Naujausi straipsniai
Gydytojas ramina pacientą...Gydytojas ramina pacientą:
Vaistų paieška
|
Apie prieraišumą ir jo įtaką vaiko tolimesnei raidai
2011, Vasaris 1 - 13:54
Vaikai ateina į šį pasaulį nieko nežinodami, tik turėdami savyje įgimtą potencialą pažinti aplinką. Ilgas kūdikio nebrandumo laikotarpis kartu reiškia didelį pažeidžiamumo laikotarpį, nuo kurio jis turi būti apsaugotas. Vaikas pradeda gyventi, būdamas visiškai priklausomas nuo artimiausių jo žmonių rūpesčio ir dėmesio. Garsus anglų psichiatras ir psichoanalitikas J. Bowlby didžiąją savo mokslinės karjeros dalį paskyręs vaikų ir jų motinų santykių stebėjimui bei analizavimui, remdamasis gausybe surinktų empirinių duomenų, padarė pagrindinę išvadą, kad kūdikis ir mažas vaikas turi patirti šiltą, artimą ir nuolatinį ryšį su savo mama, ir šis ryšys abiems jiems turi teikti pasitenkinimą. Nuo santykio prigimties priklauso ne tik vaiko emocinė, psichinė raida, bet ir fizinis vystymasis. Kalbant apie vaiko su mamos santykio kokybę labai svarbu atkreipti dėmesį į mamos jautrumą vaiko siunčiamiems signalams apie jo poreikių tenkinimą, norą bendrauti bei saugiai pažinti aplinką. Viena žymiausių Kanados psichologių M. Ainsworth, kuri labai jautriai pažvelgė į vaiko ir motinos santykį, išskyrė pagrindinius vaiko-mamos prieraišumo tipus, kurie susiję su tolimesniu vaiko asmenybės vystymusi bei psichine raida:
Sveika vaiko raida tiesiogiai yra susijusi su saugiu prieraišumu, kuomet vaikas pasitikėdamas mama ir savimi gali drąsiai tyrinėti pasaulį, jaustis kompetentingu jame. Tuo tarpu įvairių emocinių sunkumų gali patirti vaikai turintys nesaugų ar dezorganizuotą prieraišumą. Tokie vaikai nežino, abejoja ar netiki, kad jų tėvai bus šalia, ar supras jų reikmes, nuolat tikisi būti palikti ar atstumti. Klinikiniai stebėjimai rodo, kad, jei tokios sąveikos tęsis, besiformuojantis santykių modelis gali lemti daugelį asmenybės, emocijų, elgesio sutrikimų. Taip pat naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad būtent prisirišimas turi įtakos vaiko smegenų raidai. Taigi, tėvų santykiai su vaiku turi lemiamos reikšmės ne tik psichologinei gerovei, bet ir biologinei vaiko raidai. Daug kalbėjome apie vaiko artimų santykių su mama svarbą, tačiau natūraliai kyla klausimas, o koks tėvo vaidmuo visame tame procese? Mokslas įrodė, kad jeigu vaikas tiek pat laiko praleis su abiem tėvais ar kitais pirminiais globėjais, prieraišumo jausmas susiformuos jiems visiems ir jis kokybiškai nesiskirs. Ryšiai su motina ir tėvu bei kitais asmenimis (pvz.: seneliais, auklėmis) leis vaikui įgauti įvairesnės patirties, kas ypač reikšminga vaiko socializacijos procese. Norint padėti vaikui užaugti sveikam ir pasitikinčiam savimi, patartume tėvams atsakingai rengtis vaiko auginimui, o kūdikiui gimus kreipti dėmesį į laikotarpį, kuris lemia didžiausius ir labiausiai kritinius raidos pokyčius. Svarbu, kad visi artimiausi vaikui žmonės (mama, tėtis, brolis, močiutė, auklė) mokytųsi nuosekliai auginti vaiką, vienodai reaguoti į vaiko siunčiamus signalus, užsiimti juo, skatinant jo sensomotorinę raidą, būtų prieinami vaikui reikšmingu metu. Tam svarbiu tampa tėvystės įgūdžių mokymasis, psichologinė ir psichoterapinė pagalba tėvams.
|
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
Komentarai
Skelbti naują komentarą