To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Pacientas su džiaugsmu aiškina gydytojui...

Pacientas su džiaugsmu aiškina gydytojui:
- Daktare, vaistai, kuriuos man išrašėte, padėjo!
- Na, ką gi, būna ir taip.

  • Kūdikiui nuo 3 sav. iki 1,5 metų duokite po 500 TV vitamino D per dieną rachito profilaktikai.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Airija 2004 m. kovo 29 d. tapo pirmąja valstybe Šiaurės pusrutulyje, kuri uždraudė rūkyti visose viešose uždarose erdvėse, įskaitant kavines, barus, biurus.

Depresija, del ko gyventi?

sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Nebijok atsiverti. Žmonės daugumoje yra geri, išskyrus keletą neišmanėlių. Turėk omenyje, kad viskas yra laikina. Tavo nesėkmės taip pat. Nenuleisk rankų ir geriau galvok apie save. Jau vien tai, kad sugebėjai čia parašyti sklandžiai rodo, kad esi mastantis ir norintis bendrauti. Drąsiau imkis ko nori arba ką siūlo gyvenimas.

Sweikas mano vardas laurynas man taipat 20metu man taipat kaip ir tau parašyk man 864643552

Kodėl metei mokslus? Nepatiko? Aš ir esu ties apmąstymų vieta, kaip padaryti gyvenimą įdomų. Manau reikia pradėti nuo to, kad reikia susirasti įdomią veiklą, daigiau išlįsti į žmones.. Bet tai atrodo begalo sunku..

Sveiki. Nežinau, ką daryti. Neturiu su kuo pasikalbėti. Gyvenu užsienyje, todėl jaučiuosi vieniša. Su vyru pradėjome žiauriai nesutart, paskutiniu metu kartais net iki rankos pakėlimo :'( turim pusantrų metų sūnelį. Kaip ir turiu del ko gyvent, stengtis, tačiau nebėra jėgų, norėtųsi tiesiog dingti nuo žemės paviršiaus. Neturiu čia artimų žmonių, kad pasipasakoti. Vis galvoju apie skyrybas. Tačiau Tos dienos, kai sutariam yra nuostabios ir atperka viską. Nežinau ko griebtis. Padėkite kas nors, prašau..

Dėl skyrybų. Nepatarinėsiu tik noriu papasakot savo istoriją. Buvo laikas, kad galvojau, kad busiu suklydęs dėl savo pasirinkimo, kad ne tokią žmoną išsirinkau, kurios norėjau ir kad niekada neturėsiu tokio vedybinio gyvenimo kokio noriu. Aš buvau savanaudis ir galvojau, kad vedybinis gyvenimas turi MAN kažką duoti ir tada aš būsiu laimingas. Buvo ir konfliktinių situacijų dėl to, bet galiausiai aš supratau, kad AŠ iš principo ne taip apie santuoką galvoju. Santuoka nėra ėmimas sau, bet ji yra savęs atidavimas kitam, pasitarnavimas kitam. Neapsigaukit tai nėra lepinimas ar pataikavimas. Paskui aš po truputi pripažinau, kad žmona yra kaip tik tokia kokia man yra
geriausia. Ji manęs nelepina, kur nereikia, kartais priverčia susimąstyti ir sau pačiam įsispirti į pasturgalį ir kažko imtis užuot depresavus. Ji verčia mane augti. Kito pakeisti neįmanoma, bet įmanoma pakeisti save. Išvis vienintelis žmogus, kurį mes galim pakeisti, tai esam mes patys ir tas keitimas, ta kova su savimi kartais teikia daugiau džiaugsmo ir vidinio pasikenkinimo nei kiti vedybinio gyvenimo malonumai. Kai man pavyksta pakeisti save, aš pastebiu kad ir ji pasikeičia taip kaip aš norėčiau net neprašius ar vertus tai daryti. Kartais kai žmona grįžta iš darbo pikta, pavargus ir išsekus emociškai ir namie pratruksta dėl betko ir kai man pavyksta neatsakyti tuo pačiu, bet su meile, šiluma, ir noru jai padėti, ją apkabinti, išklausyti, "nugesinti", nuraminti, duoti jai laimės, tada aš jaučiu, kad nuveikiau tą dieną šį tą vertingo. Ir nejučia žmona irgi pasikeičia, atsileidžia ir vėl įsivyrauja namie laimė ir malonus bendravimas. Būna, aišku, ir tokių atvejų, kai buna priešingas variantas, man nepavyksta nugesint pykčio ir neigiamų emocijų, o prasileidžiu kaip boksininkas smugį į save ir aš sukunkuliuoju, susikapojam žodžiais. Nežinau kodėl tie dalykai vyksta, gal kad mėnulis ne toks pašviečia tą dien, gal hormonai, gal nuovargis ir pan. manau daugeliui taip būna. Tai nėra lengvas kelias, bet sunkus. Norint juo eiti reikia įtempti vidinius raumenis ir nuolat su savim dirbti, kaip sportininkui, ir po kurio laiko reikalai pradeda taisytis, jei nepradeda reikia kažką keisti. Ieškoti literatūros. ieškoti istorijų tų, kuriems yra pavykę gauti tuos rezultatus iš gyvenimo, kurių mes norim. Bent man tai padeda. Negalvokit, kad man viskas sekasi, kartais aš pats savęs negaliu pakęsti, bet niekur nuo savęs negaliu pabėgti, tenka vėl ir vėl su didele kantrybe suimti save į rankas ir bandyti vėl toliau eiti tuo sudėtingu gyvenimo keliu. Paimkit gyvenimą į savo rankas, tai kiekvieno mūsų teisė ir pareiga, ir darykit gera kiek įmanoma.

Pasimetus rašė:

Sveiki. Nežinau, ką daryti. Neturiu su kuo pasikalbėti. Gyvenu užsienyje, todėl jaučiuosi vieniša. Su vyru pradėjome žiauriai nesutart, paskutiniu metu kartais net iki rankos pakėlimo :'( turim pusantrų metų sūnelį. Kaip ir turiu del ko gyvent, stengtis, tačiau nebėra jėgų, norėtųsi tiesiog dingti nuo žemės paviršiaus. Neturiu čia artimų žmonių, kad pasipasakoti. Vis galvoju apie skyrybas. Tačiau Tos dienos, kai sutariam yra nuostabios ir atperka viską. Nežinau ko griebtis. Padėkite kas nors, prašau..

sveiki, nezinau ne ka sakyti, nenoru ne gyvent ne kazka jau pradet gyvenime man 21metas, kiek viena diena vis tas pats jau gal 100kartu galvojau apie virve, bet vis sustodavau. nezinau del ko gyvent neseniai su drauge issiskyriau, namie kiek viena diena mama geria ir tik galva man eda. nzn, patarkit ka daryti, bukit geri.

Pabandyk pasikalbėti labai ramiai su mama. jei tai beviltiška, ieškok būdų, kaip išeiti iš namų. Tik žiūrėk neužpulk "ant meškos". Rinkis draugus pats, o ne jie tave.

matas002 rašė:

sveiki, nezinau ne ka sakyti, nenoru ne gyvent ne kazka jau pradet gyvenime man 21metas, kiek viena diena vis tas pats jau gal 100kartu galvojau apie virve, bet vis sustodavau. nezinau del ko gyvent neseniai su drauge issiskyriau, namie kiek viena diena mama geria ir tik galva man eda. nzn, patarkit ka daryti, bukit geri.

man depresijA ,noreciau pabendrauti su zmonemis ,kurie turi tokia pacia problema parasykit,skype:keksyte3

as nebenoriu gyvent.tam yra daug priezasciu,kartais galvoju nusizudyt.ka daryt patarkit,nebegaliu taip daugiau,noriu uzmigt ir neatsikelt..........

labas,mano situacija tokia pati,as su ja kovoju jau beveik 2 metai,galim pasikalbeti jei nori

Nepasiduokime, bukime stipresni nei kiti apie mus galvoja, surasti uzuojuta labai sunku, ypac jaunimui. nes dargelis draugu yra uz Lt ribu. Sunku, o ka daryti? Sunkumus reikia kazkaip nugaleti, nors ir pats netikiu ka sakau, taciau reikia stengtis, jei ne del saves tai bent del savu artimuju. bukime stiprusir mums isaus grazi, silta dienas, noriu tuom tiketi... norejau sau nuteukti kvepavima, bet vis galvoju apie artimuosius, negaliu del to kad man palengvetu, sukelti skausmo savo patiems artimiausiems zmonems. draugai sako... pamirsk viska, pradek viska is naujo... as pats sau kiekviena diena tai kartoju desimtimis kartu per diena, bet turbut dar persilpnas tam. pasistenksiu ir as isgysiu, reikia laiko. bet jei sunkiausiu momentu nepaluzau, tai tikiuosi nepalusiu, nors kuo sunkiau tuo sunkiau, bet as stengsiuosi. Tikiuosi pasistengsite ir jus. parodikime kad mes nesame tokie silpni. pats savim netikiu, bet as nusipelnes gyventi laimingai... as to sieksiu.

perskaiciau tavo mintis, pasirodei laba stiprus zmogus, ir kad stengiesi kazka daryti kad pakeisti ateiti. gal noretum pasibendrauti? juk butu smagu retkarciais pasipasakoti visai nepazystamam zmogui, bet nuo to pasidaro daznai lenviau. galetmem vienas kita palaikyti sunkiom minutem. jei sudomino parasyk man maila zivilejegorova@gmail.com
kartu mes stipresni :-)

Sveiki.
Jau kelis mėnesius svarstau, kad galbūt sergu depresija. Man tik 13, todėl daug kas žiūri skeptiškai į tai.
Pastaruosius metus man darosi vis blogiau. Nebematau gyvenimo prasmės, viskas nuobodu ir beviltiška.
Nemanau, kad daugelis supras, tiesiog išvadins nesveika maža paauglyte, kuriai trūksta dėmesio, bet jau ilgą laiką žaloju save. And mano kojų, rankų, klubų daugybė randų. Man malonu tai daryti. Dažnai verkiu naktimis be jokios priežasties po kelias valandas.
Bijau sakyti kažką tėvams, nors jaučiu kad man reikia apsilankyti pas psichologą. Jei pasakau draugams, jie nepatiki ir tik pasijuokia.
Jau daugiau nei pusė metų mane vargina nuolatinis nuovargis, slopumas mieguistumas, amžini kūno skausmai įvairiose vietose.
Skauda galvą, temperatūra. Tėvai jau galvoja kad simuliuoju, nors į mokyklą einu su beveik 38c karščio.
Viskas daug pablogėjo po stiprios traumos, kai mirė man artima giminaitė, su kuria užaugau.
Jaučiuosi nepilnavertė ir vieniša net jei esu su draugais. Prasidejo sunkumai ir bendraujant.
Neįsivaizduoju ka daryti. Mano gyvenimas verda internete kur turiu taip pat kaip ir aš besijaučiančių žmonių, kurie man artimesni nei esantys šalia. Jie liepia man ieškoti pagalbos, bet aš atsakau kad susitvarkysiu pati.
Neturiu nė žalio supratimo, kaip tai padaryti.....
Gal jausiuos geriau išsiliejusi čia.

palik savo kontakta, pasikalbesim

Sveiki. Nezinau kas man yra, bet pvz jei mama ant manes saukia ir as tai girdziu tiesiog kai visi nueina miegot, as tyliai pradedu verkti. Issikabinu i koldros kampa ir tyliai verkiu. Mintyse klausiu saves kam as is vis gimiau? Kokia mano gyvenimo prasme? Kam as cia reikalinga? Geriau mirti. Nes cia as tik nasta ir galvos skausmas. As gi nieko verta... Niekas to nezino, kad vakarais as tyliai verkiu, o diena as zmogus, sau linksmas. Tiesiog kas man? Kas?

labas,noreciau pasikalbeti :) bet tiesiog suprask tai,tu esi zmogus,ne koks zaislas kuri galima nusipirkti ir veliau numesti

Saulele,
nesakysiu, kad viskas tvarkoje, tačiau tu turėtum būti daug labiau savimi pasitikinti. Viena maža paslaptis yra ta, kad Tu jau esi daug geresnis žmogus nei tas, kuris tave engia. Tu turi viską kas yra geriausia iš jo, ir dar daugiau. Savam laike ateis ir supratimas apie ką aš čia.

O dėl situacijos dabar: ko gero mama jaučia nuoskaudą, kad nelaiku suplanavo tave, kad jai nepavyko kažko pasiekti, kad yra begalės kitų problemų, o lengviausias kelias yra kaltinti kitą žmogų ir ant jo išsilieti. Juolabiau žinant, kad tas žmogus negali apsiginti ir jis yra priklausomas nuo situacijos, nuo to kas jį engia.

Kita vertus, ko gero mamai nėra kaip išsilieti, su kuo pasikalbėti, trūksta pagalbos.

Dalykas paprastas, bet labai sunkus - reikia atjausti ir dar labiau mylėti ją.

Tai va as irgi noriu numirti. Niekas manes nebedomina taip kaip anksiau nuotaika kas diena vis blogeja.. Apsimetu laimingu kokiu nesu istikro isvidaus mirstu.... ir galvoju kaip butu gerai uzmigti ir nebeatsibusti ...

Laba diena, noriu mirti, nebematau gyvenimo prasmes, niekas manes nebedomina, neturiu draugu esu vienas su savo broblemomis, esu du kartus bandes nusizudyt bet nepavikdavo tai kas nors man sutrugdydavo ne karta gulejau pchiatrinej ligoninei geriu is nevilties prageriu visus pinigus kuriuos gaunu neturiu seimos gyvenu vienas, tevas mires o motina serga alkoholizmo liga sesuo manes nesupranta ir nenori suprasti, man tik norisi numirti iseiti is sio gyvenimo vistiek nieko neturiu ir niekada neturesiu:(:(:(:(

Manau tau reikia pirmiau nustoti gerti, susirasti pastovu darba. Darbe turetum galimybe pabendrauti su ivairiais zmonemis, gal net susipazintum su antraja puse. Reikia kabintis i gyvenima, o ne nuo jo begti. Didziausios tau sekmes!

Sveiki,as manau,kad tai atsitinka bet kokiame amziuje,kai zmogus pervargsta tiek fiziskai,bet dar daugiau emociskai.Bandydamas niekam neuzkliut,buti nepriekaistingas,pateisinti visu ir visada lukescius.O kur dar "vadinamoji" karma ir likimo smugiai,vaiku "sudetingi " likimai,netektys,zmoniu pavydas,abejingumas ir t.t. Isitikinau,kad gyvenime niekam del nieko sirdies neskauda,vyrauja abejingumas,savimeile,pavydas,smurtas,nepagarba vieni kitiems,o pagalba daline tik tuomet,jei tas pagalbininkas gali dar pasidziaugt ,kad tau blogiau nei jam.Arba atmestina pagalba:"gerk siuos vaistus(o jei negersiu),tau sprest ,jei nori kankinkis".Ar cia pagalba -atsiprasau.Kad ir randa zmones bendraminciu,vistiek kiekvienas galvoja tik apie savo gerove,isiklausanciu mazai.Visur konkurencija,lyderyste,pavydas,menkinimas.Jei pats neissikapstai ,tai zuves.Vistiek zmogus privalo dirbti su savim,nebent visai protelis"nuciuozia"-tada jau medikamentu gal reikia ar zoleliu.Cia ,aisku mano nuomone,bet ,manau,kad reikia spjauti i visu norus ir gyventi kaip nori patts,tureti savo pomegius,tegul kiti taikosi prie taves.Aisku yra labai svarbiu pareigu pries vaikus,senus tevus,ir dar kiekvienam pagal sazine,tai vistiek privalai tai atlikti,keltis,eiti,kad ir tau blogai,kad i sirdis kraujuoja.Viskas gyvenime ,kaip ateina ,taip praeina,nebuna arba juoda arba balta.o gyvenimas ir taip trumpas,tik mums atrodo,kad tai -amzinybe.Labai padeda pozitivus mastymas,neverkslenimas ,daugeliu atveju,Atsikelei,nusisypsojai sau :),o visi tegul pjaunasi sau,kalba ir panasiai.Dar patartina uzsidet koki pakabuka nuo "blogu akiu" ir pirmyn i gyvenima...Bet kartais dar gali padeti paprasta zmogaus pagalba,kuris tau padetu buityje ar su vaikais pabutu kartais,pagamintu skaniai valgyt :),o tu pailsetum,nes kai viska pats pats pats,po to dingsta motyvacija viskam.As manau,kad nera nei vieno zmogaus,kurio nera aplanke tokie jausmai,kaip baime,itampa ,abejones ir pergyvenimai del artimu zmoniu bei savo ateities,bejegiskumas,svyravimai,tarsi nejaustum zemes po kojom,nemeile is aplinkiniu,tarsi noretu tave "uzdusinti",nuvertinti,pasmerkti,vien del to,kad tu spinduliuoji geruma ir atviruma,bet nenori nusileisti kitu norams.Reikia save myleti,tada viskas kitaip apsivercia,vaikus netik myleti,bet dievinti,nepalikti numestu,apleistu,nes viskas kazkada grizta bumerangu...

Laba. Matau mane ne viena uzgriuvo tokios problemos.Gyvent nebesinori,Prasmes nebera. Istikruju esu didele paranojike ir man visada depresija. Mano akimis ziurint kodel nebenoriu gyvent tai todel kad yra daugiau blogio, nelaimiu, skausmo negu Laimes :/ :(

mane draugai uzgaulioja kat vaiku namoas gyvenu.2013.mire mama bet bandau uzmirst bet vis kaskas kalioja liepe ait vokt jiai neinu sumusa ka man daryt?

sveikas !!!!!!!!!!!!!! ,visu pirma noriu tau pasakyt ,koks skirtumas kur tu gyveni ,BET TU GI TOKS PAT ZMOGUS ,kaip ir visi kiti .vokt tikrai neik ,nes viena vagyste priveda prie kitos ,bet as vistik tavim tikiu ,kad tu TIKRAI STIPRUS ,netik fiziskai ,bet ir moraliskai.(SINGA -49M)

nebenoriu gyven mane uzgaulioja mokiklai saipas kat motyna mire patycios mokikloj keviena diena .

man 21 galvoju vien apie mirti kiekviena miela diena...nusizudysiu tikiuos, atsiras drasos...

tikiosi dar esi gyvas

valio ,pirmyn ,pirmyn ............. ir ka laimesi ?gi nieko.o del ko tai darei taip ir nesuzinos.as palaidojau savo sunu 16.5m ta pati galvojau, bet kaip matai tau rasau ,nes mane is tos situacijos istrauke mano vyras ir likes sunus ,.......................PAGALVOK .... ir to nedaryk.

sveikas. Zinau ka reiskia nenoreti gyventi. Turejau rimtu labai problemu, baisi seima, tevas alko, musdavo brolis kol netingejo, mokykloj pastovios patycios, nes buvau silpniausias klaseje, mokslai visiskai nesiseke, veliau, 10kl is nevilties pradejau daug gerti, tusint. Kelis kartus bandziau zudytis, bet isgelbedavo labai keisti atsitiktinumai. Karta per vienas isgertuves neblogai gavau nuo vieno veikejo. Kai gydziausi namuose supratau, kad reikia kazka keisti, nes kitaip is tamsos ir depresijos neislipsiu. Meciau alko, cigaretes, pradejau sportuot, baigiau bendraut su sena kompanija, nes tuomet tik i dugna tempe jie mane. Veliau istojau mokintis, issilikiau teises, po mokslu isvaziavau i anglija. Galiu garantuotai pasakyti, kad tuo metu kai buvau nakty galvojau jog diena niekad neateis, bet po visko supratau, kad blogus periodus visuomet keicia geri. Tu turi galia islaikyti bloguma ilgam, daryt viska taip kaip darei ir mastyt kaip mastei, taciau tai galioja ir gerumui, jeigu keisi dalykus kuriems kreipsi demesi tai keisis ir tavo gyvenimas. Tu gali keistis,visi gali, tik kartais mums apgaulingai atrodo, kad nieko negalime, tai tikrai zinaj kaip fakta is patirties. Stenkis imanomai atsipapatint nuo savo praeiities, juk ji buvo tam, kad daugiau nedarytum tu klaidu kurias darei. Jei as bufamas dugn esugevejau islipti tikrai tikiu, kad gali kiekvienas. Buvau nuduchintas menkysta, kuris nenorejo gyventi bet juk viskas keiciasi, tik tam reikia skirti demesio. Reikia pradet gyvent nuo sios akimirkos, pradet judet i priekk ir neuzsisedet, kad butu nuobodu, nes tada gali atsirast polikis negeriems dalykams. Dauzyk negatyvius dalykus tavo galvoje per sporta, sveika mityba ir nepsichavima, neleisk toms negeroms sekloms augtis tavo galvoje. Jeigu jau auga, tuomet neskirk jos demesio, tuomet jos garantuotai nuvys. Isbandyk ka nors naujo, ieskok pozityviu zmoniu su kuriais galetum pabendrauti kad ir internete. Nezinau tiksliai nuo ko tau depresia, bet zinau tai, kad tai seklai leidai pernelyg ilgai dygti. Keisk poziuri i aplinka, desniai tie, kad be balto nebus juodo, o juodi periodai mus gali sustiprinti. Stok i bazinius karinius mikymus ar panasiai, esu tikras, kad jie pades. Nuo depresijos ypac padeda aplinkos pakeitimas, o ypac jei eini ten, busi nuolat uzimtas ir tavo demesys bus kituose dalykuose. zinau, jog tu gali islipti. Neleisk tai seklai augti ir viskaa bus gerai. laikykis, zmogau, mums skausmas skirtas tam, kad taptume stipresni. Jei ne skausmas po to kai mane sumuse as ir toliau buciau geres. Dabar esu dekingas tam veikejui, kas reikiamu metu padare reikiama dalyka. as galvojau jog skausmas tai prazutis, o pasirodo tai buvo kelias i issigelbejima

Pasirodo tokiu, kaip as yra daug :-( paskutinius metus turiu tik viena nora, neatsibusti ryte.. turiu du mazus vaikus ir mylinti vyra ir tai pats geriausias dalykas , koks nutiko mano gyvenime.Deja visa kita visikas meslas..8 metai, kaip esu namie, gyvenu uzsienyje... visu pazistamu vadinamame rojaus kampelyje..namas, ezeras privacioje valdoje, kiemas atrodo, kaip parkas..bet mane tai ir slegia..tiek metu matau ta pati suda negaledama saves realizuoti. Viskas prasidejo tik nuo menkuapmastymy, o ka galiu siam gyvenime nuveikti as, kad gyvenimas taptu saldesnis..bet cia kur as esu saves realizuoti negaliu,.o dabar suvokiu, kad pavargau nuo tokio gyvenimo..nes as matau kaip visas mano elgesys slegia mano seima..vaikai mane mato pastoviai verkencia..vyras neatsimena, kada as sypsojausi..o draugu isvis nebeturiu, nes nebezinau ka su jais kalbeti ir isvis kam bekalbeti..kiekviena sekunde jauciuosi vis prasciau..ir jau nebezinau, kaip visa tai sustabdyti.

Labai jus uzjauciu.Galit man parasyti.Lauksiu jusu zinutes.Laima

sveika , tavo svajone nuostabi neatsibusti ryte nu vau ,o kas po to?????????????????? du vaikai ir mylintis vyras tai puiku o as jau nebeturiu sunaus 16.5 metu palaidojau ,manai man lengva ir tu nori uzkraut tokia nasta saviskiams.

Daina, pilnai suvokiu kaip reikia jaustis kai negali realizuoti saves. Taciau pagalvokite, kas gali butu Mamai svarbiau uz vaiku kurima, auklejima, tobulinima? Siuo atveju jusu vietoje stengciajs atsigrezti i vaikus ir tinkmi jais pairupinti, paidziugti jais ir vyru. Jus galbut neturite to, ka norejot tureti, taciau dar turite seima, i juk jos manau neismainytumete i tai ka siuo metu laikote pavykusia saavirealizacija? Patikekite, vaikai ir vyras jums padekos ir tikrai ivertins. Kuris vaikas nenoretu tureti laimingos juo besirupinamcios mamos? Pagalvokite kai turetu jaustis vaikas, kuris nuolat mato verkiancia mama. Jus turite vaikus ir vyra, tai yra svarbiausia. Daugiau nekreipkite demesio dalykams, kurie jus liudina, ypac jei dabar ju negalite pakeisti. Vaikams truksta laimingos mamos, leiskite jiems patirti ta dziugsma, ir zinoti jog butent jie yra svarbiausi Mamai, o ne kiti isoriniai dalykai. Abejoju, jog tai ka laikote savirealizaija yra svarbiau uz vaikus. Vaiku kuryba yra investicijgeriausia, rasau tai todel, kad pats tos meiles ir kurybos nepatyriau. Neleiskite vaikas nustoti augti, laistykite juos meilw kiekviena diena tuo paciu nepamirstant ju savarankikumo ugdymo. Sekmes, tikiu, jog jusu gyvenimas pasikeis. Jjk gyvenam del meiles, auksciausia prasme, tad kodel meiles ir dziugsmo neduoti vyrui ir vaikams? Dziugsmo to, kad jus turite juos, o jie turi jus

pritariu jums!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

nebenoriu gyventi jau menesi mano galvoje sukasi viena ir tapati mintis kaip nusizudyti.pasakiau tai keliom draugem jos vis klausia kodel ,bet as pati to nezinau . gal kas patartumet ka man daryti?

Sveiki, aš taip pat depresucha, patarkit kas pasveikot ir kaip, ačiū.

Nebenoriu gyventi, bet esu per silpnas pasitraukti, studijuoju esu antro kurso studentas, reikia rasyt kursini, visai nesiseka niekaip negaliu pradet, nenoriu bendraut niekas neidomu. prisidariau akademiniu skolu, galvoju pasiimti akademiniu atostogu. nzn kaip tai pasakyti tevams galeciau legvai susirasti darba ir prarasti metus, nezinau kas darosi sunkiai keliuosi is lovos galiu kartais diena is dienos iseinu i lauka kad rubai suprakaituotu, kad mama nk neitartu kad nelipau is lovos visa diena, net valgyt nesinoriu rukau rukau ir tik rukau, siiap sesu negeriantis bet kartais save prigaunu kaip perku alkoholinius gerimus ypac pries miega mintys pradeda suktis apie mirti ir kaip pasidaryt sau gal, bet esu per silpnas tam ir niekaip nesiryztu kazkada kai buvau jaunas vaikas bandziau du kart ir nepvayko visi sako trecias kartas nemeluoja nzn pats ko noriu mirti gyveni, ar tiesiog degraduoti man 21 metai, esu is kauno nzn kur kreiptis pagalbos ir geda ir panasiai nzn gal man depresija, neturiu draugu nera su kuo pasikalbeti

man ir 21, bet situacija pas mane dar blogesne... manau reikes mirti...

Siūlyčiau nueiti pas psichologą/psichiatrą (bent jau man poliklinikoje pirma reikėjo užsirašyti pas psichiatrą, o jis jau nukreipė pas psichologą) - galbūt pavyktų gauti akademines, gal išrašytų vaistų arba tiesiog padėtų išsiaiškinti, kas blogai(man bent iš dalies padėjo pakeiti požiūrį į kai kuriuos dalykus). Ir kreiptis pagalbos neturi būti gėda.

Keista, kreipiausi pas psichologe... tai naudos maža buvo 1-kurse tretiems metams... tiesiog coool... apie savižudybę galvoti teko ir tenka... tačiau dar pamąstau ir apie artimuosius... negaliu būti tokia savanaude ir dėti skerso ant artimų žmonių meilės.... tėvai draugai kad ir kokie jie bebūtų negaliu pradėti grandininės reakcijos gyvenimas ne veltui duotas... ir pati ne kartą protinus kitus esu, kad jei mirt tai bent ne veltui, turėjau omeny kad jau tada geriau kokiu kariu tapt ar gaisrininku ir panašiai, kad jei mirt tai bent kitų gyvybes gelbstint... o pas psichologus ar psichiatrus kreiptis mano manymu žvelgiant į ateities perspektyvas aš nelinkusi išrašo savo byloje nenorėčiau turėti...

Sutinku su pasakymu "kad jei mirt tai bent ne veltui, turėjau omeny kad jau tada geriau kokiu kariu tapt ar gaisrininku ir panašiai, kad jei mirt tai bent kitų gyvybes gelbstint..." manau, tai net gali kaip nors padėti psichologiškai, nes toks darbas padeda pasijusti geresniu žmogumi, nes gal kartais tenka išgelbėti ką nors, o taip padedi ne tik kitam, bet ir sau, nes patsijauti geresniu žmogumi, nes padarai kažką gero dėl kitų..

NORIU ATKREIPTI VISŲ FORUMO DALYVIŲ DĖMESĮ!!! Tas emailas kur reikia įvest nežinia kokiais tikslais kai kažką komentuoji yra matomas gal tik moderatoriams, nes aš save pakomentavau su kitu email ir nieko. Aš niekaip savo email nematau, vadinasi ir niekas man NEGALI iš forumo ATSAKYTI, NES NEŽINO Į KUR ATSAKYTI, todėl taip mažai gal čia ir komentuoja žmonės vieni kitus. O gal aš klystu, gal kas nors žino būdą kaip pamatyti emaila to, kuris tave komentavo. Jei taip, tai prašau man parašyti kaip. Jei ne, tai parašykit pačiame komentare savo email adresa, tik nerašykit normaliai o iskaidykit kaip nors, kad neprisišauktumet kokiu spameriu. Mano emailas butu toks:

zmogus 831 eta g mail com be tarpu

Sveiki
Mane irgi uzgriuvo problemos ir jau senai, bet dabar taip paastrejo, kad gyvent nesinori... Cia matau daug panasiu i mane, bet tas pasakymas kad as nevienas toks, anokia cia paguoda. Norit pasakyti, jej tokiu daug tai del to verta gyventi, man taip neatrodo, kai tave visi apleidzia ir tu matai, kad jiem visai gerai sekasi, as cia kalbu apie labai artimus zmones, tai ar verta jiems trugdyti savo egzistavimu, nes as to gyvenimu nepavadinciau. Manau neir lieka vienas kelias pasitraukti ir netrukdyti... Gal pradziai apsimes, kad tu buvai jiem reikalingas tai dar nereiskia kad tai tiesa suvaidinti galima betka o asarom ir gailesciu galima paslepti vidini dziaugsma...
Gaila man tik vaiku jie tikrai nekalti ir jiem tikrai bus sunku suprasti kodel...
Bet vaikai stiprus jie atsigaus, o mane pakeis kitas kuris gal jau ir numatytas i mano vieta...
Taip kad kur esme gyventi toliau????

labas,jauti gailesti sau ,o ne vaikams...juk suvoki,kad pasitraukimas is gyvenimo problemu neisspres..manau,esi panasioje situacijoje,kaip man kazkada buvo.tiesiog, panasios mintys buvo uzpludusios.
kaip issikapstyti-atsakymai gludi tik tavyje

Sveiki visi,

Kiekvienas žmogus yra vertingas. Tiems, kurie jaučiasi nevertingi ir nieko nesugebantys noriu pasakyti tokį palyginimą iš kiekvieno gyvenimo. Jeigu, musu lietuvos žmones ar sakykim musu aplinkos žmones galima butu apjungti i viena kuna, su rankom kojom galva ir t.t ir sakykim
mums visiems kartu sutartinai bedirbant(begyvenant)... šmirkšt ir įsipjaunam pirštą, arba ne ėjom paslydom ir lužo koja. Viskas... pirštas arba koja tampa nebenaudingi, nes mes nebegalim ant jų pristoti ar su jais kažką daryt. Tai ką dabar mums reikia tą pirštą nupjaut ar koją nukirst??? pamastykit apie tai. Neskubėkit. Apsidairykit aplinkui. Paieškokit pavyzdžių, kaip žmonės elgiasi tokiais atvejais, o gal visi puola kapot sau pirštų ar kojų, vien tik todėl
kad dabar dar nežino, kaip susitvarkyt su tuo ka gyvenimas jiems davė. Pasitraukti visada suspesite, bet, manau, kad kiekvienas vaikas... giliai širdyje norėtų turėti tėtį, kad ir koks jis butų. Nežinau situacijos, bet mano galva didžiausia blogybė yra pasitraukti. Taip niekada negalėsit pakeisti esamos situacijos į kažkokią geresnę. Po nakties
visada ateina diena, nors ta naktis ir poliarine. Ieškokit šviesos savo gyvenimui. Kas ieško savo problemos sprendimo - tas jį suras, tik nesustokit ieškoti. Gal reikia eiti ieskoti kažkokio patarimo pas profesionalus ar šiaip pas protingus žmones. Jei sakysit, kad jau viską išbandėt ir nieko, tai aš jums sakau, kad jus klystat, nes jus dar neradot to vienintelio teisingo savo problemos sprendimo kelio, nes jis kažkoks turi būti. Turėkit vilties. Jūs jį surasite. O pasitraukus iš gyvenimo butų, manau, tas pats kas nukirsti sau ipjautą pirštą. Jo paskui nebus kuo pakeisti, nors jis kažkoks ir nebenaudingas ar luošas tapo. Stiprybės

SVEIKI..As nezinau kas man yra, bet as jauciu kad man blogai as galvoju apie seniai kas įvyko ir nezinau kaip tai pamirst as apie tai galvoju darbe namie, pradejau net gerti delto daznai ir nezinau kaip tai sustapdyti. prasau padelikite man. as prisijungciau prie kitu taip galvoja kaip as, ir noreciau paklausti kaip atsikratyti pavydo didelio? dekui labai jei kas parasys man labai dekui:) MANO EMAIL brazauskaszygis@gmail.com

Nezinau kas ten ivyko, bet man persasi mintis kad pavydas tau atsirado del nelaimingos meiles arba del kazko, kas tave kazkaip suzeide, del ko tu negali but toks koks anksciau. Nenuvertink savo patirties. jei dabar dar nesupranti savo patirties reiksmes, patikek po 5-10 metu viska vertinsi visai kitaip. Jei gyvenimas tau dave citrina, nepavydek tiems kurie gavo apelsina, o pasidaryk is citrinos limonada, ir atsigaivink. Mes nezinom kada i kokia duobe pakliusim, ir tada nereikia pavydet kitiems kad jie nera duobeje, bet priimt situacija tokia kokia ji yra ir ieskoti kaip su tuo susigyventi arba kaip is tos duobes islipti.

Sveiki,man 20 metu esu antro kurso studente...apie save galiu pasakyti,kad esu dabar labai jautri...nuolat apie viska daug mastydavau,tiek apie mokykla,pirmosios meiles nuoskaudas,tiek apie tai,kad negalejau pasitiketi tikrai patinkanchiu vaikinu...o dabar yra tai,kad bijau zmoniu ...siemet buvau erasmuse porai savaiciu tai ten beveik nemiegojau...dabar visai nesijuokiu...ir siaip jauciu pokycius galvoje...namie neturiu palaikymo mamai sakau,kad man blogai reikia pagalbos,o ji sako nesimokei egzaminai ant nosies ir vaidina serganchia susiimk i rankas nepaisant to,kad verkiu ir sakau ir ankschiau itampa jausdavau...tai va geriu tik xanax,nes psichiatre uzhpykus ,kad mama atkalbejo vazhiuoti i ligonine neishrashe jokiu antidepresantu...taip jau keli menesiai ...jauciu kazhkokisu pakitimus galvoje,rodos aplinkiniams keista atrodau...per kelis metus visus atstumiau...shiaip einu begioti ir dabar pradejau lankyti impulsa,nes ale padeda itampai nuimti mamos manymu nors taisyklingai plaukti net nemoku...prasau patarkit koki psichiatra,kuris sugebetu nustatyti kas man yra nes jauchiu ,kad chia tiek depresija,nerimas,baime...prashau padekit koki gera ir galbut nelabai brangu ,nes savu pinigu visai neturiu...ir duokit patarimu ar galima ishgyti pachiam? Ar noras padeda? Bijau net del mokslu nes atrodo bloga atmintis ir nzn ar mest ar ne...ir shiaip dar geriu ivairius papildus gelezhi,a+e vitaminus ir t.t.PADEKIT!!!

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai