternatyvius gydymo būdus. Jeigu jūs ligos eigai kontroliuoti pasirinksite alternatyvų būdą, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes galbūt vėliau jūs nuspręsite pamėginti įprastą gydymo būdą. Čia aprašomi gydymo būdai turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. Šie privalumai ir trūkumai gali skirtingai pasireikšti atskiro ligonio atveju, priklausomai nuo jo būklės ypatumų ir skirtingo gydymo būdo atveju. Taip pat aprašoma, į ką jums verta atsižvelgti prieš pasirenkant konkretų gydymo būdą. Kiekvieno gydymo būdo bendrieji privalumai ir trūkumai trumpai apibūdinti kiekvieno skyrelio pabaigoje.

Chemoterapija

Chemoterapija reiškia, kad būsite gydomi stipriai veikiančiais vaistais, kuriais siekiama sunaikinti vėžio ląsteles. Sergant mieloma tai vienas iš geriausių būdų sumažinti ligos židinius kaulų čiulpuose. Kai kuriuos vaistus galima gerti (oralinė chemoterapija), o kitus reikia leisti į veną (intraveninė infuzija). Geriamus chemoterapinius preparatus galite vartoti namuose, tačiau teks vykti į ligoninę, kad būtų suleisti intraveniniai preparatai. Kartais tai atliekama tą pačią dieną ir jums nereikia pasilikti ligoninėje nakčiai, bet kai kuriais chemoterapijos atvejais būtina atsigulti į ligoninę. Galbūt vienas iš šių būdų jums tiks labiau negu kitas.

Požymiai, kad gydymas veiksmingas, yra šie: sumažėja patologinio baltymo kiekis, mažiau skauda kaulus, praeina anemija ir sumažėja plazminių ląstelių skaičius kaulų čiulpuose. Taigi bendras rezultatas - ligos simptomai susilpnėja. Patologinis baltymas dažniausiai visiškai neišnyksta, tačiau jo kiekis pasidaro nedidelis ir stabilus - jeigu tai išlieka ilgiau negu 3 mėnesius, tai vadinama plato fazė (nes grafiškai vaizduojant patologinio baltymo kiekio pokyčius, susidaro horizontali atkarpa) ir tai pasiekus chemoterapija nutraukiama. Pasiekus šią fazę daugelio ligonių būklė gana ilgai išlieka gera jau be jokios chemoterapijos.

Paprasčiausias veiksmingas gydymas yra oralinė chemoterapija geriant tokius vaistus kaip melfalanas ar ciklofosfamidas, dažnai skiriamas kartu su steroidais (prednizolonas). Daugeliui ligonių šiuo gydymo būdu pavyksta kontroliuoti ligos eigą. Gydant šiuo būdu būna mažiau nepageidaujamų reiškinių, lyginant su intraveniniais preparatais, taigi tinka ligoniams, kurie netoleruoja šių stipresnių
vaistų.

Kitas gydymo būdas - tai chemoterapijos derinimas su kitais vaistais, iš kurių dalis geriami, o kiti - leidžiami (dažnai jie žymimi santrumpomis iš pirmųjų kiekvieno vaisto raidžių, pavyzdžiui, „ABCM").

Kai kurie chemoterapijos deriniai gali būti be perstojo leidžiami į veną keturias dienas (pvz., „VAD", „VAMP" ir „C-VAMP"). Gydant šiais stipriai veikančiais chemoterapijos deriniais kartu skiriamos didelės steroidų dozės. Pastarieji dažniausiai skiriami jaunesniems ligoniams (t.y., kuriems dar nesukako 65) dėl galimo vėlesnio kamieninių ląstelių persodinimo, tačiau jie sukelia daugiau nepageidaujamų
reiškinių.

Be paminėtų vaistų yra ir daugiau kitų, naudojamų gydyti mielomą. Žemiau pateiktose lentelėse nurodyti dažniausiai vartojami vaistai ir jų sukeliami nepageidaujami reiškiniai. Jeigu esate gydomas chemoterapijos būdu atliekant infuziją, jums gali būti daroma nedidelė operacija, kad į centrinę veną būtų įstatytas nedidelis plastikinis vamzdelis (kateteris). Per šį vamzdelį galima daug kartų leisti chemoterapinius preparatus, tad nereikia kas kartą į veną įstatinėti naujo vamzdelio. Per šį vamzdelį taipogi galima paimti kraujo mėginius.

Kas dar daroma, gydant chemoterapijos būdu?

Chemoterapijos kursas paprastai trunka keletą mėnesių. Gydoma ciklais, t.y., skiriama viena dozė arba kelių dienų gydymas, po to seka kelios dienos ar savaitės be jokio gydymo iki sekančios dozės.

Tikslios gydymo grafiko detalės priklauso nuo jums skirto chemoterapijos tipo, tad jeigu turite klausimų dėl gydymo laiko, geriausiai į juos atsakys gydantis gydytojas.

Kiek laiko truks chemoterapijos kursas?

Visas chemoterapijos kursas dažniausiai priklauso nuo ligonio organizmo reakcijos, tačiau neturėtų tęstis ilgiau negu metus.

Kokius nepageidaujamus reiškinius galiu patirti?

Chemoterapiniai vaistai yra gana stipriai veikiantys ir gali, be priešvėžinio poveikio, sukelti nepageidaujamų reiškinių. Kiekvienas vaistas sukelia tam tikrus nepageidaujamus reiškinius ir netgi tas pats chemoterapijos būdas skirtingiems žmonėms gali sukelti skirtingus reiškinius. Bet reikia nepamiršti, kad beveik visi nepageidaujami poveikiai yra tik trumpalaikiai ir pamažu pranyksta, pabaigus gydymo kursą.

Jeigu norite sužinoti daugiau apie nepageidaujamus reiškinius, paklauskite apie tai gydytojo arba slaugytojo. Jeigu pastebite nepageidaujamus poveikius, kurie, jūsų nuomone, susiję su gydymu, būtinai apie tai pasakykite gydančiam gydytojui. Gydytojas gali skirti vaistus ar nurodyti priemones, kurios padėtų, arba gali pakeisti gydymą, kad sumažėtų nepageidaujamų poveikių. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai yra šie: pykinimas ar vėmimas, plaukų slinkimas (alopecija), burnos išopėjimas ir viduriavimas. Kai kurie chemoterapijos būdai gali sąlygoti nevaisingumą. Jeigu tai jums svarbu, pasiteiraukite būtent apie tai gydytojo.

Privalumai ir trūkumai

Pagrindinis chemoterapijos privalumas yra tai, kad daugumos ligonių atveju veiksmingai užmušamos mielominės ląstelės. Tai padeda susilpninti ligos simptomus ir pagerina bendrą ligonių savijautą. Dauguma atvejų chemoterapijos būdą lengva taikyti, o kai kuriuos vaistus galima gerti namuose.

Pagrindinis šio gydymo būdo trūkumas yra tai, kad chemoterapiniai preparatai nužudo ir sveikas ląsteles, taip sąlygodami nepageidaujamus reiškinius ir retkarčiais netgi kenksmingą poveikį. Dar svarbiau, kad ilgesnį laiką gydant mielominės ląstelės tampa atsparios preparatams. Deja, chemoterapija nėra visiems ligoniams veiksminga ir jūsų gydytojas atidžiai stebės gydymo eigą, nes gal ir jums šis būdas nebus veiksmingas. Jeigu chemoterapija jums neveiksminga, galima pamėginti taikyti kitus gydymo būdus.

Naujausiais tyrimais siekiama padidinti chemoterapijos veiksmingumą, sumažinti nepageidaujamų reiškinių pasireiškimą ir ieškoti naujų gydymo būdų.

Autologinis persodinimas

Tai dažniausiai naudojamas persodinimo būdas mielomos atveju. Atlikus šį persodinimą kaulų čiulpai atsistato maždaug per dvi savaites ir tuo laikotarpiu jūs turėsite gulėti izoliuotoje ligoninės palatoje, kad būtų išvengta infekcijų. Gijimo laikotarpio pradžioje jūsų savijauta tikriausiai nebus gera, tačiau pamažu gerės. Paprastai ligoninės leidžia pacientams atsinešti asmeninių daiktų, kad palatoje būtų patogiau, tačiau dėl tikslesnės informacijos kreipkitės į gydymo personalą. Siekiant išvengti komplikacijų gali būti atliekamas kraujo ir trombocitų perpylimas bei skiriami antibiotikai. Dauguma žmonių lieka ligoninėje, kol jų kraujo elementų skaičius tampa normalus; tai dažniausiai reiškia, kad grįžti į namus galima praleidus 3-4 savaitės ligoninėje, tačiau kartais organizmas labiau nusilpsta ir tada lėtesnis gijimas trunka kelias savaites. Ligoninės nustato skirtingą lankymo tvarką šiuo laikotarpiu, tad apie tai pasiteiraukite gydymo personalo. Po pirmojo autologinio kaulų čiulpų persodinimo gydytojai įvertins gydymo rezultatus. Nepasiekus labai gero atsako (bent labai geros dalinės remisijos), jums gali būti pasiūlyta atlikti antrąjį autologinį kaulų čiulpų persodinimą ar skirti palaikomąjį gydymą. Antrasis autologinis kaulų čiulpų persodinimas taip pat gali būti atliekamas ir vėliau nustačius ligos recidyvą.

Privalumai ir trūkumai

Pagrindiniai šio persodinimo būdo privalumai yra nedidelė rizika ir galimybė pasiekti puikią remisiją. Svarbiausias trūkumas yra didesnis toksiškumas negu chemoterapijos atveju, rizika, kad bus įšvirkštos sergančios ląstelės ir tai, kad kartais liga atsinaujina.

Alogeninis kamieninių ląstelių persodinimas

Šis persodinimas atliekamas panašiai kaip ir autologinis, išskyrus tai, kad įšvirkščiamos iš donoro, paprastai iš brolio ar sesers, paimtos ląstelės. Donoro kamieninių ląstelių persodinimas turi du pranašumus: tarp persodintų ląstelių nėra mielominių ląstelių ir donoro imuninė sistema sugeba atpažinti ir sunaikinti mielomines ląsteles. Trūkumas yra tas, kad persodinus donoro ląsteles, ligonio imuninė sistema į jas gali reaguoti kaip į ‘svetimas' ir tada prasidėtų rimta komplikacija vadinama ‘transplantato prieš šeimininką reakcija' (GvHD). Tokiu atveju atsiranda odos, kepenų ir žarnyno pažeidimų, dėl kurių kyla rimtos problemos, kartais net pasibaigiančios mirtimi. Be to, po persodinimo ligonio imuninei sistemai atsistatyti prireikia daug daugiau laiko.

Tačiau jeigu ligonių organizmas neatmeta transplantato ir išvengiama komplikacijų, daugumos jų ligos remisija būna ilgesnė ir ilgą laiką po operacijos jų kūne nerandama mielominių ląstelių. Jeigu mieloma ir atsinaujina, tai donoro kraujo imuninių ląstelių, paimtų iš kraujo, perpylimas gali padėti vėl sunaikinti mielomines ląsteles. Ši procedūra vadinama donoro limfocitų infuzija arba DLI.

Jeigu ligonis neturi brolio ar sesers, kurių audiniai yra to paties tipo kaip ir ligonio, galima rasti donorą, kuris nėra giminaitis. Toks transplantanto tipas vadinamas ‘‘tinkamas negiminingas donoro" transplantantas (arba TNDT). Šio tipo transplantacijos atveju gali kilti dar daugiau problemų nei persodinus giminaičio ląsteles ir kol kas nėra pakankamai duomenų apie šio transplantanto privalumus.

Palaikomasis gydymas

Gydymo dėka stabilizavus ligą daugelis ligonių gana ilgai gerai jaučiasi be tolimesnio gydymo. Daug tyrimų buvo atlikta siekiant rasti gydymo būdus, kurie prailgintų šį laikotarpį. Tokie gydymo būdaim vadinami palaikomuoju gydymu.

Šiuo metu įrodyta, kad skiriant palaikomąjį gydymą talidomidu po autologinių kamieninių ląstelių persodinimo, kai nėra pasiektas labai geras atsakas, galima pagerinti ligos išeitis. Pasaulyje toliau tęsiami aktyvūs tyrinėjimai siekiant surasti efektyvius palaikomojo gydymo metodus.

Atsinaujinusios ir sunkiai gydomos mielomos gydymas

Atsinaujinusi mieloma vadinama recidyvu. Ligoniui ar slaugytojams tai sukelia daug apmaudo ir rūpesčių. Jums bus lengviau, jei pasikalbėsite su gydytoju, slaugytoju ar kitu ligoniu. OHLB „Kraujas" gali būti paramos ir informacijos šaltinis šiuo sunkiu laikotarpiu.

Jeigu jums mieloma atsinaujina, gydytojui kartu su jumis teks apsvarstyti, koks gydymas galėtų sustabdyti ligą. Galbūt jau sudarant pradinį gydymo planą jūs ir gydantis gydytojas aptarėte recidyvo kontrolės variantus. Vis dėlto dauguma gydytojų nori dar kartą aptarti šiuos variantus, kadangi ligonių nuomonė gali būti pasikeitus, nes šio gydymo rizika ir nauda nėra visiškai aiški ligoniams, kuriems mieloma atsinaujino.

Daliai ligonių padeda pakartotas pirminis gydymas, ypač tuo atveju, kai remisijos laikotarpis buvo ganėtinai ilgas. Tačiau kitai daliai sergančiųjų atsinaujinusi mieloma nepasiduoda gydymui. Tai jau sunkiai gydoma liga.

Jeigu mielomos nepavyksta įveikti anksčiau taikyta chemoterapija, jums dar lieka pasirinkimo variantai:

• taikyti skirtingą nei ankstesnis chemoterapinį gydymą;
• gydytis bortezomibu, talidomidu ar kitu nauju vaistu;
• taikyti didelių dozių steroidų (paprastai deksametazono) terapiją;
• taikyti vieną iš eksperimentinių gydymo būdų.

Apie chemoterapiją ir kamieninių ląstelių persodinimą rašyta ankstesniuose skyriuose.

Bortezomibas

Įrodyta, kad šis naujas vaistas, skiriamas kartu su melfalanu ir prednizonu, yra labai efektyvus tiems pacientams, kurie nebuvo anksčiau gydyti nuo daugybinės mielomos ir kuriems netinka didelių dozių chemoterapija su kaulų čiulpų transplantacija. Taip pat bortezomibas, vienas ar derinyje su kitais vaistais, skiriamas pacientams, kurie jau buvo gydyti mažiausiai vienu gydymo būdu ir kuriems jau buvo taikyta kaulų čiulpų transplantacija arba šis gydymo metodas netinka. Šis vaistas skiriamas injekcijų į veną ciklais. Sprendimą dėl vaisto skyrimo priima gydytojų konsiliumas, siekiant bortezomibą paskirtį pacientams, kuriems šis vaistas būtų efektyviausias. Vaistas Lietuvoje registruotas Velcade pavadinimu.

Talidomidas

Talidomidas gali būti skiriamas ligoniams, kurių liga progresavo, nors buvo taikyti keli standartiniai gydymo būdai. Talidomidas vartojamas kasdien tablečių pavidalu. Šis vaistas skiriamas po chemoterapijos ar kamieninių ląstelių persodinimo ligoniams, kai gydant įprastais būdais liga pasirodė atspari arba atsinaujino. Talidomidas daliai ligonių būna veiksmingas, tačiau jis sukelia nepageidaujamus reiškinius, kurie kartais nusveria naudą. Šiuo metu talidomidas Lietuvoje nėra registruotas ir gali būti skiriamas tik išimties tvarka gydytojų konsiliumo sprendimu, kurį patvirtina įstaigos Medicininės Etikos komitetas.

Steroidai

Didelių dozių steroidų terapija su deksametazonu galima veiksmingai kontroliuoti mielomą tais atvejais, kai ligoniams netinka chemoterapija dėl jų bendros sveikatos būklės arba tai ligoniai, kuriems po chemoterapijos mieloma atsinaujino daugiau negu vieną kartą.

Nauji gydymo būdai ir klinikiniai tyrimai

Dabartiniu metu atliekama daug tyrimų, siekiant surasti veiksmingesnius ir mažiau kenksmingus gydymo būdus. Kuriami nauji gydymo būdai ir kai kuriuos, teikiančius daug vilčių, paminėjome ir šioje nformacijoje. Tačiau kol tų gydymų būdų veiksmingumas ir saugumas nėra galutinai įrodytas, jie taikomi tik ligoniams, kurių liga progresuoja arba atsinaujino po standartinio gydymo būdų. Klinikinių tyrimų metu patikrinama, koks vaisto vartojimo būdas yra saugiausias. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne kiekvienam ligoniui galima taikyti naują gydymo būdą, tačiau jeigu norite pamėginti vieną tokių būdų, pakalbėkite apie tai su gydančiu gydytoju ar slaugytoju.

Klinikiniai tyrimai - tai suplanuoti tyrimai, kuriuose dalyvauja ligoniai ir kurie skirti išbandyti naujus vaistus ar palyginti įvairius jau taikomus gydymo būdus. Jie atliekami pagal griežtas taisykles, vadinamas protokolu. Visi tyrime dalyvaujantys ligoniai yra atidžiai stebimi. Tyrimo metu surinkta informacija apibendrinama ir ją toliau analizuoja kvalifikuoti tyrėjai. Remiantis rezultatais nustatoma, kuris gydymo būdas yra geriausias ir tai padeda ateityje pagerinti ligonių gydymą.

Persodinimo srityje yra tiriamas naujas alogeninis kamieninių ląstelių persodinimo tipas, vadinamas mini transplantantu (taip pat žinomas kaip nemieloablacinis transplantatas /non-myeloablative/). Tikimasi, kad šis būdas sukels mažiau komplikacijų negu standartinis alogeninis transplantantas.

Kiti nauji būdai susiję su monokloniniais antikūnais, kurie turi atakuoti mielomines ląsteles, neliesdami sveikų ląstelių; vakcinomis, kurios stiprina imuninės sistemos gebėjimą naikinti mielomines ląsteles; tiksline radioterapija, kai radiacija nukreipiama tik į mielomines ląsteles ir likęs kūnas nepažeidžiamas.

Klinikiniuose tyrimuose tiriama daug naujų derinių, kuriuos sudaro jau vartojami vaistai. Jeigu jums pasiūlo dalyvauti klinikiniame tyrime tai nebūtinai reiškia, kad siūloma išbandyti visai naują vaistą. Gali būti tiriamas jau vartojamų vaistų naujas vartojimo būdas. Kai kurie centrai nuolat įtraukia piktybinėmis ligomis sergančius ligonius į klinikinius tyrimus.

Surinkus daugiau duomenų apie šiuos eksperimentinius tyrimus, jų vaidmuo, palyginus su standartiniais būdais, taps aiškesnis. Jeigu vėliau bus įrodyta, kad jie veiksmingesni ir saugesni, jie pakeis dabartinius gydymo būdus. Gaila, bet ne visi nauji gydymo būdai pasirodo esą geresni už standartinius, dėl to labai svarbu ypač kruopščiai atlikti naujų gydymo būdų tyrimus.

Atsakas į gydymą

Kaip jau minėta, gydymu siekiama kontroliuoti ligą ir jos padarinius organizmui. Norint nustatyti, kaip ligonio organizmas reaguoja į gydymą, reguliariai bus atliekami įvairūs tyrimai. Šie tyrimai gali truputį skirtis atskiro ligonio atveju, tačiau dažniausiai atliekami reguliarūs kraujo ir šlapimo tyrimai, nuo vienos iki dviejų kaulų čiulpų biopsijų ar aspiracijų per metus ir retkarčiais atliekama rentgenografija. Vienas iš geriausių požymių, kad organizmas gerai reaguoja į gydymą, yra gera bendra sveikatos būklė.