To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Vaistinėje. Ateina žmogelis ir sako...

Vaistinėje. Ateina žmogelis ir sako:
- Naktimis pas mane pelės žaidžia futbolą. Ar galit duoti vaistų?
Vaistininkas sako:
- Turiu tokių vienų, bet juos reikia gerti kas dieną.
Žmogelis sako:
- O ar aš galiu šiandien dar negerti?
Vaistininkas:
- O kodėl?
Žmogelis:
- Todėl, kad šiandien finalas.

  • Maitinant kūdikį krūtimi, nuo 6 mėn. pradėkite primaitinti virtomis daržovėmis, košytėmis, o nuo 8 mėn. duokite virtos pertrintos mėsos. Mėsa padės išvengti mažakraujystės.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Kraujas būna keturių grupių ir turi teigiamą arba neigiamą rezus faktorių. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro 6-8 proc. kūno masės.

Depresija, del ko gyventi?

sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Jau nebegaliu taip gyveti, viskas atsibodo. Myliu savo vyra visa sirdimi, o jis manes nebenori. Nebedovanoja man jokiu dovanu, geliu. Pasako graziu zodziu kai tik as to pati paprasau, nebesako , kad myli. Net nebezinau ka daryti, taip del musu stengiuosi. Gaminu maista, nuperku ka nors. Rodau jam demesi, visko siulau, tiesiog noriu, kad jis butu toks koks anksciau.. Bet jis man to neberodo. Jei paklausiu ar myli? Pasako, nebesakysiu, pati zinai. Bet ar taip galima? Mes jauna sutuoktiniu pora, bet jo jausmai atsalo. Man reikia meiles, labai. As juk moteris. Tokia jau as, o jam kaip matau nereikia jos. Bet be meiles dingo ir sexas, jis netgi to nebenori. Nesuprantu kas darosi, ar jis myli ar ne. Jau pavargau, verkti ir verkti. Galvoti kas yra, ar jis turi kita. Mintys lenda i galva pacios baisiauios. O be jo as nieko neturiu. Tas pacias drauges iskeiciau i ji, kad su juo daugiau laiko praleisciau, bet kas is to. Jau taip save prisiziuriu, naujo rubu nusiperku, grazinuos grozio salonuose, o jis pasako : graziai atrodai. Pasiziuri ir viskas, net nebuciuoja.. Patarkit ka daryti. Verkti jau tikrai pavargau. Jau net sirdi spaudzia, skauda nuo to....

labas,manau,kad tu pernelyg daug aukojiesi del vyro,o vyrai tokie yra,kad kai moteris aukojasi ir viska daro tik del jo,jiem taip patogu ir jie toliau taip daro kad pamatytu iki kurio lygio moteris nusizemins.. na mano akim ziurint tau reiktu nustoti reikalauti is jo demesio,nieko nedaryti del jo kuri laika,atsalti isvis,lyg jis tau neberupetu,manau turetu padeti,tikrai nebesizemink,ypac kai klausi ,,ar tu mane myli?,, cia yra tikras zeminimasis.. zodziu ignoruok ji kol vel taps normaliu,mylinciu;). sekmes,parasyk kaip seksis;))

Leidau susisikt sau gyvenima jau nuo senu dienu. Dabar net depresuot sau neleidziu. Klausiu saves: -Vertas depresuhos? Neeee. Turi eit ir daryt kazka. Ka man daryt blyn? Nusizudyt net nesinori. Tokia "parasha" visas sitas gyvenimas, kad nu ir nafig. Jei norit zudytis tai ir zudykites, bet bleha nepamirskit, kad Dievuliui pofig Jusu depresuhos ir savizudybe del nepritekliaus ir bobiskumo. Degsit pragare ir bleha sirgsit savo depresuha tenais. TIk pridachiu dar ir pagalys metalinis ir degantis sikna kaitins. Va tada, kam pasiskusyt. Antra karta nusizudyt nebeiseis (repeat [ kill="death"]). Taip, kad GALVOJAM bl pries darydami. O gal Jus visi apsisnargliave(-usios) is pashalpu (nu pofig, ir is savo algu) gyvenancios ziurkes nifiga ir negalvojat? Juk jei galvotumet apie normal pozityvu gyvenima ir kaip to, nors ir trumpo dziaugsmo siekti, gal nebutu cia tiek idiotu? Nors gal irgi tokiu pridurku kaip mes sitam pasaulyje reikia. Aciu

Sveiki, depresijos kamuojami zmones. Si liga irgi yra mano gyvenimo kryzius. Sirgau ja kokius keturis kartus ir kiekviena karta pagydavau. Visgi be bendraminciu yra sunku. Kvieciu burtis į asociaciją ir drauge nuspresime, kokius visuomenei naudingus darbus galime nudirbti, per ta laika, kol depresuojame. Rudeni galbut lapus sluosime drauge, ziema - sniega kasime drauge, nes judejimas suteikia tu hormonu, kurių trūksta sergantiems depresija. Susirinkti galime pradziai pas mane.

Sveiki, sakykite jus gydetes depresija vaistais? Tuos visus 4 kartus? Siuo metu geriu antidepresantus ir puikiai jauciuosi, siulyciau visiems ju pagerti.. Tik ar tai padeda ilgam laikui?

Sveika, Monika, vaistu geriau nenutraukti vartoti, nes kaip sakoma, argi sunku viena tablete isgerti. Taciau as atkrisdavau todel, kad savaitgaliais vartodavau alkoholi. Faktiskai mazink arba visai nevartok alkoholio ir viskas bus ok.

sveiki,

Rašau čia, nes iš tiesų neturiu kur rašyti ir kam pasakyti MAN BLOGAI... neturiu nieko... nors kazkam atrodytu, kad turiu viska... mano tevai - kaimo zmogeliai, kuriems visa gyvenima buvo nusispjaut i mano savijauta, i mano gyvenima.. Visad viskas buvo del akiu.. del zmoniu... Viska daryti reikejo kad tik zmones neapkalbetu, mano dusele niekada niekam nerupejo... Kai issiskyriau su paauglystes meile, jie metus mane ede koks as niekingas zmogus(nors paliko mane tas vaikinas), koks as skuduras esu, kaip niekam manes nereiks, kokia geda seimai uztraukiau... nors mes net susutuoke su tuom vaikinuku nebuvom... Po metu atsirado kitas zmogus, viskas buvo puiku iki mazytes gimimo.. Nuo dienos kai atsirado vaikas, mes tapom jam nereikalingos.. Po gimdymo man visiskai nepadejo, iki siol, o vaikeliui beveik du metai.. to irodymas - isplysineje vidines siules po CP, kai kelti nebuvo galima, o as tampiau, ir vaika... ir namus tvarkiau... grizus is gimdymo namu radau kalna siuksliu namie, kojos nebuvo kur padet... popieriai, puodai, pelesis, muses.... ligoninej juk 9 dienas gulejau... su svieziai isimtais siulais klupscia ejau valiau, tvarkiau, nes turejo atvaziuoti mylimieji teveliai, neduok die kas ne taip, GEDA, ka mociute pagalvos ir pan... cia ju pozicija aprasau....Bego menesiai... vaikas pas mane ypatingai neramus, vyas beveik du metukai, o vis dar naktimis supt reikia... nei vienos nakteles man padejes nera, niekada... nieko... tevams esu isdrysus pasipasakot apie savo bedas,bet pasake grieztai-prisiekei pries Dieva gyvent ir gyvenk, nesvarbu kas. gyvenu....bet kasdien vis labiau nuleidziu rankas... nebeistveriu kaip gyvent...viena ir niekam nereikalinga...niekam...kas nakti uzmiegu verkdama, is nusivylimo, nuoskaudos.. kas ryta nubundu nuleistom rankom, skaudancia galva...kasdien po simta kartu galvoju apie savizudybe kaip issigelbejima...kaip palengvejima...jei ne mano vaikas, seniai tai buciau padarius... tiesiogine prasme gyvenu tik del jos....

Iš tavo pasakojimo man susidaro įspūdis, kad esi vienturtė savo tėvų dukra. Dažnai tėvai turintys vienintelį vaiką, stengiasi visais įmanomais budais viską glaistyti, kad tik jų vaikas žmonių akyse būtų toks kaip ir visi arba dar geresnis, bet gyvenimas nėra kaip filmas, graži pasaka, kur viskas yra kaip sustyguota ir galiausiai visos blogybės išeina į gera. Kai šeimoje yra ne vienas vaikas, tai jie bent jau gali tarusavy pasikalbėt ar pasiguost, apie tai, kaip jų tėvai jų nesupranta ir kaip jie skirtingai mato visą gyvenimą, ir tai bent neleidžia nusidepresuot. Mano pažįstamų draugų gyvenimuose, kurie yra vienturčiai, nors ne greičiau vienturtės, dažnai pastebiu, ant kiek jų tėvai joms reguliuoja gyvenimą, ir kaip vaikai tėvų blogos nuomonės bijo ir jos paiso, bijo jiems pasipriešint. Nors ta tėvų nuomonė akivaizdžiai yra destruktyvi ir neleidžianti savo vaikams laisvai kvėpuot. Tėvai dažnai stengesi, kad vaikai gyventų tokį gyvenimą, koks jiems nepavyko nugyventi, stengiasi, kad vaikai gyventų pagal jų sukurtą, ar visuomenėj formuojamą gyvenimo šabloną. Bet gyvenimas nėra šablonas. Žmonės yra skirtingi, todėl negalima visiems paraidžiui taikyti tokio pačio šablono. Kitas dalykas yra tas, kad tėvai ar šiaip patarinėtojai niekada neprisiima atsakomybės(dažniaisiai) dėl neteisingų savo patarimų ar paliepimų ir galiausiai kaltas lieka tas pats vaikas ar žmogus, kuris tų patarimų klauso. Tai kaip tada reiktų traktuoti tokį patarimą, kuris savyje nenesa atsakomybės, kai su vienokiom ar kitokiom pasėkmėm to patarimo reiks gyventi pačiam. Patarimus reikia išklausyt, gal būt jis savyje turi gerą idėją, bet blogą patarimą tikrai reikia atmest. Ir ištikrųjų koks skirtumas, ką kiti galvos? Visiem neįtiksi. Bus ir už, ir prieš galvojančių, o tau su tavo pasirinkimo pasėkmėmis teks gyventi iki gyvenimo galo. Mano klausimas yra toks ar tu nori gyventi tokį gyvenimą, kokio kiti norėtu sau ar tu nori gyventi tokį gyvenimą kokio pati nori ar koks tau išeina? Galiausiai atsakomybė už tavo pasirinkimą guls ant tavo pečių. Gyvendama pagal kitų sugalvotą gyvenimo scenarijų, laiminga tikrai netapsi. Čia tokia mano nuomonė. O šiaip sprendimus priimi tu.

O dėl priesaikos prieš Dievą galiu tiek pasakyt. Ar Jėzus Kristus užkrovė ant savo apaštalų ir mokinių visus darbus ir dėl nieko pats nesuko sau galvos, tik gyveno kaip norėjo ir t.t.? Ne! Jis gyvybę už juos atidavė ir po to atsiuntė jiems gelbėtoją, kuris jiems padėtų tuo keliu eit. Tai jei tavo vyras elgiasi kardinaliai priešingai, tai kažin ar jis savyje nešioja Dievą. Pagal bažnyčios mokymą nėra draužiama palikt žmogaus, jei jis šeimoj parazituoja ir gyventi nebeįmanoma, tik bažnyčia draudžia vedus su vienu žmodum ir jį palikus, gyventi su kitu žmogum kaip vyras ir žmona, nes jūs liekat vistiek sujungti kol mirtis jus išskirs. Yra bažnytiniai tribunolai kurie kaikuriais išimtiniais atvejais gali pripažinti santuoką neįvykulią, jeigu vyras kažką prieš santuoką nuo tavęs nuslėpė, ar bandė apgaulės budu tavim pasinaudot, bet kad bažnyčia pripažintų santuoką neįvykusia daugiau teorija, nei praktika, bent aš negirdėjau, kad kur taip būtų įvykę iš pažįstamų. Bet geriau apie tokius dalykus dar pasitikslinti pas savo parapijos ar kad ir bet kokį kunigą arba pas kelis kunigus, kokia legali pagal bažnyčią išeitis yra tokiu atveju.

Patart pasauliečio akimis kaip atrodo, ka daryt su tokiu vyru, vėlgi nėra lengva nežinant visos situacijos. Jei vyras šeimą išlaiko, na parneša namo pinigus, tik namie nieko nepadeda, būtų vienokia situacija, jei vyras, nei namo pinigų neparneša, nei namie ka padeda, arba dar blogiau iš šeimos gyvena ir dar nieko nepadeda, būtų visai kitokia situacija, ir kitokie pasirinkimai. Kadangi tau teks gyvent su bet kokio pasirinkimo pasėkmėmis, tai tau teks ir nuspręs, kaip elgtis su savo vyru, palikt jį ar ne. O dėl žudymosi tai tiek tau, tiek kiekvienam noriu pasakyt, kad ne jūs sau suteikėt gyvybę ir todėl neturit jokios teisės atimt iš savęs tos gyvybęs. Kas ją suteikė, tas ją ir atims kai ateis laikas. Ne apie tėvus čia kalbu, o apie Aukščiausią.

Stiprybės Tau.

Jei norėsi gali man parašyt:
zmogus 831 eta gmail com be tarpu

labas, tavo situacija daznai girdisi, vaikystes auklejimas tikrai pridaro daug bedu suaugusiam zmogui jei tu nuoskaudu neismedituot susijauks visas gyvenimas, o vaikas tokio amziaus intuityviai igeria i save ji supancia psichologine atmosfera, nesvarbu kokia vaikai sugeria viska, o galvodama ka teveliai pasakys savo gyvenimo nesusikursi darnaus ir grazaus pradek gyvent savo galva, o apie Dieva tai jiem pradziai siulyciau zodi issiaiskint, kaip pati manai ar Dievo tikslas klausyt musu priesaiku ir uz ju nesilaikyma mus baust ar suprast ir mylet, toks gyvenimas i pragara nei i dievo karalyste na parasyk man i gmail ir isspresim tavo sunkumus leskaaaaa@gmail.com

Labas. Nenuleisk ranku, kad ir kaip sunku bebutu. Patikek ne viena taip jautiesi. As pats asmeniskai jau karts nuo karto galvoju apie pasitraukima, bet sustabdo mane turbut baime, arba pats Dievas. Zinau kad sunku padeti kitam ypac esant panasioje situacijoje, bet prasau tiesiog labai gerai apgalvoti savo pasirinkima. Jei neturi su kuo aptarti savo jausmu, savo nuoskaudu, susisiek su manim, as taip pat neturiu jau kam issipasakoti. Galbut taip vienas kitam padesime. Tik prasau nedaryk skubotu sprendimu.

Sveiki, Sauliau ir without home. Nieko su tais zudymaisis nelaimesim. As geriau ivairius vaistus ir zinokit atradau tokius, kurie man vel suteike gyvenimo dziaugsma - as turiu minty antidepresantus. Man padejo Cipralex. O without home mes ta vyra, nes biblijoje parasyta - NETEMK netikinciojo jungo. Jei vyras tau nepadeda, akivazdu, kad jis bedievis

bbd ant gyvenimo, man20, inirsis viduje didziulis, supisti suformuoti kompleksai manyje nuo mazu dienu. Ir dabar siuo momentu kas esu, vienisas zmogus, metes kolegija, dabar su tevais gyvenu. Atrodo lyg daug menkaverciu dalyku viduje sudeda i viena, paema toks isiutys. Nera to poziutyvumo jegos, kad lekciau kazka daryciau. Tiesiog leidziu prie pc dienas. Tai ka kalbet jei panos uzkalbet neina normaliai. Vienams atrodytu mano problelemos susiformavusios galvoje juokingos. Net bendraut gal nemoku su zmonemis, mokyklos laikais jei kas tyciodavosi is manes daznai eidavau mustis.
Su niekuo apie tai nekalbu realiai, esu uzdaresnis zmogus. Pas psychologa kalbetis net neiciau, nes butu gedinga. O issiliet artimui zmogui tikrai negaleciau ir tai nevyriska atrodytu. Kas svarbiausia manyje nieks nemato problemos, atrodo as koks robotas ir neturiu jausmu...Nieks nepaklaus kaip tu jauties ir pns... ir siaip mastau jei mirciau anokia cia problema, yra zmogus nera. Egzistuoja siela, ji isseis is kuno ir keliaus savo keliais nezinomais. Koks skirtumas pasaulyje tiksliau zemej mirsta kas 1s zmogus. nieks to nepastebi.

Sveiki,

Kuo toliau, tuo labiau žmonės nebemato prasmės gyventi.
O iš tikrųjų, kokia toji prasmė?
Dabar ir man sunku, atrodo, kad nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia.
Iš tikrųjų norėčiau išvis išnykti, netik numirti.
O jums visiems, kurie nebemato prasmės, siūlyčiau jos paieškoti savo kasdienybėje, drauguose, šeimoje. Jeigu ten jos nerandate, pamąstykite, kas jus labiausiai liūdina, juk norui išeiti turi būti svari priežiastis...
Kaip sakoma ""I cried for not having shoes till I saw a man with no legs".
Mes norime mirti, nes mes esame savanaudžiai ir gailime tik savęs, negalvodami apie kitus.
Linkiu visiems vieno dalyko - išminties, o su tuo ateis ir kiti dalykai. :)

vampjer rašė:

Sveiki,

Kuo toliau, tuo labiau žmonės nebemato prasmės gyventi.
O iš tikrųjų, kokia toji prasmė?
Dabar ir man sunku, atrodo, kad nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia.
Iš tikrųjų norėčiau išvis išnykti, netik numirti.
O jums visiems, kurie nebemato prasmės, siūlyčiau jos paieškoti savo kasdienybėje, drauguose, šeimoje. Jeigu ten jos nerandate, pamąstykite, kas jus labiausiai liūdina, juk norui išeiti turi būti svari priežiastis...
Kaip sakoma ""I cried for not having shoes till I saw a man with no legs".
Mes norime mirti, nes mes esame savanaudžiai ir gailime tik savęs, negalvodami apie kitus.
Linkiu visiems vieno dalyko - išminties, o su tuo ateis ir kiti dalykai. :)

ir as taip manau , kad ir kaip blogai besijauciu vis bandau primint pati sau kad nebuciau savanaude . Lengviausias kelias yr pasityraukt is gyvenimo , o gyvent reikia daug ideti pastngu . Bukime kartu .

...nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia...kaip tai artima...kai pavargsti nuo supancio pasaulio, ryte pabundi su mintimi kaip dar istverti viena diena...

Laba diena , kad ir kaip bebūtų aš tai pat svajoju apie mirtį , vos ne kasdien....Nuo mažens tik ir girdžiu tu negali verkti , tu esi vyras tu privalai būti stiprus , tvirtas .Bet ar tikrai ar visada vyrui reikia būti bebaimiu karžygiui gelbėjančiam pasaulį ? Spaudimas kiekvieną diena išlaikyk šeima , padaryk tą ana juk tu vyras tu privalai , bet ar manęs kas paklaus , o kaip tu šiandien jautiesi ..Deja ne to nesulaukiu visa savo neilga gyvenimą (22m.) mano siela sudraskyta į gabalėlius ir kiekviena diena atplyšta vis nauja skeltelė ,kuri priveda arčiau agonijos.Noriu mirti , bet bijau kažko bijau , ne ne mirties gal pačio proceso iki jo , o gal tos nežinomybės , aš nežiūriu kaip jaustųsi kiti greičiausiai kurį laiką būtų kančia , bet juk su viskuo susitaikoma taip? Eidamas gatvę įsivaizduoju ,kaip manę nutrenkia mašina , kaip kūnas be jokio skausmo miršta , o aš atgyju ,pagaliau ,su šypsena ir lengvumu...Noriu mirti ir tikiu ,kad likimas man padės , gal leis man mirti netikėtai be skausmo....Pasakysit per mažai veiklos per mažai užsimes esi .Bet tos veiklos daug sportuoju ,mokausi kalbą bandau rašyti knygą , bet.. Gal reikia profesionalo pagalbos , bet ir tai greičiausiai nepadės nes žinau ,kad aš ten būsiu išklausytas tik jei turiu pinigų...Duok dieve jums visiems to nepatirti ..Tuo iš ko man ankščiau atrodė labai juokinga ir kvaila ,kaip išgirdavau.Tikiu kad man atsiras drąsos pasitraukti iš šio gyvenimo.

Neieškok drasos nusizudyti - eik antidepresantu, man kol atrado tinkamus praejo keturi menesiai kancios, bet po to viskas vel normaliai ejosi. Tai yra iseitis. Beje, pasitraukti is gyvenimo visada spesi ir gali tai nepavykti, liksi luosas, pavyzdziui. Sakau, nes zinau.

jauciuosi lygiai taip pat kaip tu..............

kiekviena diena galvoju apie savizudybe apie skausma kuuri isgyvenu kiekviena diena tai didele kancia o gal is tiesu verta pries save pakelti ranka/?

ela rašė:

kiekviena diena galvoju apie savizudybe apie skausma kuuri isgyvenu kiekviena diena tai didele kancia o gal is tiesu verta pries save pakelti ranka/?

neverta mirtis taves , zmogus vertas gyvenimo.bukime drauge , numirt bet kada spesim .

nrit issilaisvinti tai vienintelis buda nusizudyti

Nekas nepades....

Ieškok ir rasi. Per daug būtų nuobodu gyvent jei viskas būtų kaip tam multike lydekai palietus, man panorėjus.

ieškau su kuo pasikalbėti,kai nesimiega naktimis. kai neramu. ir kai liūdna. turiu draugą, bet neramina, nerimo priepoliai ilgalaikiai ir kartojasi... nežinau,ko ieškau iš tiesų, bet norėčiau rasti.

Idomu man pasidare pirma karta susiduriu su tokiais pasakojimais apie depresija

labas nori pasisneketi apie ka nors?

sveiki. pries mane ir nusisuko visas gyvenimas. pikciai su sema ,vaikas nesiskaito su mani, zmona rekia pastoviai, pradau versla. visi pikti tik nesuprantu ka as blogo padariau. visada stengiaus gyvenime. dabar ka bedariciau viskas sugriuna noris kurnors ilisti kat niekas nerastu. sunku net kam pasakit ,galiu likt nesuprastas.turiu pres visus vaidinti kat viskas gerai. sendien mano gymtadenis jokio dziauksmo vien prislegimas. pasidariau is linksmo pyktas. sunku net rasyt. pigdo net menkiausi dalikai. pagalvojus kam reikalingas tas gyvenimas sudo vertas. gal net uztenka kiek pragyvenau man 27 m. gal bemanes butu net geriau

Sveikas, Tadai, norėčiau pabandyt pasikalbėti, išklausyti, pasipasakoti. Kaip žmogus, norinti gyventi pilnavertį gyvenimą, turintis šeimą, ieškantis išeities. Gal padėtum man patarimais, įžvalgomis iš vyro pozicijos, aš – atvirkščiai. Nežinau, tai tik spėjimas, nuojauta, kad galbūt rasiu bendramintį ir palydovą brendant iš šio liūno. Parašyk man, jei nuspręsi persikelti į privatų pokalbį, kaip suprantu, mano mailas tau matomas.

Sveikas, labai gerai tave suprantu, pati isgyvenu tikra depresija, nuo savizudybes stabdo tik mintis, kad turiu vaiku, ir tau noriu pasakyti, pagalvok ka jaus tavo vaikas, tavo tevai kai tu iseisi. Ir ne tikrai geriau nebus, nors ir labai sunku reikia gyventi, ansciau ar veliau viskas baigiasi, baigsis ir depresija:), tiku tuo.

Sveiki,puikiai jus visus suprantu ir mielai visiem padesiu, galiu ta padaryt del keliu priezasciu : 1. pats ta pergyenau ir issikapsciau 2. esu baiges bioenergetiko kursus 3. Matau zmones kiaurai 4. Kolkas visi buve pas mane susitvarke,tad patikekit parasykit man ir kartu bendradarbiaudami su laiku pamatusit kad jusu bedos ne tokios jau ir baisios tad laukiu visu kam tik reikia mano pagalbos nesidrovekit manim galima pasikliaut leskaaaaa@gmail.com

zinai as ir nebematau jokios prasmes gyventi-susikaupsiu ir baigsiu viska pati,jei as tokia bloga

surask su kuo galietum pasneketi

ir as nebematau sviesos tunelio gale...,anksciau buvau super optimistas ,gyvenau del kitau..,tie kiti isciupe9as taip manu0..visus reikejo paskatinti palaikyti(cia zmona,dukra ir galiausiai sunu)..o dabr likau pats sipnas,sunus po skirybu gyvena pas mane,mane ignoruoja,,nors viskuo naudojasi,jokios pagalbos namu ukyje...tyla ,is jo puses,kad ir kaip bekalbintciau-kviesciau bendravimui-dialogui-jam internetas svarbiau,kompas -paxnora,counterisir t.t.-per tuos kelis metus teko sirgti-lovoje guliu 39c,na net neuzejo i kambari-paklausti,kaip tu,kas tau/...as jo ne karta esu klauses-ka as tau tokio padariau,ka ne taip/uz KA?..tyla.apsoliutus ignoras.taip ir nesuzinosiu..sutinka taip ir 22-ji savo gimtadieni,atsikeles -prie compo pirmiausiai...viska isbanciau,visokiaussius budus ,veiksmus ,metodus...(bent jau taip as manau),..dabar nebezinau ka toliau..suprantu viena -toliau nebeturiu jegu...o pakeisti nezinau kaip.savo gyvenimo negaliu susitvarkyti-kur vaika padeti-juk neismesi i gatve/-(taip dukra paklause)reiskia ir toliau egzistencija...pavargau...manau rasiu jegu,tam padaryti,nors ir suvokiu tai-bet pavargau buti kaltas-nors ir po To busiu kaltas,bet manu greitai viskas stosis i vietas:eks.su vaikais pasidalys turta ,paverkslens -del akiu...ir nurims -tos menkos bangeles.aisku-galima susitaikyti su tokia situacija-dar galima alhoholi pasitelkti-uzsimirsimui...bet suvokiu-kad geriau taip-o ne degradacija...

. O pas mane tai irgi atrodo nebenoriu nebenoriu taip gyventi!!! Noiriu pagriebt vaikus ir begti! Namie nesinori buti. Taip noriu pabegti ir susikurti grazu gyvenima. Is kur dar noro yra..vyras alkohikas ir nevala. Bardake negyvensi su vaikais tai vos ne diena nakti valau. Kai susergu asaros byra ir tvarkausi, vyras jei girtas dar tingine sliundra isvadins..jei blaivas tai miegos purvinom lekstem apsikroves. Ir vis gaila vaiku, vyresnysis tevo lb nori, nenoriu ju isvezti is namu ir nuo tevo. Jo isvaryti neina, per daug patogu, yra nemokama tarnaite kuria ir seksui isnaudoti galima.o as vis svajoju apie namus kur nera alkoholio, pykciu,riksmu ir keilsmu.. Ir pykstu ant saves kad dar nepabegau. Vis svajodama apie gyvenima be jo, kuo daugiau galvoju apie kitoki gyvenima tuo labiau jo pakest negaliu.sakoma pabegus i kita vieta save visada rasi, problemas spresti o ne nuo ju begti reikia, o man toks sprendimas yra. Jau nerupi kiti man. Teisingai cia raso kai kitiem padedi tai tave isciulpia kiek eina, kol pradedi ir dvasiskai ir fiziskai sirgti.keiskit savo gyvenimus ir statykit taip kaip norit, as tikiu kad greitu metu as sugebesiu pabegti

Sveiki, nebenoriu gyventi. Man rodosi, kad niekam nerupiu, niekas manes nemyli, net ir draugas, su kuriuo gyvenu. Man 20 metu. Mane draugas islaiko, del to as kompleksuoju, nes mano tevas girtuoklis ir negali duoti man pinigu. Mama mire kai man buvo 16. Jau seniai jauciu, kad gyvenimas man tikras pragaras. O dabar dar ir as save matau kaip nevykele, negalincia susirasti tikru draugu, kuriems galeciau pasipasakoti. Esu studente, studijuoju buhalterine apskaita. Mano draugas nori, kad as suzinociau, mkaip reikia kurti imone, bet as net to nesugebu, jis vis apie tai kartoja, o as neprisiverciu. Beje, nesusirandu darbo kad save islaikyciaumir draugas del tompyksta. Sakonjei sitaip, tuomet turiuu daryti kaip jis pasakys, neatsikalbineti jam, bet mane tai tiesiog erzina. As niekam tikusi, man niekas nesiseka... o atrodo truksta tik issikalbejimo su mylimu zmogum. Ka daryti

Jis tavim naudojasi, reikalinga nemokama buhaltere, as savo vyrui vos verslo neatidariau, bereikejo jo paraso, sako man tu nieko neismanai mano vardu turi buti, bet net nesuvoke ka reikia daryt kad atidaryt ka jis norejo, nusprendziau jokio verslo jam nedaryt po to basa liksiu ir dar man trukdys ant koju atsistot nes irgi nori valdyt visus. Atsidarysiu savo kai laisva busiu,

Bet matote, jus ne vieni:) visi turim tu paciu problemu, tai yra tikrai negerai, bet tai guodzia, kad ne vienas kenti:D svarbiausia gyventi sia diena, juk negali zinoti, gal ryt tave sutraiskys trulikas, nusisypsok(va dabar isspausk sypsena) ir nusispjauk ant visko, pasileisk megstama gabala, nueik i dusa ir sauk i miesta, pasedek kavineje (nera pinigu?) vistiek sauk i miesta, tik i kavine jau neik:D pasivaiksciok, grizk namo, prisesk prie interneto, pakalbink draugus, ar net nepazistamus, susitik, bendrauk, klubink.... atrodo sunku (taip ir yra, pats prisivertimo faktas) svarbiausia pasalinti baime ir mesti kompleksus, gyliai ikvepk ir istark sau as grazus/grazi.... nu bliamba gi gyvenam viena karta, tai ir pagyvenkim ta viena karta gi:)))) As labai blogai jauciausi kol neissiliejau cia, dabar pats pasinaudosiu savo patarimu.... gyvenkim!!!! selmiai:DDD!!

Quote:

Sveiki,

paskutinius du menesius mane tampo nerimas ir pyktis ant viso pasaulio, nebegaliu to daugiau pakelti. Gyvenimas atsisuko prie mane, kas buvo idomu pasidare visiskai priesingai, nematau graziu gyvenimo spalvu, o gal ju niekada ir nebuvo? Krutineje spaudimas, asaros kiekviena diena, galva plysta nuo ryto iki vakaro... Nebegaliu daugiau...... Prasau duokite patarimu kaip iveikti sia liga kur kreiptis. Turiu zmona kuri manes nesupranta, kuri nieko nepadadeda.... Ar isvis yra zmoniu pasveikusiu nuo depresijos, kaip pavyko, papasakokit....

Prasau suteikit kokios nors pagalbos...

Gali antidepresantu pavartot ,pvz venlafaksinas uzveza gerai ,bet trumpam ,daugiau orientuokis i psichologus ,nei i psichiatrus ,nes jie sugeba ligu prieskot ir nepaslaptis ,kad ju tikslas kuo daugiau vaistu prastumti ... Taigi as patirties nemazai tame turiu ,jai noresi pakalbet linumsls@gmail.com

sveiki esu Ieva ir Ugne. Noretume pasakyti, kad cia labai prasmingas forumas, Nusiusim linka Norbertui.

Gal bus norinciu pabendraut linumsls@gmail.com ,man depresija ir ne tik ...

VIENISESNIO NEBUNA.

As nebegaliu daugiau taip gyventi, norisi, tik uzsidaryti namuose ir verkti butent taip ir darau verkiu verkiu, man niekas neberupi nei mokslai, nei aplinkiniai, nei as pati taipat ir as niekam nerupiu gyvenu su tevu jis niekadagero zodzio nepasakysi, nepaguosu, visada tik sako dingti is akiu ir tt gyvenime patyriau tiek baisiu dalyku, mano motina niekada manes nemylejo vaykysteje patyriau smurta, motina girtavo, kol galiausiai nusizude, dabar as skaiciuoju dienas kol dingsiu is sito namo ir gyvenimo su tevu nors iseisiu 16 metu, betamzius siuo klausimu man neradiklis, jei neiseisiu zinau, kad nebeisgyvensiu daugiau taip, tiesiog nera del ko gyventi niekas manes nemyli visame pasaulyje niekas, niekam nerupiu as, visi mato, kad vaikstau nusiverku, bet niekas net zodzio nepasako del to, o tuo labiau nepaguodzia as tiesiog nebegaliu per 16 mano gyvenimo metu nebuvo nei vienos grazios akimirkos. gal kamnors taipat blogai ir norie pasidalinti savo skausmu tai parasykite pekiukas@gmail.com

Labukas .kaip sekasi?

Man 14 metų, mokslai labai nesiseka. Nezinau ką daryt,bandžiau pjautis venas bet buvo sunku..Turejau draugę kuri mane išklausydavo ir patardavo bet dabar jos nebera ji gyvena toli nuo manes .Aš net nemoku paaiškinti to jausmo kas vyksta manyje ,kartais noriu visus nužudyt ir nusižudyt pati . Ką man daryt ?:((((

pasiskaitau sitame forume ir baisu daros kur linksta zmones, nusizudyt, ar jus visi suprantat zodzio reiksme? vienas dalykas pasiskaityt nesamoniu kaip bus gerai, antras dalykas zinot, patikekit jei bet kuriam is jusu parodyt kas bus po savizudybes nei vieno is jusu niekas niekada neprivers nusizudyt, ten per daug kraupu, ir sioi zemei nera net ko sulygint su tuom kas buna nusizudzius, erdve atrodanti kaip kanalizacija visiskai pratvinkus dvoko ir vietoi sudu plaukiojancios savizudziu sielos pastoviai grabsto kol itrauks
SAVIZUDYBE - KELIONE BE JOKIOS STOTELES ir ten nera jokiu pertrauku, o su sia realybe nereikia sutapt ji laikina, teatras mes kiekvienas jame vaidinam uzsimove kostiumus pavadinimu kunas, kiekvienas pagal SAVO vaidmeni ir dvasinius pasiekimus praeitu gyvenimu gavo butent toki kostiuma kokio nusipelne, viskas kas galima ji pakoreguot, bet priimt su meile savo vaidmeni, juk mokytojai ziuri i kiekviena ir atitinkamai duos kitam vaidmeniui kita kostiuma, na o kas norit asmeniskai pasikalbet rasykit leskaaaaa@gmail.com

sveiki , man yra 14 metu mane taip pat kankina depresija, nuolat verkiu del isvaizdos del patyciu, tuo labiau nesiseka mokslai esu 8 klaseje ir kuo toliau tuo sunkiau ... jau 3 karta esu likus pataisu vos perejau i kita klase . turejau vaikina po kurio nebenoriu turet apskritai vaikino ... ir ateityje noriu gyventi viena visiskai viena ... po 3 metu ruosiosi 16 metu stoti i koledza ... bet bijau kad man nepavyks pereii 10 klasiu ;( del viso sito man kyla didziule depresija...
bijau kad man reikia psihologo pagalbos

Skaičiau... Ir pamačiau, kad ne man vienam yra taip... Tiesiog... Ką noriu pasakyti, tai... Jeigu kas nors norės pasikalbėti apie viską, norės būi išklausyta(s) ar/ir išklasyti mane, ar tiesiog... šeip... pabendrauti... Parašykit PoVisko@gmail.com

Jaučiuosi šlykščiai. Esu priklausoma nuo kitų nuomonės,nuolat galvoju ką apie mane pasakys kiti.Studijuoju universitete.Turiu draugą,kuris baigė profesinę mokyklą.Man baisu,kad jis nepatiks kitiems,"universitetiniams draugams". Nenoriu nieko.Noriu mirt,nes čia ne gyvenimas.Pavargau,išsekau.Man sunku.Noriu nutraukti studijas,bet bijau.Bijau aplinkinių reakcijos,o ypač nenoriu nuvilti tėvų... Nenoriu bendrauti su grupiokais,vengiu žmonių........ Padėkit kas nors.....

Jaučiuosi panašiai, tik aš net ir to draugo neturiu... Atsimokiau tris metus, liko dar du, bet kuo toliu, tuo mokslai universitete darosi man šlykštesni, vis dažniau verkiu ir galvoj nuolat sukasi mintis, kad noriu mest studijas...Deja, per vėlai supratau, kad tie mokslai man ne prie širdies ir nieko gero iš manęs toje srityje neišeis. Kuo toliau, tuo man prasčiau sekasi... Jaučiuosi kaip paskutinė kvailė, kodėl nestojau ten, kur iš pat pradžių norėjau? Per tuos metus su niekuo taip ir nesusibendravau, matyt, dėl to kaltas galimas asmenybės sutrikimas, kurį kiap dabar suprantu visą laiką ir turėjau (vengiantis asmenybės tipas), nenoriu net kojos kelt į universitetą, nenoriu matyti tų žmonių. Bet jei dabar mesiu, iš to nieko gero neišeis, nes kitus įstoti į vf jau nebegalėsiu, mokėti už studijas irgineturiu dabar iš ko. Bloga, ties bloga nuo visko, noriu daužyt galvą į sieną, aš taip nekenčiu viso šito gyvenimo.

Sveika, atrodo kad perskaitei mano mintis... Viska ka parasei, nieko neatemus man tinka. As taip pat mokausi univere vf, mokslai nezavi o ir i pati universiteta su dziaugsmu nekeliauju.. Taipogi esu sutrikusi asmenybe.. Sunku bendrauti, nesinori niekur eiti, kai drauges kviecia atsisakau, galvoja tikriausiai kad esu pasikelus, sake, kad manes neperprato.. o as niekur neinu, nes kompleksuoju del isvaizdos... Atrodo, kad kaskart isejus zmones ziuri i mane su gailesciu...:/ kuo toliau, tuo i gilesne depresija krimstu.,

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai