Paprastasis kadagys

Paprastasis kadagys - daugiametis visada žaliuojantis dvinamis, rečiau vienanamis 3-4 metrų aukščio krūmas, kartais iki 15 m. aukščio medis. Laja daugiausia kūgiška, vyriškų individų siauresnė, moteriškų skėstašakė. Stiebas status, žievė pilkai ruda, ūgliai rusvai rudi. Spygliai 10-15 mm. ilgio, šakutėse prisegti po tris, durklo pavidalo, labai dygūs. Kadagio žiedai vienalyčiai: vyriški ir moteriški. Vyriški žiedai kankorėžiuose, geltoni; moteriški dvejopi: pirmamečiai (žali) ir antramečiai (prinokę), apvalūs, malonaus kvapo, apysaldžiai, melsvai juodi, su sakų prieskoniu. Kankorėžyje yra 3, rečiau 1-2 pailgos, tribriaunės apie 4mm ilgio sėklos.

Kadagys žydi balandžio-gegužės mėnesiais. Kankorėžiai prinoksta antrųjų metų rudenį. Derėti pradeda dešimtaisiais metais ir dera kas 3-5 metai. Dauginasi sėklomis, kurias išplatina paukščiai. Auga lėtai.

Gyvena iki 2000 metų. Sutinkamas pušynuose, žvyringuose dirvonuose, proskynose,
kirtimuose bei mišriuose miškuose. Mėgsta smėlinius, kalkingus dirvožemius. Šviesomėgis. Atsparus šalčiams, gerai pakenčia ilgas sausras. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas.

Kadagys - vienas iš seniausių vaistinių augalų, apie kurį užsimenama seniausiuose raštijos paminkluose. Gydomąsias kadagių savybes pastebėjo senovės graikai, romėnai ir egiptiečiai.

Vaistinei žaliavai rudenį renkami kankorėžiai (uogos), kai jie visiškai prinoksta ir papurčius krūmą byra ant žemės. Prieš purtant ant žemės patiesiama paklodė. Uogos surenkamos, išvalomos priemaišos ir džiovinamos natūraliai arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Išdžiuvusios uogos būna juodai rudos, blizgančios, lygios, kartais su matiniu vaškingu apnašu. Sausos uogos laikomos medžiaginiuose maišeliuose sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Tinkamai laikomos uogos nepraranda savo vertės trejus metus.

Kadagio uoguose yra apie 2 proc. eterinio aliejaus, apie 30 proc. cukrų, apie 9 proc. dervų, apie 5 proc. mineralinių, dažinių medžiagų; organinių rūgščių: obuolių, skruzdžių, acto; glikozidų, flavonoidų, pektinų, antociano, fitoncidų ir kitų veikliųjų medžiagų. Spygliuose yra 266 mg. vitamino C; karotino, fitoncidų.

Kadagys savyje sukaupia daug eterinio aliejaus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Kadagio uogos vartojamos kaip šlapimą skatinantis vaistas sergant lėtiniais inkstų ir šlapimo pūslės uždegimais, kepenų, skrandžio ligomis, reumatu, kai kuriomis odos ligomis. Kadagio spyglių ir uogų preparatai vartojami sergant inkstų ir šlapimtakių ligomis kaip antimikrobinė ir priešuždegiminė priemonė, kaitaliojant ją su antibiotikais ir kitais vaistais.

Uogų nuoviras dezinfekuoja šlapimtakius, palengvina atsikosėjimą, žadina apetitą, skatina virškinimą, žarnyno peristaltiką. Jose esantis eterinis aliejus tinka įtrynimams sergant reumatu, podagra.
Liaudies medicinoe šviežios kadagio uogos, jų nuoviras ar užpilas vartojamas gydytis nuo ūmių ir lėtinių bronchitų, bronchinės astmos, sunkių kvėpavimo takų ligų, inkstų ir širdies ligų sukeltos vandenligės. Iš šviežių uogų išspaustos sultys vartojamos sergant artritu, sėdimojo nervo uždegimu, reumatu, medžiagų apykaitos sutrikimais. Nuo reumato ir podagros sukeltų skausmų sultimis įtrinami raumenys ir sąnariai.

Uogomis aromatizuojama ir paskaninama žuvis, marinatai, kopūstai, burokėliai. Iš nedžiovintų uogų galima pasigaminti sirupo, juo paskaninti uogienes, giras, vaisių gėrimus. Kadagio uogų dedama į džiną. Per parą 1ha kadagyno išgarina apie 30 kg. fitoncidų, kurie gerai valo orą nuo teršalų. Jie pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu, užmuša daugelį mikrobų. Tačiau žydėjimo metu kadagyno reikėtų vengti, nes jų žiedadulkės gali sukelti alergiją. Degančių kadagio šakelių ir uogų dūmais mūsų protėviai smilkydavo patalpas kilus infekcinių ligų epidemijoms. Žaliava tinka prieskoniams, orui aromatizuoti, žolynų kvapų imitacijai, žolių pagalvėms, pirtyje, saunoje, aromatinėms vonioms. Be kadagio šakelės napamatysi nė vienos verbos. Pašventinta verba su kadagio šakele namus apsaugo nuo perkūno, avilius - nuo pelių, o gyvulius - nuo ligų.