Onkologinė liga – sukrečiantis išgyvenimas

Limfoma - viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 50-70 Hodžkino ir daugiau nei 300 ne Hodžkino limfomos atvejų. "Turime kuo daugiau žinoti apie šią ligą, jos simptomus bei kaskart vis didėjančias galimybes išgyti", - tvirtina gydytoja hematologė Danguolė Ramanauskienė.

Apie ligą sužinojo internete

Apie savo ligą Aldona sužinojo prieš pat Kalėdas, mat lapkričio pabaigoje iškilo guziukas dešinėje kaklo pusėje. Netrukus jis ėmė niežėti, atrodė, jog niežulys užvaldė visą kūną. Aldona apsilankė pas šeimos gydytoją, kuri nuramino sakydama, jog tai tiesiog padidėję limfmazgiai. Blogėjant sveikatai, šeimos gydytoja ryžosi nusiųsti pacientę atlikti biopsijos tyrimą. "Atsidūriau hematologų rankose, kurie ramino, jog viskas bus gerai, jog net iš sunkesnės ligos stadijos išsikapstoma, o man liga dar tik parodė savo nagus. Nelaukusi, kol kas nors teiksis paaiškinti, kokia tai liga, parlėkiau namo ir įsijungiau kompiuterį. Žinoma, nepatikėjau tuo, ką perskaičiau, o gal tąkart nenorėjau patikėti", - pasakoja pašnekovė.

Chemoterapija - sunkus išbandymas

Aldona prisimena, kad po pirmosios chemoterapijos savijauta buvo išties klaiki: nebuvo vietos, kad neskaudėtų, suko rankas, vien mintis apie maistą keldavo šleikštulį. Susilašinus antrąją dozę savijauta pagerėjo, tačiau ėmė kuokštais slinkti plaukai. Ypač jų daug ant pagalvės ir net burnoje pašnekovė sako rasdavusi rytais. Dieną surišdavusi plaukus į "arklio uodegą", kad kuo mažiau jų išbyrėtų. Šis ir daugybė kitų vienu metu užklupusių diskomfortą keliančių simptomų pastūmėjo ponią Aldoną į depresiją. Vakaro laukimas kėlė baimę ir dėl minties, jog vienąkart ji gali nebepabusti. Be to, net ir nieko neveikdama ji jautėsi esanti nuolat pavargusi. "Aš pavargdavau ne tik klodamasi lovą, bet netgi maudydamasi. Vėliau paaiškėjo, kad tikroji nuovargio kaltininkė buvo chemoterapijos sukelta anemija", - sako moteris.

Padėkos bei baimės jausmas

"Su Hodžkino limfoma kovoju jau septynerius metus. Vis dar nežinau, kuri kurią įveiksime, - prisipažįsta Aldona. - Ne tik supratau, bet ir įsitikinau, jog ligos gydymas - sunkus, skausmingas ir ilgas. Reikia daug kantrybės ir artimųjų palaikymo. Be jų aš seniai būčiau palūžusi. Galiu tik pasidžiaugti, jog pradėjau džiaugtis gyvenimu bei jį vertinti. Tikiuosi, kad pasveiksiu, nes turiu dėl ko gyventi. Džiugina profesionalus gydytojų požiūris į darbą bei pacientus, jų nuolatinės pastangos pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę."

Nors gyvenimas įgijo naują prasmę, pašnekovė prisipažįsta, kad širdyje vis dar rusena baimė, jog liga gali atsinaujinti ir vėl reikės iš naujo ilgai gydytis. Nežinomybė, ar ilgam liga pasitraukė iš gyvenimo, vargina, tad, anot pašnekovės, brangus kiekvienas medikų žodis. Deja, jie ne dievai ir negali numatyti nei ligos baigties, nei ateities.
Amžius ligai nesvarbus

Anot hematologės D. Ramanauskienės, terminu "limfoma" apibūdinama ne viena liga, o gana didelė limfinės sistemos ligų grupė. Limfomos - tai histologiškai ir biologiškai nevienalytės navikinių limfocitų ligos, kurios yra skiriamos į dvi dideles grupes - Hodžkino ir ne Hodžkino tipo limfomas. Ne Hodžkino tipo limfomos skiriasi ir savo klinikine eiga, ir atsaku į gydymą, ir prognoze. Jų eiga labai nevienoda - nuo labai greitai progresuojančių ir mirtinų iki vangios eigos. Hodžkino limfoma ir agresyviomis ne Hodžkino limfomomis serga įvairaus amžiaus žmonės, vangios eigos limfomomis dažniau serga vyresnio amžiaus gyventojai (90 proc. pacientų vyresni nei 50 metų). 40 proc. ligonių liga progresuoja lėtai.

Vakarų Europoje registruojama vidutiniškai 14-19 limfomos atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus. Tai sudaro apie 4 proc. navikų. Pastaruoju metu sergamumas limfoma padidėjo: 100 tūkst. gyventojų per metus diagnozuojama 8,8 limfomos atvejo. Manoma, kad tai lėmė pailgėjęs gyventojų amžius, pagerėjusi diagnostika ir daug kitų faktorių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 60-70 Hodžkino limfomos atvejų.
Piktybinių limfomų vystymąsi skatina daug faktorių: įgimtas ar įgytas imunodeficitas, infekcijos, aplinkos toksinai, kiti veiksniai.

Diagnozei vien biopsijos nepakanka

Dažniausiai liga pasireiškia periferinių limfmazgių padidėjimu: guzeliu kakle, pažastyse, kirkšnyse. Gali būti ir bendrinių simptomų: karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas. Jie pasireiškia tuomet, kai liga būna išplitusi. Neretai randama pakitimų kraujyje, galimas kepenų bei blužnies padidėjimas, pilvo ertmės ir tarpuplaučio limfinių mazgų padidėjimas, kartais pakenkiama oda ar kiti organai.
Diagnozė nustatoma atlikus auglio biopsiją ir ištyrus gautą medžiagą. Anot hematologės, ligai nustatyti neužtenka tik histologinio tyrimo, būtina atlikti imunohistocheminius, citogeninius preparatų tyrimus, be to, echoskopiją, rentgenologinį tyrimą, ištirti kaulų čiulpus.

Jaunimas pasveiksta greičiau

Anot hematologės, jeigu nustatoma agresyvios eigos limfoma, gydymą stengiamasi pradėti kuo greičiau. Ligos prognozė priklauso ne tik nuo limfomos varianto, bet ir ligonio amžiaus, ligos išplitimo laipsnio, paciento būklės, gretutinių ligų bei kai kurių kitų faktorių. "Apie pusę pacientų pasveiksta", - tvirtina gydytoja hematologė. Geresnių rezultatų sulaukia jaunesnio amžiaus pacientai. Sergančius labai agresyvios eigos limfomomis jaunus ligonius galima išgydyti taikant intensyvią chemoterapiją. Renkantis gydymo taktiką, svarstoma ir galimybė transplantuoti kamienines kraujodaros ląsteles.

Visiškai kitaip elgiamasi nustačius vangios eigos limfomos diagnozę. Šios limfomos gana dažnai nustatomos atsitiktinai ar tam tikru laikotarpiu pastebėjus padidėjusius limfinius mazgus ar blužnį. Nustatant diagnozę liga jau būna išplitusi, tad neretai paaiškėja, jog pažeisti ir kaulų čiulpai. Kadangi liga progresuoja lėtai, dalies ligonių gyvenimo kokybė nepakinta arba keičiasi nepastebimai, todėl tokie ligoniai akylai stebimi medikų.

Mažo agresyvumo limfomų gydymas derinamas prie natūralios ligos eigos. Deja, pasveikstama labai retai. Pacientai išgyvena vidutiniškai 5-8 metus. Prognozę lemia paciento amžius ir ligos išplitimas. "Limfinių mazgų padidėjimas nebūtinai reiškia, kad žmogus serga limfoma, - ramina gydytoja. - Gerokai dažniau, ypač jaunesnio amžiaus žmonėms, tai būna regioninių limfmazgių reakcija į kokią nors infekciją, tačiau bet kuriuo atveju geriausia pasitarti su savo šeimos gydytoju nei laukti, kas bus toliau. Ne veltui liaudies išmintis byloja, jog atsarga gėdos nedaro."