To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gydytojais įkyriai pacientei...

Gydytojais įkyriai pacientei:
– Šiuo atžvilgiu medicina bejėgė.
– Viešpatie, kodėl?
– Jūs visiškai sveika.

  • Nėštumo metu valgykite kepenis. Tačiau tai turi būti galvijo kepenys, pirktos iš patikimo ūkininko.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Ar žinojote, kad kosulys - tai gynybinė organizmo reakcija, padedanti pašalinti apmirusias epitelio ląsteles, dulkes, mikrobus ir kitus svetimkūnius iš kvėpavimo takų.

Depresija, del ko gyventi?

sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

O ta prasmė, tikriausiai, yra padėti kitiems? Ar ne... - Kornelija;)

Sveiki, kokie pazystami jausmai ir ta neapykanta sau. su neviltim ir noru iseiti- gyvenu jau 25 metus... Vis stumiu dienas, bandau uzsimirsti ir kartais tai pasiseka...
Turiu sunu, buvau istekejusi...deja viskas zlunga....ir del visko kalta as. as nemyliu saves, tai kaip galiu mylet ka nors kita?
Palikau vyra, iskaudinau ji... Dabar skaudinu kita zmogu, kuris yra salia ir atrodo bando mane traukti is tos duobes.
Deja, truksta drasos viska pabaigti...As tik menkysta, verksne nesugebanti uzciaupti saves.

Aš esu Samanta (vardas pakeistas). Ir aš turiu problemų. Turbūt taip turėtų prasidėti šis laiškas. O rašau jį todėl, kad jaučiu, jog jau viskas - „perdegiau“, išsekau ir man žūt būt reikia kažkur išsilieti, nebegaliu visko laikyti savyje, nes pasiekiau tokią ribą, kad nežinia kas man gali nutikti. Rašau šį laišką ir dar nežinau kam jį adresuosiu. Atrodytų yra keletas artimų žmonių su kuriais galėčiau pasikalbėti apie savo problemas, kažką išsipasakoti, jie tikėtina išklausytų, bandytų paguosti ir įrodyti, kad viskas yra gerai, kad nėra čia ko man pergyventi, na kaip ir visada tokiais atvejais „ turi stogą virš galvos, turi darbą, vairuoji automobilį, esi sveika, jauna, dar viskas prieš akis , o pasaulyje yra tokių, kurie neturi rankų, kojų, neturi namų ir bla bla bla...“ Ir taip, visi jie teisūs! (Dabar net jaučiuosi kalta, kad iki tiek nusiritau su savo „kvailom“, „juokingom“ problemom). Bet šiuo metu man savyje nežmoniškai sunku, tos tipinės žmonių paguodos tikrai nepadės, o jiems sukelčiau tik tai gailestį, nuostabą ir žinoma už nugaros prasidėtų viso to aptarinėjimai, komentavimai, smerkimai. Nenoriu to, todėl saviem ir nebesipasakoju. Taip norėtųsi turėti tokį artimą žmogutį šalia, kuris galėtų suprasti kaip aš jaučiuosi, kuris nekartotų tų nuvalkiotų banalybių, kuris nefilosofuotu, kad va toks tas gyvenimas. Norisi tokio žmogučio, kuris galėtų duoti realių patarimų esamoms situacijoms, kuris būtų šalia, kuris padėtų surasti tą kelią, kurio gale dega šviesa, kuris sakytų „MES visa tai įveiksim“.... Man tiesiog reikia DRAUGO (ĖS). Tos artimos sielos. O jos deja, nėra....
Vis bandau save motyvuoti, vis bandau save pakelti ir vaidinti, kad esu stipri. Bet tai laikina. Viskas susikrauna ir vėl palūžtu, vėl krentu žemyn.
Tai va, rašau čia aš apie tas savo problemas, o kokios jos turbūt Jums ir neaišku. Na sakyčiau realiai jų kaip ir nėra. Tiksliau jos psichologinės, gal net mano pačios sukurtos, bet jos yra mano viduje. Ir neišeina man su jomis susidoroti, kad ir kiek besistengiu. Vis dažniau pasiekiu tokią ribą, kad kaip aš sakau – mane vieną dieną išveš, tik dar neaišku kas.... (ar psichuškė, ar greitoji, ar policija, ar katafalkas...)
Nežinau kokia šio laiško (tiksliau padriko minčių kratinio) esmė... Turbūt tiesiog tylus pagalbos šauksmas....

Miela Samanta,
Gaila jau senokai rašyta Jūsų žinutė, bet jei čia apsilankysite, prašau, parašykit man slaptasis@rambler.ru , norėčiau pabendrauti, nes išgyvenu tą patį jausmą... Galvoju, kartu būtų lengviau.

Man panašiai... Gal norėtum pabendrauti?

daug metu sergu depresija. bet tokio sunkaus laiko atrodo dar nebuvo. aplink mataud daug laimingu, paprastais zemiskais dziaugsmais, besidziaugianciu zmoniu. Pati niekaip negaliu prisiverst noret gyvent, viduje kazkoks vakuumas, tustuma, beprasmybe. man virs 30..bet jauciu, kad sioj zemej niekas manes nelaukia, viskas kas galejo nutikti geriausia gyvenime, liko praeityje. is ateities naivu kazko tiketis - depresija, visiskai blokuoja nora bedrauti, jauciuosi visiskai neatradusi saves, nerealizavusi ir nezinanti kas bus toliau. baisu ir tiek. atstumiu artimiausius zmones ir del to dar didesne grauzatis..pati saves nekenciu

Jaučiuosi panašiai, tik nežinau ar man ta tikroji depresija, nors labai to nenoėčiau pripažinti sau... bet dažnai užvaldo tas beprasmybės jausmas, sunku bendrauti su žmonėmus, irgi nerealizavau savo vilčių ir savojonių...

Sveika Samanta. Parasyk man i el. pasta jankauskas100@gmail.com arba dar geriau 869140566, pasnekesim. Nusiramink.

Sveiki, man dar tik 13 metų, bet negatyvūs jausmai mane jau plėšo iš vidaus. Viskas prasidėjo kai mama išvažiaavo dirbti į užsienį, palikusi mane su tėčiu ir broliu. Kelias savaites viskas buvo lyg ir normalu, buvo vasara, kaip visada buvom pas močiutę, todėl lyg ir nieko netrūko. Bet kai atėjo mokslo metai , pasidarė labai sunku, susirgau depresija. Neužilgo ir tėtis pradėjo smarkai gert. Mano tėvai iki šiol apie mano depresiją nežino. Bandau gydytis pati, bet man nekaip išeina. Gal kas gali padėt, man labai sunku, bet vis laikausi su mintimi, kad rytoj viskas bus geriau...

Pabandyk paskambinti I nemokama ,,Jaunimo linija" 8-800-28888

Labas man taipat yra 13 metu turiu ta pacia problema sergu depresija ir net gulejau kauno klinikose psichiatrijos skyriuj kai uzejo savizidybes jausmas bet ji man vel uzejo ir nieks to nexino nezinau koks jausmas kai neturi mamos ar kazko ko tau truksta bet manau mes rastum bendra kalba
Gali parasyt man i skype : emkamiau69

Sveiki.. Man 14 metų.. Joa žinau, kad esu dar jauna.. Ir man jokios depresijos ar kažkas tokio neturi būti.. Žodžiu.. Tiesiog noriu paprašyti patarimo kaip nusiraminti.. Tai va.. Prieš kelis mėnesius.. Susipykau su man labai svarbiu žmogumi.. Ir dabar aš jo labai pasiilgau.. Nežinau ką daryti.. Dažnai apie tą žmogu galvoju.. Ir tiesiog.. Sapnuoju netgi.. Labai to žmogaus pasiilgau.. Dėl to žmogaus nebenoriu gyventi.. Viskas pasikeitė.. Kai to žmogaus nebeliko mano gyvenime.. Viskas patamsėjo.. Nebeliko nė mažo saulės spinduliuko kuris seniau švietė įvariomis spalvomis.. O dabar tik juoda.. Žodžiu.. Man viskas pasunkėjo.. Pradėjau blogai mokytis, pažymiai labai suprastėjo.. Tai pat pradėjau pjaustytis.. Nenoriu to slėpti.. Nebenoriu nieko lankyti.. Tėvam to nesakau,nes man jie neatleistu už tai, kad pjaustausi.. Bet dabar to stengiuosi nebedaryti.. Tėvais iš tiesų labai nepasitikiu.. Vienintelis žmogus kuriam galiu nuoširdžiai išsipasakot yra mano močiute.. Bet irgi jai daug ko nebepasakoju.. Žodžiu.. Noriu užmigti.. ir nebepabusti.. Bet žinau,kad turiu žmonių kuriem esu reikalinga ir stengiuosi dėl jų gyventi.. Nū ždž.. Tai tiek..
Ačiū!

sveika gal noretum pasikalbet? esu irgi ne ypac laiminga... Panasi ir viena is mano istoriju i tavaja, galetumem pakalbet :)

Sveiki, kiek paskaiciau sita foruma ir susidariau nuomone jog cia rasantys zmones yra tiesiog iskaudinti, nusivyle savimi, turintys tam tikru kompleksu del ko labai isgyvena ir t.t betka daryti jeigu esi zmogus, kuriam niekas nerupi per visa gyvenima nuo vaikystes, net pats gyvenimas perdaug nerupejo, nuo mazens esi apsuptas mylimu zmoniu, kurie yra labai sunkus ligoniai, gyveni tik del ju, aukoji visa gyvenima, leidi dienas , savaites , menesius ligonineje kartu su tau brangiausiu zmogum sioje zemeje atiduodamas visa save del , kurio gali atiduoti gyvybe ir suzinai, kad diagnoze mirtina, neisgydoma, o per tiek metu tas zmogus del, kurio ir kabinaisi i gyvenima, kurio gerove tau tapo gyvenimo, egzistencijos prasme ir be , kurio tu geriau mirtum gali tave palikti? kaip tai isgyventi? kaip padeti jai, kaip padeti sau? meldziu Dievo sveikatos, pagalbos, bet viskas tik blogeja, jauciuosi del visko kaltas, sau meldziu tik staigios mirties, nes nebegaliu su tuo gyventi, negaliu matyti kaip ji kankinasi, bandziau gerti, visais budais siektiek uzsimirsti, niekas nepadeda ar beliko tik savizudybe? daug metu apie ja galvoju, tikrai sugebeciau pakelti pries save ranka, bet pasimeciau tarp gyvenimo ir mirties, vaikstau atbrailom, skraidau su masina milzinisku greiciu, tikedamas avarijos , bet iki siol dar gyvas, nebezinau ka daryti, gal yra kam buve panasiai, pragyventas toks etapas?

Labas, visiems,

Kenčiate nuo depresijos, gyvenimas jau visai visai nebemielas?
Nerandate kam išsipasakoti? Žinau, ką reiškia, kai išties ilgai yra nežmoniškai sunku.

Parašykite man į : moljeras@gmail.com

Savo paštą tikrinu kiekvieną dieną po kelis kartus.

Mano vardas Danas

Viskas nusprendziau siandien baigti gyvenima paluzau nenoriu nieko daugiau su drauge susipykau per savaite koki simtaji karta. Ji siandien pasirinko geriau drauge ne mane. O drpresija igavah kaip isvazrvau i Vokietija. Ji mano kad as tai iskentesiu bet ne per daug ja myliu kad galetau toliau gyventi. Sekmes jums visiems. Nesirinkit mano kelio bet as jau neistveriau myliu ja labai

Sveiki. Aš didelį laiko tarpą savo būseną laukiau paslapyje ir apie ją niekam nesakydavau. Niekam apie tai nepasakodavau. Močiutė tą suprato seniai, o aš tą neigdavau. Bet pripazinau tai. Man gili depresija. Sprendžiu pagal tai, nes jin ne metus tęsiasi, o keletą. Pastaruoju metu nebemiegu, gal 4-5 valandas per parą ir nueinu miegoti 5 ryte. Dieną iš dienos , ypač vakarais mintys pesimistiskos aplanko. Seni prisiminimai. Vis pradedu ilgėtis žmonių iš praeities ir kaltinu save dėl visų klaidų, visų praradimų ir nesėkmių. Iki šiol kamuoja jausmai merginai, pirmajai meilei, kuri man buvo abejinga ir nieko nejautė. Jau 9 mėnesiai taip, o jin buvo laisvo elgesio mergina ir naudojosi manimi laiką prastumti. Ištisai dienom būnu be nuotaikos, paniures, piktas ant visų, viskuom nusivylęs, nepasitikintis savimi.Gyvenimą mąstau savo keisti, bet neturiu valios, nei motyvacijos tą padaryti. Nerukau, bet dažniau isgeriu tam, kaip aš mėgstu sakyt, skandinti neviltį alkoholyje. Tikslų gyvenime neturiu, bet lyg ir noriu įstoti į universitetą, bet jaučių, kad vėl nepasiseks... Esama padėtis nekokia, skolos ir nepasitenkinimas išvaizda. Retai sypsaus, iš reikalo. Stengiuos atrodyti rimtas, kad niekas manęs neperprastu. Pastaruoju metu uždaras pasidariau, daug su kuom nutraukiau bendravimą, apime pesimizmas mane. Pamegau frazę: "visur gerai, kur manęs nėra". Buvau laimingas būdamas tik su tą mergina, o dabar netekau prasmės. Dažniau prie kompiuterio sėdžiu ir persikeliu į virtualų pasaulį pabėgti nuo bėdų realybėje, bet nesėkmingai. Nebezinau ką daryti, savižudybės mintys apniko mane.. Nematau tikslo egzistuoti, jaučiuosi nevykėlis, prastesnis už kitus.. Nesėkmės viena po kitos, prarastas geriausias draugas, geriausia draugė, pirmoji meilė, išeiviją.. Nežinau ar skaitysite, bet nezinau ką daryti jau. Nemaniau niekad, kad rasysiu kažką panašaus..

kiek zmoniu nespeja su musu dabartinio gyvenimo standartais, serga depresija ir nenori gyvent.. kam labai sunku ir ieskot, su kuo pasikalbeti, galite parasyti man justarunas@yahoo.com

Sveiki, as gyvas irodymas, kad egzistuoja kazkas paranormalaus, bet tuo visai nesidziaugiu ir net nebandau to irodyti. Rankas nuleidau po pokalbiu su daktarais, zmonemis, patirtimi psichiatrijos skyriuje. Be to nebeesu tas zmogus, kuris gali uz save pakovoti, protingai, bei nuosekliai papasakoti kas man istiesu yra ir kas vyko, kadangi sia minute viska prisimenu, kaip epizodais, iskarpomis. Psichiatrijos skyriuj atsiduriau beveik jau pries puse metu. Pragulejau pusantro menesio ir mano diagnoze buvo umine psichoze. Tokie dalykai, kas man nutiko nera moksliskai paaiskinami, is mano pasakojimu galima man pripaisyti ligas, kaip psichoze, sizofrenija... bet to kad zmogus tapo visiskai bejausmis, bejegis, neemocialus, bevalis, bedvasis ir dar jauciantis svetimkunius po savo oda, bei snekantis nebe savo balsu, vaiksciojantis, bei judantis nebe taip yra nepaaiskinama. Viskas prasidejo mazdaug pries metus laiko, kai pradejau jausti daugiau nei jaucia kiti matyti dalykus ko nemato kiti girdeti mirusius bei pazistamus, artimus zmones, uzuodziau juos, kapus, pradejau nekontroliuoti savo liezuvio jis tiesiog pats vartesi burnoje lyg kazkas ji judintu, skonio receptoriai taip pat pakito, mano plaukai skraide lyg mane butu supusi elektra,dar dabar girdziu keistus garsus kylancius is mano skrandzio.... tiesiog po gydymo vaistais viskas kitaip lyg butu tai brokuota , beje kai vartojau medikamentus jais springau dar iki dabar nurineju seiles lyg tureciau antra gerkle, mano akiduobes pacios pajuda nors ju nejudinu, nebegaliu svajoti tiesiog tai nebeieina i mano funkcijas. O as buvau is tu zmoniu kurie mego sokti, dainuoti, svajoti, atiduoti visa savo sirdi, klausytis muzikos ir t.t..t. visu siu dalyku nebegaliu daryti. Vaistu vartoti negaliu, jie viska dar labiau jaukia ir kelia man didziuli diskomforta jie tikrai negydo. vaisto nuo to, kas man nutiko nera. Vieno dalyko is Jusu noreciau tai patarimo ka galetumet man patarti, kaip gyventi toliau su tokia busena.Jau 5 kartus bandziau zudytis taciau nepavyko, aisku galit sakyt noretum pavyktu ir pan bet tai nera taip lengva, man atrodo patys tai suvokiat, skandinausi dar esant ledui saltyje tik pasiekus smeli isnirau ir grizau visa meslina namo nesugebejau toliau pluduriuoti pasroviuj tai butu uztruke viskas atrode paprasciau kol nepabandziau, geriau didelias kiekiais vaistus du kartus migdomuosius bei kitu tableciu nuo kuriu yra rizika mirti , taciau pirma karta nieko neivyko, antra karta pastebejo mama kuri iskviete medikus, jie priverte issivemti, geriau deguji skysti skaiciau, kad Ispanijoje trys Lietuviai nuo to mire, taciau viska isvemiau tuom ir baigesi, geriau tuoleto gaivikli nuo to mire artimas man zmogus taciau man vel tai nesuveike. Siandien gavau siuntini i namus, tai virve galvojau karsiuos bet ir tai skausminga as jau atrodo nebegaliu saves kankinti ir ivarineti sau dar didesnio soko. Tai gi nusprendziau prakalbeti ir paklausti ka Jus darytumete mano vietoje ir kaip gyventumete toliau? Kur kreiptumetes? Mokytis nebegaliu sunkiai pasakoju, bei isisavinu informacija, slubuoja atmintis, bei praeiti prisimenu, lyg iskarpas is zurnalo, o buvau istiesu gabi asmenybe, nors manau mes visi tokie tik reikia tam noro. O kad Jums dar butu aiskiau paziurejau filma The secret ir pradejau keisti savo mintis elgesi mastyma vizualizuoti daug dalyku ir puf viena diena taip nutiko paranormalybes.

Aš žinau, kas tau gali padėti!!!! Parašyk Man į oksana.karataj@gmail.com

Su paranormaliais, kitaip sakant antgamtiskais, dalykais savo jegomis nepakovosi. Jei jau medikai ir chemija nepadeda, reikia kreiptis i tos sryties specialista - kuniga-egzorcista. Jis su tokiais dalykais dazniau susiduria ir zino niuansus, kur baigiasi liga ir prasideda dvasiu pasaulis. Ir, jei tai ne liga, jo uztarimo malda butu tikrai paveikesne nei paties ar artimuju malda. Nesakau kad paciam nereikia bandyti melstis, ieskoti Dievo ir kviestis ji i savo gyvenima yra labai geras dalykas. O siaip manau, kad jus esate isrinktoji, kuri savo kune nesiojasi zenklus, kad egzistuoja ne tik materialus kunas, bet yra ir dvasinis. Taip pat ir kitu dvasiu yra. Ir dazniausiai pagal padarinius mes pastebim bloguju dvasiu veikima, nes Dievas ir jam tarnaujancios dvasios veikia incognito ir mes ju net nepastebim, net nesusimastom, galvojam, kad mums viskas patiems taip puikiai pavyksta. Manau, kad jus esat isrinktoji, kurioje turi apsireiksti Dievo galybe. Jums spresti. Dievas yra arba VISKAS, arba NIEKAS. Jei Dievas yra VISKAS, tai reikia kreiptis pagalbos i ji paciam ar per jo mums paliktus tarpininkus-kunigus, ir pan. O jei Dievas yra NIEKAS tai tada (iseitu),kad galit pasikliaut tik savimi, nes net ir kitu zmogumi vargu ar galima pasitiket, nes nera kas uztikrins, kad kitas zmogus nores mums gero, nes ir jis neturi rysio su Dievu-absoliuciu geriu, ir jis nores gerio sau, o tai gali nebuti geris mums. Pagal jusu pasakojima, jums sau padeti nepavyksta, dakterai irgi nelabai susitvarko su jusu problema, vadinasi liko isbandyti tik Dieva, jei jis jums nera niekas. Linkiu susipazinti su Dievu is visos sirdies. Tepalaimina Dievas jusu kelia pas Ji.

Labas mergina 23. Noreciau, kad parasytum man 869140566 el. pastas jankauskas100@gmail.com. perskaiciau tavo aprasyma apie depresija. Buk gera parasyk. Laukiu.

Liudas rašė:

Labas mergina 23. Noreciau, kad parasytum man 869140566 el. pastas jankauskas100@gmail.com. perskaiciau tavo aprasyma apie depresija. Buk gera parasyk. Laukiu.

As turiu taip sergancia dukra.Ji buvo 25 metu kai susirgo. Musu seimai buvo sokas kai tai ivyko. Sendien tai zinau is savo patirties kad tik reikia melstis Dievui .Tik mamos malda bus isgirsta .Blogai kad Dukrele neturi to noro melstis. Antri metai eina be ligonines dirbt pradejo. Kiekvienas galim ismelsti sveikatos. Linkiu paiimti biblija i rankas ir melstis. Man tai padejo.

Sveiki. Tie kas kenciate nuo vienatves, depresijos, vidinio skausmo parasykite man jankauskas100@gmail.com Lauksiu.

suprantu nes jaucuosi lygiai taip pat pykstu ant viso pasauio su manim neteisingai elgiasi is pradziu man uzsate vaika dabar kai pagimdziau vaiko tevas man grasina atimti vaika ir mane smeizia kad niekur neisidarbinciau ir niekur pasiskusti negaliu buna taip sunku kasdien verkiu kad nesinori gyventi tokiom akimirkom apskabinu vaika ir verkiu jei ne vaikas seniausiai buciau isejusi is gyvenimo o ka man daryti nesinori gyventi neturiu su kuo pasikalbeti isikalbeciau gal butu lengviau padekite patarkite neisivaizduojate kaip man sunku ka darytumete jeigu jus mano vietoje atsidurtumete su kudikiu ant ranku? man labai sunku po gimdymo depresija susirgau is draugo mazai pagalbos sulaukiu

Labas. As panasioj situacijoj. Parasyk man 863141233

Shadow galime pasikalbeti. 869140566 arba jankauskas100@gmail.com

Jeigu kas jauciates blogai ar tiesiog neturite su kuo issikalbeti, kam issipasakoti rasykite man, maloniai padesiu :)

Labas Agne. Noreciau su tavim pasikalbeti parasyk 869140566

pamirsau prisegti savo emaila a.valuze@gmail.com

Tie, kurie uždari, kurie kenčia, kurie jaučiasi vieniši, nesuprasti, tie, kuriems trūksta gyvo bendravimo, kurie išgyvena išsiskyrimo skausmą... rašykite dienoraštį. Rašykite jame tai, ką jaučiate, ką galvojate, rašykite jame viską ir bet kada, kai norite (tik saugokite, kad jo niekas neperskaitytų!). Rašydami pamažu pajusite, kad vidinis skausmas atlėgsta, kad laisvėjate nuo įtampos, kad ta upė, kuri kaupiasi viduje, dabar turi galimybę išsilieti dienoraštyje... Tegul dienoraštis tampa jums jūsų geriausiu draugu, kuriam jūs patikėsite visas savo sielos paslaptis. Jis niekada jūsų neišduos, nepasijuoks... Jis bus visada šalia, ir ypač tuomet, kai jums jo labiausiai reiks.
Nėra nieko gyvenime pastovaus. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Blogos mintys, blogi jausmai - taip pat. Yra gera stebėti tekantį upės vandenį, nes žiūrėdamas į jį supranti, kad viskas gyvenime prabėga, tad tai, ką turi - patį gyvenimą - reikia branginti, nes jis nepakartojamas ir... gražus.

Aip gražiai parašei..... ir naiviai. Niekas ir niekad nebūna taip paprasta. Gyvenimą sušika žmonės, kartos pagaliau pats sau.... o išspręs dienoraštis.

Sveiki.
Atrodo,kad su kiekviena diena-gyvenimas tik blogeja.Nors jei ir atrodo,kad siandien jau geriau po savaites-vel kazkas nutinka.Atrodo lyg manes kazkas butu kazka "uzmete"-lyg kazko man blogo linketu.Ir tai mane lydi..
Nors ir kaip gali neitiketinai,nepaaiskinamai nuskambet-7klasej(labiau gal i 8) pajutau,kad mano galvoje lyg kazkas atsijunge(galima galvoti,kad tiesiog smegenys keitese sparciau,brendo),nuo to karto visados galva jauciasi tuscia,o pries tas klases-visados ten "vire" informacija.Po sio ivykio vis sunkiau imti informacija ir ja kaupti,atrodo,kad net ir skaitydama ka..man labai reikia susikoncentruoti,kad prisminciau-pries ta iviki to nebuvo.Nezinau ka galvoti-toliau...

Labas Sandra, maciau tavo zinutes sos03 noreciau kad parasytum man i pasta jankauskas100@gmail.com arba i 869140566. Noreciau pasikalbeti. Tikiuosi parasysi, laukiu.

Sveiki, pas mane tokia situacija, kad labai per daznai pykstuosi su mama kuri man geriausia drauge yra sioje visatoje .. Ir as pykcius sukeliu del kiekvienos smulkmenos prasau padekit, kad taip nebebutu, pastoviai asaros o dazniausiai verkiu jai nematant, daznai kyla i galva tokios mintys nebenoriu gyventi kam as jei rekalinga, kad tik nervus gadinciau. Bijau pries save pakelti ranka, bet manau nebeiskesiu ilgai....

Labas Dovile. Skaiciau tavo zinute inernete, kad pykstiesi su mama ir ketini pakelti pries save ranka. As rasau tam, kad as noriu bendrauti su tokiais zmonemis kaip tu. Butu smagu jei parasytum i el.pasta arba i numeri 869140566. O as pats sergu depresija ir ketinau nusizudyti praejusi savaitgali bet to nepadariau, kazkodel tuoptelejo tokia mintis kad man reiketu tai padaryti per pacias linksmiausias mano sventes kaledas naujiuosius. Tai va tikiuosi man atrasysi. Beje as esu is Vilniaus kartais aplankau Siaulius. Idomu is kokio tu miesto Dovile. Laukiu zinutes, laikykis !!!

Sveiki visi. tie kas kenciate nuo depresijos labai prasau parasykit man i el.pasta jankauskas100@gmail.com noriu bendrauti su tokiais zmonemis labiau uz viska.

Nera gyvenimo prasmes, tik vaizduojame, kad yra, bet mirtis panaikina bet kokia prasme, mirsim ir viso gero, nesisakojes bandydamas isgyventi, tokia yra musu trumpu gyvenimu tiesa

Sveiki,

žinau, kad tai, ką parašysu, jau skaitėte ne vieną ir ne du kartus, tačiau neturiu kam pasipasakoti... O jeigu, siūlysit apsilankyti pas psichologą, tai tokios prabangos negaliu sau leisti (apie šeimos gydytoją arba poliklinikos psichologą net nenoriu galvot). Taigi, bloga nuotaika, liudesys, tingulys - visa tai tęsiasi jau kurį laiką ir nelabai į tai kreipiau dėmesį, galvojau, kad tai praeis. Tiesą sakant, taip save apgaudinėju pastaruosius 7 metus, tačau kuo toliau, tuo labiau blogėja. Žinoma, būna ir geresnių dienų, tačiau visos baigiasi taip pat... Mane visuomet kankina prislėgta nuotaika, kamuoja nemiga ir košmarai, o beviltiškumo jausmas nenusakomas. Nors gyvenimas gražus, bet tikrai ne man, nematau šviesios ateities (nors studijuoju tai, kas patinka), visuomet galvoju, kad aš niekam tikus ir nevykėlė (nors taip galvojau visą savo gyvenimą), užtenka vieno blogo žodžio ir aš palūžtu. Nebeliko nei vienos draugės, šeimai bijau pasipasakoti, nes nenoriu, kad jie mane tokią visą likusį gyvenimą matytų (žinau, nes mano teta serga šizofrenija ir girdžiu kaip šneka ir kaip elgiasi). Žinoma, ne kartą galvojau apie savižudybę, kelis kartus beveik to nepadariau, išgelbėjo paprastas telefono skambutis. Ir visa tai, ką dabar išgyvenu nenutiko per naktį, tai tęsiasi maždaug 7 metus, su pertraukomis ir nemanau, kad tai baigsis. Niekas nepastebi, nes visuomet atrodau laiminga, viskuo patenkinta, gerą humoro jausmą turinti mergina.

Prašau, kurie galite (norite) su manimi pasišnekėti, parašykite aurelija.m552@gmail.com

Ačiū

laba diena,as pats tauriu organine depresija pao galvos traumos,as tou metu nekalbejau,nerasiau,neskaiciau,epilepsijos pripolei prasidejo,viska rieikejo mokintis is naujo,po truputy as ismokau visus gebejimus mano nr 867112722 svaunas

sveiki noriu paklausti ka man daryti gal kas gali padeti , nes mano gyvenimas yra grinas pragaras gal net ir bliogiau bet to niekas nezino nei tevai negaliu as jiems sakyti jie nesupranta. draugai isdave , nieko neturiu net savim jau nebegaliu pasitiketi , prasau perskaitikit sia zinute parasykit man i email gabrielita458754@gmail.com.

Labas.
Mano istorija tokia. Man buvo 15m jam 20m. Na pavadinsiu aš jį tarkim Tomu. Dar prieš mum bendraujant rimčiau mes buvom tik pažįstami iš to pačio kaimo. Jis buvo mano sesės klasiokas. Jis gerai sutarė su mano draugais, bet aš jo visada nemėgdavau, nekesdavau, buvau jam pravarde įdėjus.Nes jis visada kabinėdavosi prie manes ir t.t. mane žiauriai užpisdavo. Ir kai jis baigė 12kl susirado merga. Na jis iki dabar su ja draugauja. Ir 2014m vasara su drauge grįžom iš šventės į kaimą. Susitikom su Tomu ir Mantu. Mantas tai mano draugas nuo vaikystės. Ir krč mes su drauge buvom girtos ir žiauriai. Visi ždž kimarinom ir Tomas mane pasisodino ant kelių, kažkaip px buvo, nes girta buvau. Ir tamsu buvo tj px. Jis mane pabučiavo, kažkaip vistiek px buvo, bet pabučiavo taip, kad niekas nematytu. Ždž pradėjom laižytis. Galiausiai išėjo taip, kad mes išėjom dviese į kitą vietą nuo visų. Buvom dviese pradėjom laižytis, tiesiog darėsi belekas. Ir jis manes paklausė ar aš kalta, atsakiau, kad taip. Ir tada jis man pasiūlė kitą dieną pabūt dviese na ta prasme. Kadangi buvau girta atsakiau, kad taip. Na tai atėjo kita diena bijojau ir sumelavau, kad neina pabėgt iš namų. Tai atėjo kita diena. Susitikau su juo ir pasimylėjau. Keisčiausia tai kad aš jo visada nekenčiau, galiausiai po kažkiek laiko pasimylėjom. Tai bšk wtf? Po viso sexo man buvo keista,kad aš su juo tai padariau jis irgi buvo nustebes. Bet svarbiausia tai, kad jis turi merga. Bet jam tai nerūpėjo man irgi. Galiausiai mes tai pradėjom daryt dažnai ir net labai dažnai, visa vasara. Atėjo mokslo metai, jis gryždavo tik savatgaleis, na mes juos kartu ir praleisdavom, bet be sexo neapsieidavom. Na ką ir po vis7 mūsų linksmybių atėjo vasara. Ir ką mes jau metai laiko kai susitikinėjam, o jis merga turi. Skaudžiausia tai kad as jį pamilau del to negaliu, na nenoriu turėt kito čiūvo. Ir aš nebesuprantu ar jis su manim tik del sexo? Aš jį myliu jis turi merga. Bet man rašė, kad mane myli ir kad manes pavydi... Nebežinau ką daryt. Jis tikrai nepaliks savo mergos del manes. Bet tie mūsų potraukiai vienas kitam nesveiki, mes negalim be sexo, tj pasidarė nebevaldoma, mes tj darom visur. Ir jis šjo mūsų santykius slepe, nes jei merga sužinotų jam pz būtų. Aš nebežinau ką man su juo daryt. Patarkit ką?

zinai, pas mane beveik lygiai tokia pati situacija, nezinau kuom tau padet, bet vis delto, jeigu nori su kazkuom pabendrauti,kas suprastu, parasyk savo konktaktus!

Sveiki visi,

Esu mergina, man 19 metų. Niekad nerašiau į jokius forumus. Nelabai turiu kam išsipasakoti, nes esu gan uždaro būdo, bet išsipasakosiu čia. Šiuo metu mano gyvenime juodas periodas, nes jaučiuosi tik užimanti vietą šiame pasaulyje ir jį teršianti.. Tai yra todėl, kad gyvenime neturiu pomėgių, nežinau, kaip save realizuoti. Pasirinkau nemielą širdžiai profesiją, kuri visiškai pradėjo nepatikti pradėjus mokintis. Jaučiuosi ne savo vietoje, dingo pasitikėjimas savimi, nors jo niekada per daug nebuvo..Daug verkiu, nes man per sunku atlaikyti šio gyvenimo naštą. Dažnai norisi, kad širdis imtų ir sustotų arba plaktų kitoje krūtinėje, kuri turi tikslų šiame gyvenime, kaip pasaulį padaryti gražesniu. O aš niekas. Tik šiukšlė, teršianti šią Žemę.

Melody rašė:

Sveiki visi,

Esu mergina, man 19 metų. Niekad nerašiau į jokius forumus. Nelabai turiu kam išsipasakoti, nes esu gan uždaro būdo, bet išsipasakosiu čia. Šiuo metu mano gyvenime juodas periodas, nes jaučiuosi tik užimanti vietą šiame pasaulyje ir jį teršianti.. Tai yra todėl, kad gyvenime neturiu pomėgių, nežinau, kaip save realizuoti. Pasirinkau nemielą širdžiai profesiją, kuri visiškai pradėjo nepatikti pradėjus mokintis. Jaučiuosi ne savo vietoje, dingo pasitikėjimas savimi, nors jo niekada per daug nebuvo..Daug verkiu, nes man per sunku atlaikyti šio gyvenimo naštą. Dažnai norisi, kad širdis imtų ir sustotų arba plaktų kitoje krūtinėje, kuri turi tikslų šiame gyvenime, kaip pasaulį padaryti gražesniu. O aš niekas. Tik šiukšlė, teršianti šią Žemę.

Labas, gal tai ir atrodys banalu,bet žinok ,kad tu pati esi atsakinga už savo laimę bei savijautą. Aš tai pat išgyvenau baisią depresiją jaučiausi vienišas , niekam nereikalingas, mano galvoje sukosi tik negatyvios mintys ir noras greičiau palikti šį pasaulį. Bet man padėjo suvokti , kad čia mes esame su tikslu ,kiekvienas iš mūsų yra nuostabus , mylimas bei saugomas. Pagalvok kiek mes galim patirti nuostabių akimirkų. Išukių visada buvo ir bus , bet atsimink visada taip nebus. Žvelk į gyvenimą pozityviai ir pamatysi viskas pradės klostytis kitaip. Tu esi nuostabi!

Jei tu šiukšlė, tai aš šiukšlynas! Tau dar galima padėti, o man ne! Jei galėčiau apkabinčiau tave ir niekada nepaleisčiau, nes suprantu ką reiškia būti šiukšle... Todėl prašau atiduok ją man!!!! Nes aš jas ir temoku kaupti...

sveiki nezinau kaip gyventi toks jovalas galvoi kad baisu reiketu gert nuo ryto iki vakaro kad nematit nieko deja negaliu nes tada dar baisiau po skiribu visai niekuo nebetikiu o kaip tiket jai artimiausias isduoda toks jausmas kad man paskutinioji arteja

Labas Vakaras,

Esu Laimonas man 20 metų, atsiprašau iš anksto už savo nerišlų tekstą nes tai darau pirmą kartą savo gyvenime (ieškau pagalbos) niekada nieškojau patarimo visada galvojau, kad viską išgyvensiu pats, bet kuo toliau tuo darosi vis sunkiau del to kreipiuosi čia. Sergu gile ir ilgalaike depresije, nerandu jau gyvenimo kelio manau visi kas mane pažystą pasakytų, kad aš savo kelia jau radau, bet del ko gyventi jau metus kaip ir neturiu, visada galvoju, kad kita diena bus kitoke nei praeita nuo 13 metų į gyvenimą kuriuosi pats ir iki 19 metų mano gyvenimas klostėsi puikiai viską turėjau ko man reikėjo (bet niekada neturėjau šeimos meilės) nes su jais negyvenu kai praradau drauge del savo pačio kaltės visas susikurtas gyvenimas sudužo į šipulius negaliu sakyti kad man nesiseka ar panašiai man viskas sekasi esu stiprus emociškai bent taip mato mane kiti bet aš mirštu iš vidaus aš nebežinau del ko man gyventi, neturiu gyvenimo prasmės bandžiau pakeisti savo gyvenimą į visas pusias tiek į blogas tiek į geras bet niekas man nebepadeda nebeturiu laimės bei noro gyventi, ( jei pagalvojot kad ruosiuosi žudytis dar kol kas taip nėra esu bandes bet nežinau del ko neužbaigdavau ) dabar viską užrašias nebesuvokiu ko man reikia tiesiog nebeesu laimingas nebeturiu gyvenimo nes nebėra prasmės del ko man rytoj atsikelti.

parasyk man padesiu gabrielita458754@gmail.com

Laba diena norejau pasiteirauti patarkite esu jaunas 21 metu vaikinas ir mane kamoja skausmai atrodo kad net nesinori gyvent noris iseit nes del kurio zmogaus gyvenu ji praradau buvom 7 metus pazystami kazkaip po truputi ja isimilejau prasidejo vistitis jausmai apie kurios daba sunku net kalbeti vis jie yra net stipresni buvau nusprendes nutraukti gyvybe bet nepaviko draugai mane rado uzkirto tam kelia daba jau kokius 2 metus nebendraujam gyvenu uzseni bet sergu gilia depresija del kurios galvojasi kad nebera to gyvenomo nebera man vilties cia gyventi nes as jos nenesupelniau iskaudinau brangu zmogu del kurio padariciau viska net gyvybe atidociau gryzau atostogu i lietuva taip skauda tam zmogiui pasakyti kad tave myliu neij as neij ji to nepasakia net labas gal galite patart kad neverkciau isprotesiu arba pasidarysiu kazka sau blogo nes suzinojau kad inai turi kita ir man labai skaudu net nenoriu gyventi nes supratau kad ja praradau ir verkiu ir sakau sau dieve dieve kodel taip man ivyko...

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai