To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Rentgeno kabinete...

Rentgeno kabinete:
- Ligoni, nekvėpuokit! Tuoj išskris paukščiuko skeletas!

  • Planuodamos nėštumą pradėkite gerti folio rūgštį. Ją reikia gerti kelis mėnesius prieš nėštumą ir nėštumo metu – bent tris mėnesius.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Su alkoholiu siejama 4000 mirčių per metus ir pagal pasekmes visuomenės sveikatai jis užima antrą vietą po tabako.

Depresija, del ko gyventi?

sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

valio ,pirmyn ,pirmyn ............. ir ka laimesi ?gi nieko.o del ko tai darei taip ir nesuzinos.as palaidojau savo sunu 16.5m ta pati galvojau, bet kaip matai tau rasau ,nes mane is tos situacijos istrauke mano vyras ir likes sunus ,.......................PAGALVOK .... ir to nedaryk.

sveikas. Zinau ka reiskia nenoreti gyventi. Turejau rimtu labai problemu, baisi seima, tevas alko, musdavo brolis kol netingejo, mokykloj pastovios patycios, nes buvau silpniausias klaseje, mokslai visiskai nesiseke, veliau, 10kl is nevilties pradejau daug gerti, tusint. Kelis kartus bandziau zudytis, bet isgelbedavo labai keisti atsitiktinumai. Karta per vienas isgertuves neblogai gavau nuo vieno veikejo. Kai gydziausi namuose supratau, kad reikia kazka keisti, nes kitaip is tamsos ir depresijos neislipsiu. Meciau alko, cigaretes, pradejau sportuot, baigiau bendraut su sena kompanija, nes tuomet tik i dugna tempe jie mane. Veliau istojau mokintis, issilikiau teises, po mokslu isvaziavau i anglija. Galiu garantuotai pasakyti, kad tuo metu kai buvau nakty galvojau jog diena niekad neateis, bet po visko supratau, kad blogus periodus visuomet keicia geri. Tu turi galia islaikyti bloguma ilgam, daryt viska taip kaip darei ir mastyt kaip mastei, taciau tai galioja ir gerumui, jeigu keisi dalykus kuriems kreipsi demesi tai keisis ir tavo gyvenimas. Tu gali keistis,visi gali, tik kartais mums apgaulingai atrodo, kad nieko negalime, tai tikrai zinaj kaip fakta is patirties. Stenkis imanomai atsipapatint nuo savo praeiities, juk ji buvo tam, kad daugiau nedarytum tu klaidu kurias darei. Jei as bufamas dugn esugevejau islipti tikrai tikiu, kad gali kiekvienas. Buvau nuduchintas menkysta, kuris nenorejo gyventi bet juk viskas keiciasi, tik tam reikia skirti demesio. Reikia pradet gyvent nuo sios akimirkos, pradet judet i priekk ir neuzsisedet, kad butu nuobodu, nes tada gali atsirast polikis negeriems dalykams. Dauzyk negatyvius dalykus tavo galvoje per sporta, sveika mityba ir nepsichavima, neleisk toms negeroms sekloms augtis tavo galvoje. Jeigu jau auga, tuomet neskirk jos demesio, tuomet jos garantuotai nuvys. Isbandyk ka nors naujo, ieskok pozityviu zmoniu su kuriais galetum pabendrauti kad ir internete. Nezinau tiksliai nuo ko tau depresia, bet zinau tai, kad tai seklai leidai pernelyg ilgai dygti. Keisk poziuri i aplinka, desniai tie, kad be balto nebus juodo, o juodi periodai mus gali sustiprinti. Stok i bazinius karinius mikymus ar panasiai, esu tikras, kad jie pades. Nuo depresijos ypac padeda aplinkos pakeitimas, o ypac jei eini ten, busi nuolat uzimtas ir tavo demesys bus kituose dalykuose. zinau, jog tu gali islipti. Neleisk tai seklai augti ir viskaa bus gerai. laikykis, zmogau, mums skausmas skirtas tam, kad taptume stipresni. Jei ne skausmas po to kai mane sumuse as ir toliau buciau geres. Dabar esu dekingas tam veikejui, kas reikiamu metu padare reikiama dalyka. as galvojau jog skausmas tai prazutis, o pasirodo tai buvo kelias i issigelbejima

Pasirodo tokiu, kaip as yra daug :-( paskutinius metus turiu tik viena nora, neatsibusti ryte.. turiu du mazus vaikus ir mylinti vyra ir tai pats geriausias dalykas , koks nutiko mano gyvenime.Deja visa kita visikas meslas..8 metai, kaip esu namie, gyvenu uzsienyje... visu pazistamu vadinamame rojaus kampelyje..namas, ezeras privacioje valdoje, kiemas atrodo, kaip parkas..bet mane tai ir slegia..tiek metu matau ta pati suda negaledama saves realizuoti. Viskas prasidejo tik nuo menkuapmastymy, o ka galiu siam gyvenime nuveikti as, kad gyvenimas taptu saldesnis..bet cia kur as esu saves realizuoti negaliu,.o dabar suvokiu, kad pavargau nuo tokio gyvenimo..nes as matau kaip visas mano elgesys slegia mano seima..vaikai mane mato pastoviai verkencia..vyras neatsimena, kada as sypsojausi..o draugu isvis nebeturiu, nes nebezinau ka su jais kalbeti ir isvis kam bekalbeti..kiekviena sekunde jauciuosi vis prasciau..ir jau nebezinau, kaip visa tai sustabdyti.

Labai jus uzjauciu.Galit man parasyti.Lauksiu jusu zinutes.Laima

sveika , tavo svajone nuostabi neatsibusti ryte nu vau ,o kas po to?????????????????? du vaikai ir mylintis vyras tai puiku o as jau nebeturiu sunaus 16.5 metu palaidojau ,manai man lengva ir tu nori uzkraut tokia nasta saviskiams.

Daina, pilnai suvokiu kaip reikia jaustis kai negali realizuoti saves. Taciau pagalvokite, kas gali butu Mamai svarbiau uz vaiku kurima, auklejima, tobulinima? Siuo atveju jusu vietoje stengciajs atsigrezti i vaikus ir tinkmi jais pairupinti, paidziugti jais ir vyru. Jus galbut neturite to, ka norejot tureti, taciau dar turite seima, i juk jos manau neismainytumete i tai ka siuo metu laikote pavykusia saavirealizacija? Patikekite, vaikai ir vyras jums padekos ir tikrai ivertins. Kuris vaikas nenoretu tureti laimingos juo besirupinamcios mamos? Pagalvokite kai turetu jaustis vaikas, kuris nuolat mato verkiancia mama. Jus turite vaikus ir vyra, tai yra svarbiausia. Daugiau nekreipkite demesio dalykams, kurie jus liudina, ypac jei dabar ju negalite pakeisti. Vaikams truksta laimingos mamos, leiskite jiems patirti ta dziugsma, ir zinoti jog butent jie yra svarbiausi Mamai, o ne kiti isoriniai dalykai. Abejoju, jog tai ka laikote savirealizaija yra svarbiau uz vaikus. Vaiku kuryba yra investicijgeriausia, rasau tai todel, kad pats tos meiles ir kurybos nepatyriau. Neleiskite vaikas nustoti augti, laistykite juos meilw kiekviena diena tuo paciu nepamirstant ju savarankikumo ugdymo. Sekmes, tikiu, jog jusu gyvenimas pasikeis. Jjk gyvenam del meiles, auksciausia prasme, tad kodel meiles ir dziugsmo neduoti vyrui ir vaikams? Dziugsmo to, kad jus turite juos, o jie turi jus

pritariu jums!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

nebenoriu gyventi jau menesi mano galvoje sukasi viena ir tapati mintis kaip nusizudyti.pasakiau tai keliom draugem jos vis klausia kodel ,bet as pati to nezinau . gal kas patartumet ka man daryti?

Sveiki, aš taip pat depresucha, patarkit kas pasveikot ir kaip, ačiū.

Nebenoriu gyventi, bet esu per silpnas pasitraukti, studijuoju esu antro kurso studentas, reikia rasyt kursini, visai nesiseka niekaip negaliu pradet, nenoriu bendraut niekas neidomu. prisidariau akademiniu skolu, galvoju pasiimti akademiniu atostogu. nzn kaip tai pasakyti tevams galeciau legvai susirasti darba ir prarasti metus, nezinau kas darosi sunkiai keliuosi is lovos galiu kartais diena is dienos iseinu i lauka kad rubai suprakaituotu, kad mama nk neitartu kad nelipau is lovos visa diena, net valgyt nesinoriu rukau rukau ir tik rukau, siiap sesu negeriantis bet kartais save prigaunu kaip perku alkoholinius gerimus ypac pries miega mintys pradeda suktis apie mirti ir kaip pasidaryt sau gal, bet esu per silpnas tam ir niekaip nesiryztu kazkada kai buvau jaunas vaikas bandziau du kart ir nepvayko visi sako trecias kartas nemeluoja nzn pats ko noriu mirti gyveni, ar tiesiog degraduoti man 21 metai, esu is kauno nzn kur kreiptis pagalbos ir geda ir panasiai nzn gal man depresija, neturiu draugu nera su kuo pasikalbeti

man ir 21, bet situacija pas mane dar blogesne... manau reikes mirti...

Siūlyčiau nueiti pas psichologą/psichiatrą (bent jau man poliklinikoje pirma reikėjo užsirašyti pas psichiatrą, o jis jau nukreipė pas psichologą) - galbūt pavyktų gauti akademines, gal išrašytų vaistų arba tiesiog padėtų išsiaiškinti, kas blogai(man bent iš dalies padėjo pakeiti požiūrį į kai kuriuos dalykus). Ir kreiptis pagalbos neturi būti gėda.

Keista, kreipiausi pas psichologe... tai naudos maža buvo 1-kurse tretiems metams... tiesiog coool... apie savižudybę galvoti teko ir tenka... tačiau dar pamąstau ir apie artimuosius... negaliu būti tokia savanaude ir dėti skerso ant artimų žmonių meilės.... tėvai draugai kad ir kokie jie bebūtų negaliu pradėti grandininės reakcijos gyvenimas ne veltui duotas... ir pati ne kartą protinus kitus esu, kad jei mirt tai bent ne veltui, turėjau omeny kad jau tada geriau kokiu kariu tapt ar gaisrininku ir panašiai, kad jei mirt tai bent kitų gyvybes gelbstint... o pas psichologus ar psichiatrus kreiptis mano manymu žvelgiant į ateities perspektyvas aš nelinkusi išrašo savo byloje nenorėčiau turėti...

Sutinku su pasakymu "kad jei mirt tai bent ne veltui, turėjau omeny kad jau tada geriau kokiu kariu tapt ar gaisrininku ir panašiai, kad jei mirt tai bent kitų gyvybes gelbstint..." manau, tai net gali kaip nors padėti psichologiškai, nes toks darbas padeda pasijusti geresniu žmogumi, nes gal kartais tenka išgelbėti ką nors, o taip padedi ne tik kitam, bet ir sau, nes patsijauti geresniu žmogumi, nes padarai kažką gero dėl kitų..

NORIU ATKREIPTI VISŲ FORUMO DALYVIŲ DĖMESĮ!!! Tas emailas kur reikia įvest nežinia kokiais tikslais kai kažką komentuoji yra matomas gal tik moderatoriams, nes aš save pakomentavau su kitu email ir nieko. Aš niekaip savo email nematau, vadinasi ir niekas man NEGALI iš forumo ATSAKYTI, NES NEŽINO Į KUR ATSAKYTI, todėl taip mažai gal čia ir komentuoja žmonės vieni kitus. O gal aš klystu, gal kas nors žino būdą kaip pamatyti emaila to, kuris tave komentavo. Jei taip, tai prašau man parašyti kaip. Jei ne, tai parašykit pačiame komentare savo email adresa, tik nerašykit normaliai o iskaidykit kaip nors, kad neprisišauktumet kokiu spameriu. Mano emailas butu toks:

zmogus 831 eta g mail com be tarpu

Sveiki
Mane irgi uzgriuvo problemos ir jau senai, bet dabar taip paastrejo, kad gyvent nesinori... Cia matau daug panasiu i mane, bet tas pasakymas kad as nevienas toks, anokia cia paguoda. Norit pasakyti, jej tokiu daug tai del to verta gyventi, man taip neatrodo, kai tave visi apleidzia ir tu matai, kad jiem visai gerai sekasi, as cia kalbu apie labai artimus zmones, tai ar verta jiems trugdyti savo egzistavimu, nes as to gyvenimu nepavadinciau. Manau neir lieka vienas kelias pasitraukti ir netrukdyti... Gal pradziai apsimes, kad tu buvai jiem reikalingas tai dar nereiskia kad tai tiesa suvaidinti galima betka o asarom ir gailesciu galima paslepti vidini dziaugsma...
Gaila man tik vaiku jie tikrai nekalti ir jiem tikrai bus sunku suprasti kodel...
Bet vaikai stiprus jie atsigaus, o mane pakeis kitas kuris gal jau ir numatytas i mano vieta...
Taip kad kur esme gyventi toliau????

labas,jauti gailesti sau ,o ne vaikams...juk suvoki,kad pasitraukimas is gyvenimo problemu neisspres..manau,esi panasioje situacijoje,kaip man kazkada buvo.tiesiog, panasios mintys buvo uzpludusios.
kaip issikapstyti-atsakymai gludi tik tavyje

Sveiki visi,

Kiekvienas žmogus yra vertingas. Tiems, kurie jaučiasi nevertingi ir nieko nesugebantys noriu pasakyti tokį palyginimą iš kiekvieno gyvenimo. Jeigu, musu lietuvos žmones ar sakykim musu aplinkos žmones galima butu apjungti i viena kuna, su rankom kojom galva ir t.t ir sakykim
mums visiems kartu sutartinai bedirbant(begyvenant)... šmirkšt ir įsipjaunam pirštą, arba ne ėjom paslydom ir lužo koja. Viskas... pirštas arba koja tampa nebenaudingi, nes mes nebegalim ant jų pristoti ar su jais kažką daryt. Tai ką dabar mums reikia tą pirštą nupjaut ar koją nukirst??? pamastykit apie tai. Neskubėkit. Apsidairykit aplinkui. Paieškokit pavyzdžių, kaip žmonės elgiasi tokiais atvejais, o gal visi puola kapot sau pirštų ar kojų, vien tik todėl
kad dabar dar nežino, kaip susitvarkyt su tuo ka gyvenimas jiems davė. Pasitraukti visada suspesite, bet, manau, kad kiekvienas vaikas... giliai širdyje norėtų turėti tėtį, kad ir koks jis butų. Nežinau situacijos, bet mano galva didžiausia blogybė yra pasitraukti. Taip niekada negalėsit pakeisti esamos situacijos į kažkokią geresnę. Po nakties
visada ateina diena, nors ta naktis ir poliarine. Ieškokit šviesos savo gyvenimui. Kas ieško savo problemos sprendimo - tas jį suras, tik nesustokit ieškoti. Gal reikia eiti ieskoti kažkokio patarimo pas profesionalus ar šiaip pas protingus žmones. Jei sakysit, kad jau viską išbandėt ir nieko, tai aš jums sakau, kad jus klystat, nes jus dar neradot to vienintelio teisingo savo problemos sprendimo kelio, nes jis kažkoks turi būti. Turėkit vilties. Jūs jį surasite. O pasitraukus iš gyvenimo butų, manau, tas pats kas nukirsti sau ipjautą pirštą. Jo paskui nebus kuo pakeisti, nors jis kažkoks ir nebenaudingas ar luošas tapo. Stiprybės

SVEIKI..As nezinau kas man yra, bet as jauciu kad man blogai as galvoju apie seniai kas įvyko ir nezinau kaip tai pamirst as apie tai galvoju darbe namie, pradejau net gerti delto daznai ir nezinau kaip tai sustapdyti. prasau padelikite man. as prisijungciau prie kitu taip galvoja kaip as, ir noreciau paklausti kaip atsikratyti pavydo didelio? dekui labai jei kas parasys man labai dekui:) MANO EMAIL brazauskaszygis@gmail.com

Nezinau kas ten ivyko, bet man persasi mintis kad pavydas tau atsirado del nelaimingos meiles arba del kazko, kas tave kazkaip suzeide, del ko tu negali but toks koks anksciau. Nenuvertink savo patirties. jei dabar dar nesupranti savo patirties reiksmes, patikek po 5-10 metu viska vertinsi visai kitaip. Jei gyvenimas tau dave citrina, nepavydek tiems kurie gavo apelsina, o pasidaryk is citrinos limonada, ir atsigaivink. Mes nezinom kada i kokia duobe pakliusim, ir tada nereikia pavydet kitiems kad jie nera duobeje, bet priimt situacija tokia kokia ji yra ir ieskoti kaip su tuo susigyventi arba kaip is tos duobes islipti.

Sveiki,man 20 metu esu antro kurso studente...apie save galiu pasakyti,kad esu dabar labai jautri...nuolat apie viska daug mastydavau,tiek apie mokykla,pirmosios meiles nuoskaudas,tiek apie tai,kad negalejau pasitiketi tikrai patinkanchiu vaikinu...o dabar yra tai,kad bijau zmoniu ...siemet buvau erasmuse porai savaiciu tai ten beveik nemiegojau...dabar visai nesijuokiu...ir siaip jauciu pokycius galvoje...namie neturiu palaikymo mamai sakau,kad man blogai reikia pagalbos,o ji sako nesimokei egzaminai ant nosies ir vaidina serganchia susiimk i rankas nepaisant to,kad verkiu ir sakau ir ankschiau itampa jausdavau...tai va geriu tik xanax,nes psichiatre uzhpykus ,kad mama atkalbejo vazhiuoti i ligonine neishrashe jokiu antidepresantu...taip jau keli menesiai ...jauciu kazhkokisu pakitimus galvoje,rodos aplinkiniams keista atrodau...per kelis metus visus atstumiau...shiaip einu begioti ir dabar pradejau lankyti impulsa,nes ale padeda itampai nuimti mamos manymu nors taisyklingai plaukti net nemoku...prasau patarkit koki psichiatra,kuris sugebetu nustatyti kas man yra nes jauchiu ,kad chia tiek depresija,nerimas,baime...prashau padekit koki gera ir galbut nelabai brangu ,nes savu pinigu visai neturiu...ir duokit patarimu ar galima ishgyti pachiam? Ar noras padeda? Bijau net del mokslu nes atrodo bloga atmintis ir nzn ar mest ar ne...ir shiaip dar geriu ivairius papildus gelezhi,a+e vitaminus ir t.t.PADEKIT!!!

Prašau, susiburkim kartu į bendrą grupę! Kaip jau čia esu rašiusi – noriu rasti bendrakeleivių iš šio liūno. Pasidalinkim kaip jaučiamės, o ir jausimės kitaip: saugesni, nevieni, kalbantys ir dar randantys draugų! O tai – tikra terapija.
Norėčiau, kad susiburtume į grupelę, kuri susitinka kavos, neatsako vieni kitiem, teikia pasitikėjimo. Lauksiu išdrįstančių, juk tai – galimybė!

na va, puiki mintys, kai salia bus tie kurie jus supranta, ir turesit i ka atsiremt sunkia minute tikrai labai daug pades, galit ir mane pakviest :)

as labai noreciau susitikti pasikalbeti su kuo nors.dabar isgyvenu sunku meta, tikrai butu labai gera pabegti nuo vienatves.moteris ir zmona, prasau susisiekite su manimi

labas, parasyk man i skype leska1157 , kolkas visi kurios konsultavau susitvarke

sveiki,
taip pat prisijungciau prie tu, kurie nori bendrauti siomois temomis realybeje. kaunas. justarunas@yahoo.com

Labas, jauciu kad tuoj pasieksiu dugna, kad jau viskas, labai noriu pakalbeyi, nes aplinkiniai nesupranta, isvis niekas nesupranta...turiu viska bet neturiu nieko

daznas atvejis, paprastai tik reikia paaiskinimo, zmonem kurie nori nusizudyt paprastai tik truksta keliu atrodytu smulkmenu bet tai atgaivina, butu faina su jumis visais susitikt visad rasykit leska1157, tik prisistatykit kad is sos03 kad zinociau, pamatysit bus tvarka jusu smegenynese :)

REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA

Gyvenime neimanoma jaustis gerai as manau, juk mes nuolat patiriame agresija is aplinkos. Parasykite man jei norite...
blacklilian6 eta gmail com

Noriu paklausti ar moki plaukti? Blogis ir agresija pasaulyje yra kaip vanduo kaip pasaulinis vandenynas. Kol mes pluduriuojame pavirsiuje, visai nesvarbu ar po mumis 1m vandens ar 1km, mes esam virsuje ir neskestame, bet jei tas blogio vanduo pateks i musu vidu, net ir litras gali mus paskandinti. Mus zudo ne tas blogis kuris yra musu isoreje, bet tas kuris yra musu viduje. Stiprybes tau. Ieskok gerio

didele klaida jei matai pasaulyje blogi, tobulai sutvarkytoje visatoje blogis neegzistuoja isvis, tiesiog yra nesupratimas, kad dauguma kurie is jusu tyciojasi ar uzgaulioja yra patys savyje pasimete, ir taip elgias dauguma tik tam kad prie kazko pritaptu

pritariu

Silpna valia sunkina gyvenimą, aš pats nesenai issiskyriau, dėl mAno kaltės, grauzatis ima juoda, tiesiog drasko.jei kas juk gyvenimą apkartina reikia sprest problema. Snekekit su draugais ir t.t. Jei jus palikot draugus dėl Antros puses nereiskia kad jie jus paliko. Aš pvz supisau ne tik sau bet ir merginai gyvenimą kartu. Svarbu tik turėt su kuo apie tai pasneket. Vyras ten durniuoja? Rezk veidan atsigaus, prie pc sėdi per daug? Rezk veidan ir sudegink pc. Jei paliko hmmm šiuo atveju patarimu neturiu. Nebent tik kuo daugiau bendraut ir vednt galva, nesedekit vietoj tdl jus apniuksta tokios mintys

maza pataisa, nuo siol norintys pasikonsultuot kreipkites i mane skype leska1157, konsultacijas teikiu nemokamai

Jau nebegaliu taip gyveti, viskas atsibodo. Myliu savo vyra visa sirdimi, o jis manes nebenori. Nebedovanoja man jokiu dovanu, geliu. Pasako graziu zodziu kai tik as to pati paprasau, nebesako , kad myli. Net nebezinau ka daryti, taip del musu stengiuosi. Gaminu maista, nuperku ka nors. Rodau jam demesi, visko siulau, tiesiog noriu, kad jis butu toks koks anksciau.. Bet jis man to neberodo. Jei paklausiu ar myli? Pasako, nebesakysiu, pati zinai. Bet ar taip galima? Mes jauna sutuoktiniu pora, bet jo jausmai atsalo. Man reikia meiles, labai. As juk moteris. Tokia jau as, o jam kaip matau nereikia jos. Bet be meiles dingo ir sexas, jis netgi to nebenori. Nesuprantu kas darosi, ar jis myli ar ne. Jau pavargau, verkti ir verkti. Galvoti kas yra, ar jis turi kita. Mintys lenda i galva pacios baisiauios. O be jo as nieko neturiu. Tas pacias drauges iskeiciau i ji, kad su juo daugiau laiko praleisciau, bet kas is to. Jau taip save prisiziuriu, naujo rubu nusiperku, grazinuos grozio salonuose, o jis pasako : graziai atrodai. Pasiziuri ir viskas, net nebuciuoja.. Patarkit ka daryti. Verkti jau tikrai pavargau. Jau net sirdi spaudzia, skauda nuo to....

labas,manau,kad tu pernelyg daug aukojiesi del vyro,o vyrai tokie yra,kad kai moteris aukojasi ir viska daro tik del jo,jiem taip patogu ir jie toliau taip daro kad pamatytu iki kurio lygio moteris nusizemins.. na mano akim ziurint tau reiktu nustoti reikalauti is jo demesio,nieko nedaryti del jo kuri laika,atsalti isvis,lyg jis tau neberupetu,manau turetu padeti,tikrai nebesizemink,ypac kai klausi ,,ar tu mane myli?,, cia yra tikras zeminimasis.. zodziu ignoruok ji kol vel taps normaliu,mylinciu;). sekmes,parasyk kaip seksis;))

Leidau susisikt sau gyvenima jau nuo senu dienu. Dabar net depresuot sau neleidziu. Klausiu saves: -Vertas depresuhos? Neeee. Turi eit ir daryt kazka. Ka man daryt blyn? Nusizudyt net nesinori. Tokia "parasha" visas sitas gyvenimas, kad nu ir nafig. Jei norit zudytis tai ir zudykites, bet bleha nepamirskit, kad Dievuliui pofig Jusu depresuhos ir savizudybe del nepritekliaus ir bobiskumo. Degsit pragare ir bleha sirgsit savo depresuha tenais. TIk pridachiu dar ir pagalys metalinis ir degantis sikna kaitins. Va tada, kam pasiskusyt. Antra karta nusizudyt nebeiseis (repeat [ kill="death"]). Taip, kad GALVOJAM bl pries darydami. O gal Jus visi apsisnargliave(-usios) is pashalpu (nu pofig, ir is savo algu) gyvenancios ziurkes nifiga ir negalvojat? Juk jei galvotumet apie normal pozityvu gyvenima ir kaip to, nors ir trumpo dziaugsmo siekti, gal nebutu cia tiek idiotu? Nors gal irgi tokiu pridurku kaip mes sitam pasaulyje reikia. Aciu

Sveiki, depresijos kamuojami zmones. Si liga irgi yra mano gyvenimo kryzius. Sirgau ja kokius keturis kartus ir kiekviena karta pagydavau. Visgi be bendraminciu yra sunku. Kvieciu burtis į asociaciją ir drauge nuspresime, kokius visuomenei naudingus darbus galime nudirbti, per ta laika, kol depresuojame. Rudeni galbut lapus sluosime drauge, ziema - sniega kasime drauge, nes judejimas suteikia tu hormonu, kurių trūksta sergantiems depresija. Susirinkti galime pradziai pas mane.

Sveiki, sakykite jus gydetes depresija vaistais? Tuos visus 4 kartus? Siuo metu geriu antidepresantus ir puikiai jauciuosi, siulyciau visiems ju pagerti.. Tik ar tai padeda ilgam laikui?

Sveika, Monika, vaistu geriau nenutraukti vartoti, nes kaip sakoma, argi sunku viena tablete isgerti. Taciau as atkrisdavau todel, kad savaitgaliais vartodavau alkoholi. Faktiskai mazink arba visai nevartok alkoholio ir viskas bus ok.

sveiki,

Rašau čia, nes iš tiesų neturiu kur rašyti ir kam pasakyti MAN BLOGAI... neturiu nieko... nors kazkam atrodytu, kad turiu viska... mano tevai - kaimo zmogeliai, kuriems visa gyvenima buvo nusispjaut i mano savijauta, i mano gyvenima.. Visad viskas buvo del akiu.. del zmoniu... Viska daryti reikejo kad tik zmones neapkalbetu, mano dusele niekada niekam nerupejo... Kai issiskyriau su paauglystes meile, jie metus mane ede koks as niekingas zmogus(nors paliko mane tas vaikinas), koks as skuduras esu, kaip niekam manes nereiks, kokia geda seimai uztraukiau... nors mes net susutuoke su tuom vaikinuku nebuvom... Po metu atsirado kitas zmogus, viskas buvo puiku iki mazytes gimimo.. Nuo dienos kai atsirado vaikas, mes tapom jam nereikalingos.. Po gimdymo man visiskai nepadejo, iki siol, o vaikeliui beveik du metai.. to irodymas - isplysineje vidines siules po CP, kai kelti nebuvo galima, o as tampiau, ir vaika... ir namus tvarkiau... grizus is gimdymo namu radau kalna siuksliu namie, kojos nebuvo kur padet... popieriai, puodai, pelesis, muses.... ligoninej juk 9 dienas gulejau... su svieziai isimtais siulais klupscia ejau valiau, tvarkiau, nes turejo atvaziuoti mylimieji teveliai, neduok die kas ne taip, GEDA, ka mociute pagalvos ir pan... cia ju pozicija aprasau....Bego menesiai... vaikas pas mane ypatingai neramus, vyas beveik du metukai, o vis dar naktimis supt reikia... nei vienos nakteles man padejes nera, niekada... nieko... tevams esu isdrysus pasipasakot apie savo bedas,bet pasake grieztai-prisiekei pries Dieva gyvent ir gyvenk, nesvarbu kas. gyvenu....bet kasdien vis labiau nuleidziu rankas... nebeistveriu kaip gyvent...viena ir niekam nereikalinga...niekam...kas nakti uzmiegu verkdama, is nusivylimo, nuoskaudos.. kas ryta nubundu nuleistom rankom, skaudancia galva...kasdien po simta kartu galvoju apie savizudybe kaip issigelbejima...kaip palengvejima...jei ne mano vaikas, seniai tai buciau padarius... tiesiogine prasme gyvenu tik del jos....

Iš tavo pasakojimo man susidaro įspūdis, kad esi vienturtė savo tėvų dukra. Dažnai tėvai turintys vienintelį vaiką, stengiasi visais įmanomais budais viską glaistyti, kad tik jų vaikas žmonių akyse būtų toks kaip ir visi arba dar geresnis, bet gyvenimas nėra kaip filmas, graži pasaka, kur viskas yra kaip sustyguota ir galiausiai visos blogybės išeina į gera. Kai šeimoje yra ne vienas vaikas, tai jie bent jau gali tarusavy pasikalbėt ar pasiguost, apie tai, kaip jų tėvai jų nesupranta ir kaip jie skirtingai mato visą gyvenimą, ir tai bent neleidžia nusidepresuot. Mano pažįstamų draugų gyvenimuose, kurie yra vienturčiai, nors ne greičiau vienturtės, dažnai pastebiu, ant kiek jų tėvai joms reguliuoja gyvenimą, ir kaip vaikai tėvų blogos nuomonės bijo ir jos paiso, bijo jiems pasipriešint. Nors ta tėvų nuomonė akivaizdžiai yra destruktyvi ir neleidžianti savo vaikams laisvai kvėpuot. Tėvai dažnai stengesi, kad vaikai gyventų tokį gyvenimą, koks jiems nepavyko nugyventi, stengiasi, kad vaikai gyventų pagal jų sukurtą, ar visuomenėj formuojamą gyvenimo šabloną. Bet gyvenimas nėra šablonas. Žmonės yra skirtingi, todėl negalima visiems paraidžiui taikyti tokio pačio šablono. Kitas dalykas yra tas, kad tėvai ar šiaip patarinėtojai niekada neprisiima atsakomybės(dažniaisiai) dėl neteisingų savo patarimų ar paliepimų ir galiausiai kaltas lieka tas pats vaikas ar žmogus, kuris tų patarimų klauso. Tai kaip tada reiktų traktuoti tokį patarimą, kuris savyje nenesa atsakomybės, kai su vienokiom ar kitokiom pasėkmėm to patarimo reiks gyventi pačiam. Patarimus reikia išklausyt, gal būt jis savyje turi gerą idėją, bet blogą patarimą tikrai reikia atmest. Ir ištikrųjų koks skirtumas, ką kiti galvos? Visiem neįtiksi. Bus ir už, ir prieš galvojančių, o tau su tavo pasirinkimo pasėkmėmis teks gyventi iki gyvenimo galo. Mano klausimas yra toks ar tu nori gyventi tokį gyvenimą, kokio kiti norėtu sau ar tu nori gyventi tokį gyvenimą kokio pati nori ar koks tau išeina? Galiausiai atsakomybė už tavo pasirinkimą guls ant tavo pečių. Gyvendama pagal kitų sugalvotą gyvenimo scenarijų, laiminga tikrai netapsi. Čia tokia mano nuomonė. O šiaip sprendimus priimi tu.

O dėl priesaikos prieš Dievą galiu tiek pasakyt. Ar Jėzus Kristus užkrovė ant savo apaštalų ir mokinių visus darbus ir dėl nieko pats nesuko sau galvos, tik gyveno kaip norėjo ir t.t.? Ne! Jis gyvybę už juos atidavė ir po to atsiuntė jiems gelbėtoją, kuris jiems padėtų tuo keliu eit. Tai jei tavo vyras elgiasi kardinaliai priešingai, tai kažin ar jis savyje nešioja Dievą. Pagal bažnyčios mokymą nėra draužiama palikt žmogaus, jei jis šeimoj parazituoja ir gyventi nebeįmanoma, tik bažnyčia draudžia vedus su vienu žmodum ir jį palikus, gyventi su kitu žmogum kaip vyras ir žmona, nes jūs liekat vistiek sujungti kol mirtis jus išskirs. Yra bažnytiniai tribunolai kurie kaikuriais išimtiniais atvejais gali pripažinti santuoką neįvykulią, jeigu vyras kažką prieš santuoką nuo tavęs nuslėpė, ar bandė apgaulės budu tavim pasinaudot, bet kad bažnyčia pripažintų santuoką neįvykusia daugiau teorija, nei praktika, bent aš negirdėjau, kad kur taip būtų įvykę iš pažįstamų. Bet geriau apie tokius dalykus dar pasitikslinti pas savo parapijos ar kad ir bet kokį kunigą arba pas kelis kunigus, kokia legali pagal bažnyčią išeitis yra tokiu atveju.

Patart pasauliečio akimis kaip atrodo, ka daryt su tokiu vyru, vėlgi nėra lengva nežinant visos situacijos. Jei vyras šeimą išlaiko, na parneša namo pinigus, tik namie nieko nepadeda, būtų vienokia situacija, jei vyras, nei namo pinigų neparneša, nei namie ka padeda, arba dar blogiau iš šeimos gyvena ir dar nieko nepadeda, būtų visai kitokia situacija, ir kitokie pasirinkimai. Kadangi tau teks gyvent su bet kokio pasirinkimo pasėkmėmis, tai tau teks ir nuspręs, kaip elgtis su savo vyru, palikt jį ar ne. O dėl žudymosi tai tiek tau, tiek kiekvienam noriu pasakyt, kad ne jūs sau suteikėt gyvybę ir todėl neturit jokios teisės atimt iš savęs tos gyvybęs. Kas ją suteikė, tas ją ir atims kai ateis laikas. Ne apie tėvus čia kalbu, o apie Aukščiausią.

Stiprybės Tau.

Jei norėsi gali man parašyt:
zmogus 831 eta gmail com be tarpu

labas, tavo situacija daznai girdisi, vaikystes auklejimas tikrai pridaro daug bedu suaugusiam zmogui jei tu nuoskaudu neismedituot susijauks visas gyvenimas, o vaikas tokio amziaus intuityviai igeria i save ji supancia psichologine atmosfera, nesvarbu kokia vaikai sugeria viska, o galvodama ka teveliai pasakys savo gyvenimo nesusikursi darnaus ir grazaus pradek gyvent savo galva, o apie Dieva tai jiem pradziai siulyciau zodi issiaiskint, kaip pati manai ar Dievo tikslas klausyt musu priesaiku ir uz ju nesilaikyma mus baust ar suprast ir mylet, toks gyvenimas i pragara nei i dievo karalyste na parasyk man i gmail ir isspresim tavo sunkumus leskaaaaa@gmail.com

Labas. Nenuleisk ranku, kad ir kaip sunku bebutu. Patikek ne viena taip jautiesi. As pats asmeniskai jau karts nuo karto galvoju apie pasitraukima, bet sustabdo mane turbut baime, arba pats Dievas. Zinau kad sunku padeti kitam ypac esant panasioje situacijoje, bet prasau tiesiog labai gerai apgalvoti savo pasirinkima. Jei neturi su kuo aptarti savo jausmu, savo nuoskaudu, susisiek su manim, as taip pat neturiu jau kam issipasakoti. Galbut taip vienas kitam padesime. Tik prasau nedaryk skubotu sprendimu.

Sveiki, Sauliau ir without home. Nieko su tais zudymaisis nelaimesim. As geriau ivairius vaistus ir zinokit atradau tokius, kurie man vel suteike gyvenimo dziaugsma - as turiu minty antidepresantus. Man padejo Cipralex. O without home mes ta vyra, nes biblijoje parasyta - NETEMK netikinciojo jungo. Jei vyras tau nepadeda, akivazdu, kad jis bedievis

bbd ant gyvenimo, man20, inirsis viduje didziulis, supisti suformuoti kompleksai manyje nuo mazu dienu. Ir dabar siuo momentu kas esu, vienisas zmogus, metes kolegija, dabar su tevais gyvenu. Atrodo lyg daug menkaverciu dalyku viduje sudeda i viena, paema toks isiutys. Nera to poziutyvumo jegos, kad lekciau kazka daryciau. Tiesiog leidziu prie pc dienas. Tai ka kalbet jei panos uzkalbet neina normaliai. Vienams atrodytu mano problelemos susiformavusios galvoje juokingos. Net bendraut gal nemoku su zmonemis, mokyklos laikais jei kas tyciodavosi is manes daznai eidavau mustis.
Su niekuo apie tai nekalbu realiai, esu uzdaresnis zmogus. Pas psychologa kalbetis net neiciau, nes butu gedinga. O issiliet artimui zmogui tikrai negaleciau ir tai nevyriska atrodytu. Kas svarbiausia manyje nieks nemato problemos, atrodo as koks robotas ir neturiu jausmu...Nieks nepaklaus kaip tu jauties ir pns... ir siaip mastau jei mirciau anokia cia problema, yra zmogus nera. Egzistuoja siela, ji isseis is kuno ir keliaus savo keliais nezinomais. Koks skirtumas pasaulyje tiksliau zemej mirsta kas 1s zmogus. nieks to nepastebi.

Sveiki,

Kuo toliau, tuo labiau žmonės nebemato prasmės gyventi.
O iš tikrųjų, kokia toji prasmė?
Dabar ir man sunku, atrodo, kad nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia.
Iš tikrųjų norėčiau išvis išnykti, netik numirti.
O jums visiems, kurie nebemato prasmės, siūlyčiau jos paieškoti savo kasdienybėje, drauguose, šeimoje. Jeigu ten jos nerandate, pamąstykite, kas jus labiausiai liūdina, juk norui išeiti turi būti svari priežiastis...
Kaip sakoma ""I cried for not having shoes till I saw a man with no legs".
Mes norime mirti, nes mes esame savanaudžiai ir gailime tik savęs, negalvodami apie kitus.
Linkiu visiems vieno dalyko - išminties, o su tuo ateis ir kiti dalykai. :)

vampjer rašė:

Sveiki,

Kuo toliau, tuo labiau žmonės nebemato prasmės gyventi.
O iš tikrųjų, kokia toji prasmė?
Dabar ir man sunku, atrodo, kad nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia.
Iš tikrųjų norėčiau išvis išnykti, netik numirti.
O jums visiems, kurie nebemato prasmės, siūlyčiau jos paieškoti savo kasdienybėje, drauguose, šeimoje. Jeigu ten jos nerandate, pamąstykite, kas jus labiausiai liūdina, juk norui išeiti turi būti svari priežiastis...
Kaip sakoma ""I cried for not having shoes till I saw a man with no legs".
Mes norime mirti, nes mes esame savanaudžiai ir gailime tik savęs, negalvodami apie kitus.
Linkiu visiems vieno dalyko - išminties, o su tuo ateis ir kiti dalykai. :)

ir as taip manau , kad ir kaip blogai besijauciu vis bandau primint pati sau kad nebuciau savanaude . Lengviausias kelias yr pasityraukt is gyvenimo , o gyvent reikia daug ideti pastngu . Bukime kartu .

...nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia...kaip tai artima...kai pavargsti nuo supancio pasaulio, ryte pabundi su mintimi kaip dar istverti viena diena...

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai