To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Beldimas į gydytojo kabineto duris...

Beldimas į gydytojo kabineto duris. Gydytojas:
- Įeikite.
Durys tyliai prasiveria ir tarpduryje pasirodo skeletas.
Gydytojas:
- Visada šitaip, tempia iki paskutinio ir tik tada ateina, o aš turiu gydyti.

  • Kūdikiui nuo 3 sav. iki 1,5 metų duokite po 500 TV vitamino D per dieną rachito profilaktikai.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Hipotermija - tai bendras kūno atšalimas. Mirtina žmogaus kūno temperatūra yra 28C.

Profesinių ligų – mažiau

Higienos instituto, stebinčio profesinių ligų šalyje būklę nuo 1993 m., naujausiame tyrime pastebima, kad sergamumas šiomis ligomis laipsniškai mažėja.

Piką pasiekęs 2006-aisiais metais, kuomet buvo užfiksuoti 1447 susirgimų profesinėmis ligomis atvejai (96,5 atvejo 100 tūkst. užimtų (dirbančių) gyventojų), 2007-aisiais šis skaičius sumažėjo iki 1123 atvejų (73,2 atvejo 100 tūkst.), o pernai metais - iki 1030 (preliminariais duomenimis - 67,0 atvejai 100 tūkst.).

"Viena iš priežasčių galėtų būti 2008 m. patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, kuriuose rekomenduojama taikyti maksimalius latentinius periodus. Tai laiko trukmė nuo paskutinio kenksmingo aplinkos veiksnio veikimo dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai. Po maksimalaus latentinio periodo nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinį ryšį su darbu, todėl ilgą laiką nedirbančių asmenų sveikatos sutrikimai rečiau pripažįstami profesinėmis ligomis", - sakė Higienos instituto Darbo medicinos centro, Profesinių ligų valstybės registro vedėja Danė Krisulevičienė.
Higienos instituto duomenimis, sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje nuo 1995-ųjų iki 2006-ųjų metų padidėjo beveik keturis kartus: nuo 370 iki 1447 atvejų. Per tiriamą laikotarpį sergamumas reikšmingai padidėjo tris kartus: 1996-1997, 2002 ir 2005 m. Tik nuo 2007-ųjų jis ėmė reikšmingai mažėti.

"Nuo 1996 m. skirtingų rizikos veiksnių sukeltos profesinės ligos tam pačiam asmeniui buvo pradėtos registruoti kaip atskiri ligų atvejai. 2002 m. išaugo profesinis sergamumas statybos sektoriuje. 2004 m. Lietuvoje įdiegta Europos profesinių ligų statistikos metodika (EODS), kuri irgi sąlygojo naujai nustatytų profesinių ligų atvejų pagausėjimą", - sakė Darbo medicinos centro Profesinių ligų valstybės registro vedėja.

Nuo 1995 m. daugiausia buvo nustatoma profesinių kaulų-raumenų, ausies ir speninės ataugos bei nervų sistemos ligų. Sergamumo triukšmo sukeltomis ausies ligomis padidėjimas sutapo su bendro profesinio sergamumo augimu 1996-1997, 2002 ir 2005 m. Bendrą sergamumo piką 2005-2006 m. nulėmė išaugęs kaulų - raumenų, ausies ir nervų sistemos ligų skaičius. 2007-aisais sergamumas kaulų-raumenų ir ausies ligomis mažėjo, tuo tarpu nervų sistemos ligų statistika reikšmingai nesumažėjo.

Nuo 2005 m. Lietuvos profesinių ligų struktūroje dominuoja kaulų-raumenų sistemos ligos, sudarančios apie pusę visų nustatomų profesinių ligų. Panaši situacija pastebima ir Latvijoje profesinių ligų struktūroje. Tačiau kitose Europos šalyse, skirtingai nei Lietuvoje, nustatoma gerokai daugiau profesinių kvėpavimo organų, odos ir navikinių ligų.

Profesinių ligų priežasčių struktūra per tiriamą laikotarpį ženkliai nekito. Daugiau nei tris ketvirtadalius šalyje nustatomų profesinių ligų sukelia fizikiniai veiksniai - vibracija ir triukšmas. Antroje vietoje - ergonominiai veiksniai, kurie, nors sukelia apie 20 proc. profesinių ligų, per 2002-2008 m. išaugo trečdaliu. Cheminiai ir pramoniniai veiksniai sukelia apie 2 proc., o biologiniai veiksniai - apie 1 proc. profesinių ligų.

Iki 2006 m. didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis fiksuotas statybų sektoriuje (241 atvejis iš 100 tūkst.), tačiau pastaruosius dvejus metus šioje srityje padėtis gerėja. Daugiausia sergančiųjų profesinėmis ligomis 2007-aisiais fiksuota žemės ūkio srityje (kiek daugiau nei 200 atvejų 100 tūkst.), statybų sektoriuje (apie 120 atvejų 100 tūkst.), pramonėje (apie 110 atvejų 100 tūkst.). Paslaugų sferoje sergančiųjų profesinėmis ligomis 2007-aisiais buvo apie 25 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų.

Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatoriai, surinkėjai (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriai (traktorininkai) bei žemės kasimo ir panašių mašinų operatoriai (buldozerių, ekskavatorių mašinistai). Šioje grupėje sergamumas profesinėmis ligomis 2007-aisiais buvo 538 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų, t.y. apie 10 kartų didesnis už kitų profesinių grupių (kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų, nekvalifikuotų darbininkų ir kt.) sergamumą

Per 1995 - 2008 m. laikotarpį sergamumo struktūra pagal lytį ženkliai nekito. Iki dabar 80-90 proc. nustatomų profesinių ligų tenka vyrams. Tuo tarpu sergamumo pagal amžių statistika ženkliai kito. Jei 1997-2000 m. didžiausias profesinis sergamumas buvo fiksuojamas 55-59 m. dirbančiųjų amžiaus grupėje, tai 2001-2003 - 60-64 m. grupėje, o 2004-2007 m. pagal sergamumą profesinėmis ligomis dominavo pensinio amžiaus (65 m. ir vyresni) asmenys.

"Reikėtų siekti, kad profesinės ligos būtų nustatomos jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonėms, kai liga yra ankstyvoje stadijoje. To pasėkoje mažėtų profesinių ligų su pastoviu darbingumo netekimu, kada žmonės tampa iš dalies ar visiškai nedarbingi", - sakė Higienos instituto Darbo medicinos centro Profesinių ligų valstybinio registro vedėja Danė Krsiulevičienė.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai