To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Ligonis su išmušta akimi ateina pas daktarą...

Ligonis su išmušta akimi ateina pas daktarą:
- Gydytojau, man akį išmušė!
- Na tai kas? Juk turite atsarginę!

  • Jei sunkiai tuštinatės, ar dažnai būna užkietėję viduriai, gerkite daug skysčių ir valgykite skaidulinio maisto (vaisių, daržovių, rupių duonos produktų).

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Daugiau kaip 70 proc. planetos gyventojų - vyrų anksčiau ar vėliau turi problemų seksualiniame gyvenime (susilpnėjusi potencija ar lytinis potraukis, pablogėjusi erekcija, ejakuliacijos ...

Menopauzė: brandžios moters džiaugsmai ir rūpesčiai

Kol moteris jaučiasi moterimi, jai niekada ne vėlu viską pradėti iš naujo. Lėkšti neišmanėlių juokeliai apie klimaksą neturėtų trikdyti brandžių moterų, kurioms pats laikas mėgautis gyvenimu ir skirti daugiau laiko sau. Mitą, kad moterys sensta greičiau už vyrus, sugalvojo ne kas kitas, kaip patys vyrai. Iš tikrųjų moterys turi daug daugiau galimybių atrodyti geriau nei bendraamžiai vyrai.

Tai kodėl gi ši problema aktuali?

Vidutinė gyventojų trukmė ilgėja, tuo pačiu ypač pastebima, kad daugėja moterų, kurioms virš 65 metų, skaičius. Nepaisant gyvenimo trukmės pailgėjimo, menopauzė moterims pasireiškia apie 51 metus. Taigi, perėjusios į menopauzės laikotarpį, moterys dar pragyvena trečdalį (ir daugiau) savo gyvenimo. Kadangi plačiai kalbama, kad klimaksas ir menopauzė moterims reiškia eilę sveikatos negalavimų, o su jais joms tenka taikstytis iki kelių dešimčių metų, todėl pastaruoju metu ypač daug apie tai diskutuojama ir ieškoma efektyvių būdų, kurie pagerintų moters savijautą. Kadangi gyvenimo trukmė nuolat ilgėja, mes privalome galvoti apie gyvenimo kokybės pagerinimą. Pilnaverčiam gyvenimui būtina gera savijauta - ir tai ne svajonė, o realiai pasiekiamas tikslas.

Šiek tiek fiziologinių pagrindų...

Tam kad lengviau būtų suprasti, kodėl klimaksas ir menopauzė pasireiškia taip įvairiapusiškai, reikėtų šiek tiek susipažinti su endokrinine sistema, hormonais ir reprodukcine sistema.

Pradžiai reikėtų suprasti, kas tai yra klimaksas, menopauzė ir kodėl jie neišvengiamai aplanko kiekvieną moterį.

Terminas „menopauzė" suprantamas ne visada teisingai, kai kur tai traktuojama kaip menstruacijų išnykimas arba visas pokyčių periodas. Iš tikrųjų laikotarpis, kai pereinama nuo reproduktyvinio periodo iki menopauzės, turėtų būti vadinamas klimaksu. Įprastai jis prasideda apie 46 metus ir nuo tada kiaušidžių funkcija pamažu silpsta, tai tęsiasi apie 5 metus. Šiuo periodu moterys patiria menstruacinio ciklo pakitimus (ciklas arba per trumpas arba per ilgas, nereguliarios menstruacijos) ir kitų nemalonių pojūčių. Organizmas pereina į kitą egzistavimo režimą, kuris vadinamas klimaksu. Graikiškai „klimakter" reiškia „laiptelis", taigi tai reiškia moters gyvenimo kitą etapą.

Menopauzė - reiškia visišką menstruacijų ir tuo pačiu vaisingumo išnykimą (gr. „meno" - mėnesinės, „pause" - nutrūkimas), nes kiaušidės nebegamina estrogenų.

Kas tie hormonai estrogenai ir ką jie veikia?

Hormonai - tai cheminės medžiagos, tarsi „tarpininkai" tarp skirtingų mūsų organizmo organų ir audinių. Hormonus sintetina, t.y. gamina endokrininės liaukos. Pavyzdžiui, lytiniai hormonai daugiausia gaminami kiaušidėse ir tik maža jų dalis - antinksčiuose. „Paruoštas" hormonas patenka į kraują ir reguliuoja organo-taikinio veiklą, suaktyvina jo funkciją arba stabdo jo darbą. Nors kraujyje vienu metu yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, hormonai yra neįtikėtinai gudrūs ir sugeba atrasti būtent savo taikinį. Visa ši sistema dirba rakto ir spynos principu, kur rakto vaidmenį atlieka hormonas, o spynos - receptorius tam tikrame organe. Akivaizdu, jei koks nors hormonas organizme nebegaminamas, tai atitinkamos „spynos" nebus kuo atrakinti, ir organo, priklausančio nuo to hormono, veiklos aktyvumas labai sumažės. Pavyzdžiui, estrogenų (moteriškų lytinių hormonų) receptoriai išsidėstę beveik visuose organizmo audiniuose ir organuose, tarp jų odoje ir galvos smegenyse, todėl, kai estrogenų sintetinama per mažai, pakinta ne tik lytinių, bet ir kitų organų veikla bei būklė.

Menopauzės fiziologija (arba kaip veikia moters reprodukcinė sistema)

Moters reprodukcinės sistemos organų veiklą kontroliuoja lytinės liaukos - kiaušidės, kuriose sintetinami moteriški lytiniai hormonai estrogenai ir progesteronas. Kiaušidžių veiklą reguliuoja hipotaliamas (pagumburis) ir hipofizė (posmegeninė liauka) - centrinės nervų sistemos struktūros, išsidėsčiusios galvos smegenyse. Kiaušidžių hormonai (estrogenai ir progesteronas), papuolę į kraują, veikia visą organizmą, užtikrindami teisingą lytinių organų vystymąsi ir pieno liaukų augimą, moterišką kūno sudėjimą, balso tembrą ir kt.

Klimakterinis periodas - kokybiškai naujas kiekvienos moters gyvenimo etapas. Po 35 metų prasideda pastovus kiaušidžių funkcijos silpnėjimas, padidėja anovuliacinių ciklų kiekis, bet maždaug iki 45 metų šių pakitimų pati moteris nepastebi. Tolesnis moteriškų lytinių hormonų lygio mažėjimas, kuriuos gamina kiaušidės, priveda prie menstruacinio ciklo sutrikimo ir kitų negalavimų.

Lytiniai hormonai, šalia savo akivaizdaus poveikio į menstruacijų funkciją, praktiškai paveikia ir visus organus bei audinius. Kai trūksta kiaušidžių gaminamų lytinių hormonų, net devynios iš dešimties moterų patiria charakteringus pojūčius. Sąlyginai visus klimakterinio laikotarpio pojūčius galima suskirstyti į grupes:

Ankstyvieji simptomai, kurie tradiciškai siejami su klimakso pradžia:
- karščio bangos ir prakaitavimas,
- galvos skausmai,
- arterinio spaudimo padidėjimas,
- širdies plakimas,
- dirglumas ir nerimas,
- depresija,
- užmaršumas ir nedėmesingumas,
- pakitęs lytinis potraukis,
- mieguistumas,
- darbingumo sumažėjimas.

Atrofinių procesų pasireiškimas skirtinguose organuose ir audiniuose, kurie tampa matomi po kelių metų, dingus menstruacijoms:
- makšties sausumas ir skausminga sueitis,
- šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, juokiantis ar kosint,
- odos elastingumo sumažėjimas,
- plaukų slinkimas.

Medžiagų apykaitos sutrikimai - problemos, kurias lemia ilgalaikis estrogenų deficitas, dažniausiai paplitusios tarp moterų, kurioms virš 65 metų:
- širdies skausmai,
- aterosklerozė,
- poodinio riebalinio audinio persiskirstymas,
- osteopeninis sindromas,
- progresyvus intelekto žemėjimas.

Šie pokyčiai atrodo tikrai nemalonūs, bet tai tik aisbergo viršūnė. Daug baisesnės yra vėlesnės bėdos, atsirandančios dėl kiaušidžių hormonų deficito: išeminė širdies liga, osteoporozė ir degeneraciniai centrinės nervų sistemos pokyčiai - jos atsiranda dar po 10-15 metų.

Daug kas priklauso nuo požiūrio...

Nors ir akivaizdu, kad klimakterinis periodas - natūralus kiekvienos moters gyvenimo etapas, šių pokyčių laukimas dažniausiai yra lydimas emocinio diskomforto. Tradiciškai, europietės laukia šio periodo su baime, kad nebebus tokios patrauklios. O štai Rytuose visai kitaip žiūrima į menstruacijų pasibaigimą ir prarastą galimybę gimdyti vaikus: moterys būna apsuptos rūpesčio ir dėmesio, ir šiuo laikotarpiu šeimyninėje hierarchijoje užima matriarchės statusą.

Gaila, bet kartais moterų mintyse susiformuoja nevisai tinkamas požiūris į menopauzę (o ką jau kalbėti apie vyrų požiūrį). Neteisinga informacija pačius pirmuosius klimakso požymius paverčia sunkaus periodo pranašais. Neretai permainų laukimas priveda prie depresijos išsivystymo, nemalonių pojūčių ir per greito senėjimo. Kai kurios moterys baiminasi, kad bus nebepatrauklios savo sutuoktiniams, kitos bijo tapti „klasikine bjauria postmenopauzinio amžiaus b...". Tačiau šiuos mitus reiktų griauti ir kuo greičiau.

Reikėtų nepaisyti ir kito mito, kurį skelbia kai kurie moterų žurnalai ir farmacinės firmos - neva menopauzė - tai liga, kurią ne tik galima, bet ir reikia gydyti. Todėl dauguma moterų „gydosi" pakaitine hormonų terapija. Nors šio metodo saugumas ir efektyvumas nėra įrodytas. Kai kurioms moterims pakaitinė hormonų terapija padeda, bet daugumai šis gydymo būdas visiškai neveiksmingas ir netgi pavojingas (dėl vėžio išsivystymo rizikos).

Menopauzė - tai ne atskaitos taškas, nuo kurio viskas leidžiasi žemyn, tai laikas, kai galima susikurti naujus gyvenimo stiliaus stereotipus. Menopauzė - tai ne gyvenimo pabaiga, o naujo pradžia - tai neįgyvendintų darbų realizacijos laikas ir mėgavimasis nauja laisve. Ne taip senai, dar maždaug prieš 30 metų moters reproduktyvinio periodo pabaiga sutapdavo su jos vaidmens šeimoje sumenkėjimu: vaikai išaugę, namuose darbų sumažėja. Ir moterys šalia savo fizinių negalavimų net ir dvasiškai tarsi būdavo atstumtos. Tačiau galima drąsiai teigti, kad šiuo metu situacija visiškai pakitusi. Moteriai karjeros siekimas tapo labiau prieinamas ir reikšmingesnis, net ir peržengus 50 metų ribą. Natūralūs savijautos pokyčiai, peržengus 45-50 metų riba - dar ne priežastis izoliuoti save nuo bendravimo, pasitraukti iš profesinės veiklos. Visų pirma reikia imtis efektyvios klimakso ir menopauzės profilaktikos, t.y. sveiko gyvenimo būdo ir pasidomėti, kokius nehormoninius preparatus siūlo šiuolaikinė farmacija.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai