To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gulint naktį vienas vidinis balsas kuždėjo...

Gulint naktį vienas vidinis balsas kuždėjo:
- Nieko baisaus, juk tu ne pirmas daktaras, kuris guli su savo paciente.
O antras kuždėjo:
- Juk tu veterinaras.

  • Jei nėščioji jaučiasi gerai bei valgo sveiką ir visavertį maistą, jokių maisto papildų geriau nevartoti (išskyrus folio rūgštį). Maisto papildai, net ir skirti nėščiosioms, gali ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Iki 3 metų vaiko kėdutę pritvirtinus automobilio centre ant užpakalinės sėdynės,  rizika būti sužalotam autoįvykio metu sumažėja 43 proc.

Depresija, del ko gyventi?

sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Nežinau ką sakyti. Niekada niekam nesakiau, nekalbėjau apie tai. Vienas vienintelis žmogus -mama žino, kad esu toks žmogus. Aš niekada nebuvau tokiu žmogumi kaip dabar. Man gyventimas buvo kažkas nuostabaus, bet atėjo diena kai nesupratau kam aš esu čia. Šiandien tą patį noriu pasakyt- nesuprantu kam nešu šią naštą-gyventi, gyvenu tik tam, kad gyvas žmogus esu. Blogiausia tai kad fiziškai visam kūne tai atsispindi. Kazkada turėjau nuostabius plaukus, o dabar tai tiesiog pavadinimas. Buvo garbanoti- dabar tai šieno saujelė. Nesuvokiu, kodėl aš esu, kam... Man 35 o aš neturiu šeimos, vaikų. O tai buvo mano svajonė, nes augau be tėvo. Neturiu jau ir šios svajonės. Kažkodėl manau jos tiesiog nebus jau. Ar turiu teisę gyventi, kai nesuprantu dėl ko gyvenu....

Tu ne viena. Aš tavimi iš visų jėgų tikiu. Tikiu, kad tavo gęstanti svajonė išsipildys. Juk ne viskas iš karto. Žmonės susiranda savo antrąją pusę dar vyresni. O tu jauna, manau ir graži, protinga ir išvis yyy! Surask jėgų, turi tai padaryti ir paimti savo gyvenimą į rankas!

Aš netikiuo tuo. Netikiu jau niekuo. Gyvenu daugiau nei 6 metai su vyru. Jis nera blogas, bet matyt vedybų ir vaikų jam nesinori. Pasakyti kas man yra aš negaliu, tiesiog negaliu. O ir viena būti negaleciau niekaip. Nemanau kad kažkam esu įdomi. Ne taip aš įsivaizdavau savo gyvenim. Ačiū už gražius žodžius.

Sveiki. As nebegaliu daugiau... Man 20 metu. Turiu vyra. As ji labai myliu taciau musu santykiai nera is lengvesniu. Labai daznai pykstames greiciausiai del mano susikto sunkaus charakterio. Aisku ir pas ji ne ka geresnis. Taciau mes turim sunkumu pinigu atzvilgiu ir mane tas varo i nevilti.. As pas gydytojus nebuvau taciau 100% jog sergu depresija. Sanatorijoje vaiksciojau pas psichologa ir man patiko. Tada man buvo 16 metu. Apskritai mano sunkokas gyvenimas. Patycios, namuose ne per saldziausia.. Nebuvo saldus gyvenimelis. Su vyru kai nesipykstame tai buna laimingiausios dienos mano gyvenime. Neseniai as padariau kai ka blogo ir dabar neisivaizduoju ka as sau pasidarysiu jei jis mane paliks. As tikiu kad be jo as nebeturesiu tikslo gyventi. As labai noriu su kuo nors pabendraut. Nes patys manau dauguma zinot kad seimoje yra dalyku kuriu nepasakysi o ir su vyru ne apie viska pasikalbesi.. Noreciau pas psichologa nueiti taciau man geda. As labai nenoriu pripazinti to kad man depresija. Kad man yra toli grazu neviskas gerai.. Nzn jei kazkam idomu parasykite pabendrausime gal net kartu pasirysime nueit pas psichologus:))) p.s. cia tik uogytes ka parasiau...:/ ir nuo to liudniau darosi.. Vienu zodziu heeelp

Labas parasyk man gedaxas1995@gmail.com

pas mane irgi sunkus charakteris plius dar esu lb jautri galvoju kad pati sau apsunkinu gyvenima bet kaip isbrist is to? irgi galvoju jei netekciau mylimo zmogaus nzn kaip butu nes db dar jis mane tik ir tempia..

man 26, gyvenimas pasidare per didele nasta, daznai galvoju apie savizudybe, bet bijau to imtis del artimuju ir noro ka nors pakeisti savo gyvenime. Jaunysteje patyriau labai daug patyciu, todel dabar esu labai uzdaras, su niekuo nekalbu apie kylancias problemas nors ir reiketu kalbeti. Turejau daug darbu, taciau po kiek laiko viskas pasidarydavo labai blogai ir tekdavo iseiti, jausmas toks kad paskui mane vaikcioja nelaimes. Buna akimirku, kad viskas bus gerai, kad pasiseks bent siek tiek, taciau visada atsiranda didele duobe tampa viskas dar blogiau, griuna visi planai... esu emocingas zmogus, todel del savo uzdarumo viska kaupiu savyje... nebegaliu daugiau asaros rieda kai mastau apie savo gyvenima

Labas.. jai nori parašyk man 14.agne@gmail.com.. pasikalbėsim, pabendrausim, galbūt padėsiu Tau kiek nors..

sveiki,
mane irgi daznai kankina blogos mintys..pagrinde del to kad neatrandu saves nzn ko noriu.man visalaik nesiseka rast pastovaus darbo rodos jau pasiseka bet po to susiklosto taip kad as jo netenku ne del savo kaltes siuo metu irgi esu darbo paieskose bet jokiu kvietimu negaunu.esu susizadejusi bet su vaikinu esame is skirtingu miestu jis is mazo miestelioir pats i mano miesta nenori keltis nes cia brangus pragyvenimas o jis turi darba ten.bijau del ateities ta darbu kaita dar ir neradimas db varo depresija.gal kam yra buve panasiai?

Sveiki, nezinau kodel cia rasau, tiksliau zinau,nes savo seimai ar panasei niekada nieko negaleciau papasakot ar pasakyt, nes pries ju akis atrodau visada rimtas, pasitikintis savimi, visada randantis iseiti is visko.. BET , sikart buvo luzis, labai sunku pries kitus atrodyt kitaip nei jauties, viskas kaupesi eile metu ir pagaliau nebegaliu atlaikyt visko... Virsune visko buvo kai susidejo viskas i kruva, iki vestuviu ne perdaugiausiai laiko plius suzinojau kad suzadetine laukiasi, ir dar negana to is darbo atleido... Viskas sugriuvo, spaudzia skolos, mokesciai kaip sakiau vestuviu islaidos dideles, vaikiukas atsiras o as nebeturiu uz ko kabintis baigiu prazut ir nezinau ar ilgai taip atlaikysiu. Jau buvau pasirinkes lengviausia kele, bet negaliu sau leist palikt situ dvieju zmogiuku, negaliu leist sau kad manes vaikas net akyse nebutu mates, tik mano jaunystes nuotraukas... Bet is kitos puses as taip irgi ilgai neatlaikysiu, dabar jau sergu depresija ir manau nelengviausia forma ir nezinau ka daryt, gal kasnors protingu minciu pametes, kaip visa tai isgyvent?...

Sveiki,
Gal but mano mintys gali nuskambeti naiviai ar kaip nors ne pagal populiariają sąmonę, bet noriu pasidalinti savo pastebėjimais gal kam nors padės. Daugelis čia rašančių apie savo gyvenimo problemas yra priėję arba beveik priėję kelio galą ir galvoja kad jau viskas gyvenime, niekas nebesišviečia, nebežino jie kaip iš esamos situacijos iš to užburto rato išsiveržti. Mano galva tai yra panaši situacija kaip (tik nesusidarykit išankstinės nuomonės, išklausykit, paskui galėsit galutinai nuspręst) turinčių bėdų su priklausomybės ligomis, alkoholizmu, seksoholizmu, žaidimoholizmu ir pan. Žmonės yra praradę savo turtą, savo šeimas, vaikus, savo
gerą vardą ir pan ir pan, jūs čia rašantys gal būt dar to neesat patyrę, bet manau išėjimas iš kiekvieno esamos situacijos galėtų būti panašus į tą kuris yra aprašytas anoniminių alkoholiku, seksoholikų tinklapiuose, bent jau principai, manau, turi tikti visiems, nes mes visi esame susidūrę su situacija kai nebekonroliuojame savo gyvenimo, ir viską gali užmus sutvarkyti nebent aukštesnė už mus jėga (neatmetant žinoma ir medikų pagalbos, bei vaistų kai to reikia), nes mums tikrai jau nebepavyksta, įsitikiname vėl ir vėl, diena iš dienos, ir tai mums kelia depresiją ir neviltį. Bet... viltis egzistuoja, tik mums kiekvienam ją reikia atrasti savo keliu. Visiems linkiu tą viltį surasti, kad ir kaip viskas sunku būtų.
Anoniminių alkoholikų tinklapis lietuvoje http://www.aalietuvoje.org kas supranta angliskai galit susirasti anglišką anoniminiu alkoholiku tinklapį. Dar vienas angliškas tinklapis, kuriame aš radau daug garso įrašų iš AA ir SA konferencijų, kur žmonės liudija apie savo gyvenimą, pasveikę arba sveikstantys nuo savo ligų, ir tie liudijimai ne retai yra pritrenkiantys ir verčiantys susimąstyti http://storiesofrecovery.org. Jei norite lietuviško šaltinio su lietuviškais liudijimais pradžia paieškų galėtų bųti čia http://vzb.lt tarptautinės veikliu žmoniu bendrijos tinklapis, arba http://www.marijosradijas.lt/radijo-laidos/579-dievas-gydo.html marijos radijuje transliuotos laidos vzb ir AA atstovu liudijimai galima parsisiusti ir turint laiko paklausyti.
Gal būt kaip AA reiktų ir čia bendraujantiems žmonėms kažkokių tokių susirinkimų vienas kito palaikymo ir padrasinimo vakarų, gal kažkur jie ir yra, nesidomėjau. Jei kas žinot parašykit į foruma apie tokias susikurusias bendruomenes žmonėms, kurie galvoja apie savyžydybę ir pan.
Visiems linkiu stiprybės.

Sveiki ,
Esu gilioj depresijoj-nebezinau kaip gyventi, visko bijau-jauciuos ikalintas savo kune,bijau kalbeti kad nepasakyciau ka nors, bijau visko, viesumos saves! NEBEŽINAU au kas daros-nebepasitikiu savimi, kartais atrodo ziuriu i save veidrodyje ir neatpazystu saves, kiekviena judesi turiu kontroliuoti, viska ka sakau turiu galvoti,,, galva plysta nuo viso sito- as taip pavargau.....noriu buti vienas ir nenoriu buti vienas nes atrodo kad isprotesiu.....
Kaip nuo VISO šito pagyti? Kaip ziureti i gyvonima paprasčiau , gyvenu londone.... atrodo kad as toks vienas visam pasauly....

Žmogeliukai, kreipkis pagalbos. Kreipkis pas šeimos gydytoją, nukreips pas psichiatrą, o gal iš karto išraršys antidepresantų. Pirmai pradžiai tiek, o paskui, kai palengvės, reikia žiūrėt kaip sielą gydyt. Siūlau jogą. Daug galima padaryti su kvėpavimo pratimais. Pradžiai visą laiką kai tik gali stenkis stebėt savo kvėpavimą. jei nepavyksta, nesinervink, ramiai atsisėsk, užsimerk, stipriau įkvėpk - iškvėpk ir vėl stenkis stebėt. Stebėk visą laiką kai tik atsimeni, ką daro tavo rankos, ką daro kūnas. Tai išgyvenama, bet nužsileisk. Linkiu meilės viskam!

Atsargiai su joga. Jei tai tik kvepavimo stebėjimas gal tai ir nekalta, padės nusiraminti ir tas nusiraminimas padės. Savistaba, ypač savo minčių stebėjimas, išvis yra geras dalykas ravint piktžoles iš savo sąmonės, kurios nuodija mūsų gyvenimus. Čia radau liudijimą žmogaus, kuris jogoje buvo stipriai pažengęs, bet džiaugiasi, kad lemiamu momentu sustojo. Jos istoriją rasite šituo adresu http://www.egzorcistas.lt/liudijimai/jogos-ir-meditacijos-praktikos-geruoju-nesibaige
Siela gydyti reikia pas tą,kuris ta sielą ir sukūrė, bet čia tik mano nuomonė, visi esat laisvi patys spresti kas yra gera ir bloga jums, ir kurie metodai jums suveiks ar ne. Visiems linkiu nepasimauti ant kabliuko to lengvo problemos išsprendimo. Didelės problemos dažnai pareikalauja ir sunkiu sprendimų priėmimo, vidinių-psichologiniu raumenų treniravimo, savistabos ir pan. Gijimo kelias tikrai nepraeis be atkritimo į senas bedas, bet nereikia prarasti vilties, kad vieną diena mes kiekvienas atrasim kelia, kuris padės mums kiekvienam išeiti iš to užburto rato. Tepadeda jums tas, kuris kasdien jums teikia gyvybe.

Daug nepasakosiu nieko, nes situacija cia visu panasi.Esu taip pat jaunas. Mano variantas kitoks siek tiek, as turiu draugu, pinigu, esu pakankamai megstamas, su merginom sutariu irgi gerai, atrodo viskas gerai, bet esme,kad nezinau ko pats noriu, zudytis dar neketinu, bet jau nkas neidomu gyvenime, parasykit kasnors arba palikit kontaktus, gal netycia susikalbesim, bus abiem smagiau :) webwapas@gmail.com

REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA

Nebežinau kas yra kas, būna norisi užmigti nepabusti, būna norisi gyvent, būna kad žiūriu į vieną tašką mastau kaip čia viskas atsirado t.t. Nemanau kad suprasyt, bet nelabai turiu kur kreiptys daugiau, būna noras savižudybėi bet stengios susilaikyt, žinoma galvoju gal tai paauglystė,tėvų netekimas, narkotikai,alkoholis,cigaretės,nervų nelaikimas, būtų neblogai kad atsirastų toks žmogus kuris man galėtų paaiskint gyvenimo prasmė,vertė, P.S 15metu, tad nelabai noriu kad visi galvotų nesąmones kalbų t.t. Dekui iš anksto

Norisi neprabusti,norisi gyventi.. labai gerai, kad atsiranda nors tarpais noras gyventi. kai prasides nevilties tarpsnis, zinok kad PRAEIS ir vel noresis gyventi. uzbaigti gyvenima nera sunku, daug sunkiau nugyventi tiek kiek tau jo skirta. kiekvieno zmogaus gyvenima sudaro tam tikri periodai: sunkus, lengvi,liudni, laimingi... bet visada reikia zinoti, kad viskas praeina, viskas keiciesi.paauglyste-sudetingas gyvenimo tarpas visiems,kai tevai salia- paaugliai pyksta ant tevu... gyvenimo prasme, galbut, tik pragyventas gyvenimas parodys. pasaulyje nieko nereikalingo nera- jei gimei-vadinasi turi gyventi, kad pamatytum kodel gimei.

Auksiniai tavo žodžiai Liana. Pritariu visu 100%. Paauglyste tikrai sunkus metas kiekvieno gyvenime, kai mums atrodo, kad reikia ir galima viska aplinkui pakeisti ir tada viskas bus gerai, visi bus laimingi, bet panašu kad tik mes tai suprantame, o kitiems tai nerupi. Ir aš galvojau, kad kai aš užaugsiu aš darysiu viską teisingai. Užaugau ir po nemažai mėginimų ir ieškojimų aš supratau, kad (vėl pasikartosiu)kitų žmonių ir gyvenimo aplinkybių kurios įvyksta mūsų gyvenime mes negalime pakeisti. Vienintelis dalykas kurį mes kiekvienas galime keisti tai esame mes ir mūsų požiuris į tai, kas vyksta aplinkui. Kai mes tai suprantame ir sąmoningai pripažystame, kad mūsų laimė yra mūsų pačių, o ne kitų rankose pamažu ateina palengvėjimas. Žinoma kažkas mūsų aplinkoje nepasikeis, kažkas gal būt pasikeis, bet kai mes pakeisime savo požiurį į tai ko negalime pakeisti, tai nebeturės mums tokios triuškinančios ir depresiją varančios galios. Ir žinokit požiūris nepasikeičia per naktį ar iš pirmo karto. Reikia daug ka išbandyti, nusivilti, kad galiausiai sau pripažintume, kad tėra tik vienas kelias - dirbti su savimi, ravėti piktžoles iš savo sąmonės, sėti geras mintis, jas laistyti ir prižiūrėti. Ieškokime prasmės, ieškokime gyvybės šaltinio savo gyvenime, ir anksčiau ar vėliau mes suprasime, kad nė viena kančia kurią mes patyrėme šiame gyvenime nebuvo tuščia ar beprasmė. Stiprinkim vieni kitus. Dalinkime savo meilę nelaukdami atsako.

Sveiki, esu 20m žmogus kuris yra visiškai pasiklydęs. Mintys apie savužudybę užplusta labai dažnai. Mečiau mokslus , esu visiškai vienas , neturiu darbo . Mano gyvenimo dažnas svečias yra nesekmė. Jaučiuosi visiškai menkavertis , vienintelis dalykas ,kuris mane skiria nuo savižudybės yra noras pasikeisti. Esu labai uždaras ,bet čia rašydamas tikiuosi sulaukti patarimo kuris man padėtų judėti į priekį.

Uždarumas nėra blogai. Uždari žmonės giliau mastantys mano galva yra. Gal būt uždariems sunkiau yra sueiti į kontaktą su kitu žmogumi, bet tokiems žmonėms nereikia turėti daug draugų, užtenka vieno kito, kad nesijaustų vienišu. O dėl nesėkmiu aš tikriausiai jau pasikartosiu, kad kas mums dabar atrodo kaip viena didžiulė nesėkmė, po 5 ar 10 o gal ir 20 metų mums atrodys kaip lemtingas įvykis, kaip kertinis akmuo mūsų gyvenimo pamate. Vienoje knygoje skaičiau, kad "niekada nėra vėlu turėti nuostabią vaikystę" ir tai rašė žmogus kuriam apie 40-50 m. Kėkvieną įvykį, kuris mums atrodo kaip nesėkmė stenkimės paversti į laiptą nuo kurio mes galime atsispirti ir kopti aukštyn link didesnės mūsų laimės. Ne visada iš karto tai pavyks, bet nenuleiskim rankų. Gyvenimas nėra lengvas dalykas, nes jei jis butų lengvas - jis nebūtų įdomus.

Nebijok atsiverti. Žmonės daugumoje yra geri, išskyrus keletą neišmanėlių. Turėk omenyje, kad viskas yra laikina. Tavo nesėkmės taip pat. Nenuleisk rankų ir geriau galvok apie save. Jau vien tai, kad sugebėjai čia parašyti sklandžiai rodo, kad esi mastantis ir norintis bendrauti. Drąsiau imkis ko nori arba ką siūlo gyvenimas.

Sweikas mano vardas laurynas man taipat 20metu man taipat kaip ir tau parašyk man 864643552

Kodėl metei mokslus? Nepatiko? Aš ir esu ties apmąstymų vieta, kaip padaryti gyvenimą įdomų. Manau reikia pradėti nuo to, kad reikia susirasti įdomią veiklą, daigiau išlįsti į žmones.. Bet tai atrodo begalo sunku..

Sveiki. Nežinau, ką daryti. Neturiu su kuo pasikalbėti. Gyvenu užsienyje, todėl jaučiuosi vieniša. Su vyru pradėjome žiauriai nesutart, paskutiniu metu kartais net iki rankos pakėlimo :'( turim pusantrų metų sūnelį. Kaip ir turiu del ko gyvent, stengtis, tačiau nebėra jėgų, norėtųsi tiesiog dingti nuo žemės paviršiaus. Neturiu čia artimų žmonių, kad pasipasakoti. Vis galvoju apie skyrybas. Tačiau Tos dienos, kai sutariam yra nuostabios ir atperka viską. Nežinau ko griebtis. Padėkite kas nors, prašau..

Dėl skyrybų. Nepatarinėsiu tik noriu papasakot savo istoriją. Buvo laikas, kad galvojau, kad busiu suklydęs dėl savo pasirinkimo, kad ne tokią žmoną išsirinkau, kurios norėjau ir kad niekada neturėsiu tokio vedybinio gyvenimo kokio noriu. Aš buvau savanaudis ir galvojau, kad vedybinis gyvenimas turi MAN kažką duoti ir tada aš būsiu laimingas. Buvo ir konfliktinių situacijų dėl to, bet galiausiai aš supratau, kad AŠ iš principo ne taip apie santuoką galvoju. Santuoka nėra ėmimas sau, bet ji yra savęs atidavimas kitam, pasitarnavimas kitam. Neapsigaukit tai nėra lepinimas ar pataikavimas. Paskui aš po truputi pripažinau, kad žmona yra kaip tik tokia kokia man yra
geriausia. Ji manęs nelepina, kur nereikia, kartais priverčia susimąstyti ir sau pačiam įsispirti į pasturgalį ir kažko imtis užuot depresavus. Ji verčia mane augti. Kito pakeisti neįmanoma, bet įmanoma pakeisti save. Išvis vienintelis žmogus, kurį mes galim pakeisti, tai esam mes patys ir tas keitimas, ta kova su savimi kartais teikia daugiau džiaugsmo ir vidinio pasikenkinimo nei kiti vedybinio gyvenimo malonumai. Kai man pavyksta pakeisti save, aš pastebiu kad ir ji pasikeičia taip kaip aš norėčiau net neprašius ar vertus tai daryti. Kartais kai žmona grįžta iš darbo pikta, pavargus ir išsekus emociškai ir namie pratruksta dėl betko ir kai man pavyksta neatsakyti tuo pačiu, bet su meile, šiluma, ir noru jai padėti, ją apkabinti, išklausyti, "nugesinti", nuraminti, duoti jai laimės, tada aš jaučiu, kad nuveikiau tą dieną šį tą vertingo. Ir nejučia žmona irgi pasikeičia, atsileidžia ir vėl įsivyrauja namie laimė ir malonus bendravimas. Būna, aišku, ir tokių atvejų, kai buna priešingas variantas, man nepavyksta nugesint pykčio ir neigiamų emocijų, o prasileidžiu kaip boksininkas smugį į save ir aš sukunkuliuoju, susikapojam žodžiais. Nežinau kodėl tie dalykai vyksta, gal kad mėnulis ne toks pašviečia tą dien, gal hormonai, gal nuovargis ir pan. manau daugeliui taip būna. Tai nėra lengvas kelias, bet sunkus. Norint juo eiti reikia įtempti vidinius raumenis ir nuolat su savim dirbti, kaip sportininkui, ir po kurio laiko reikalai pradeda taisytis, jei nepradeda reikia kažką keisti. Ieškoti literatūros. ieškoti istorijų tų, kuriems yra pavykę gauti tuos rezultatus iš gyvenimo, kurių mes norim. Bent man tai padeda. Negalvokit, kad man viskas sekasi, kartais aš pats savęs negaliu pakęsti, bet niekur nuo savęs negaliu pabėgti, tenka vėl ir vėl su didele kantrybe suimti save į rankas ir bandyti vėl toliau eiti tuo sudėtingu gyvenimo keliu. Paimkit gyvenimą į savo rankas, tai kiekvieno mūsų teisė ir pareiga, ir darykit gera kiek įmanoma.

Pasimetus rašė:

Sveiki. Nežinau, ką daryti. Neturiu su kuo pasikalbėti. Gyvenu užsienyje, todėl jaučiuosi vieniša. Su vyru pradėjome žiauriai nesutart, paskutiniu metu kartais net iki rankos pakėlimo :'( turim pusantrų metų sūnelį. Kaip ir turiu del ko gyvent, stengtis, tačiau nebėra jėgų, norėtųsi tiesiog dingti nuo žemės paviršiaus. Neturiu čia artimų žmonių, kad pasipasakoti. Vis galvoju apie skyrybas. Tačiau Tos dienos, kai sutariam yra nuostabios ir atperka viską. Nežinau ko griebtis. Padėkite kas nors, prašau..

sveiki, nezinau ne ka sakyti, nenoru ne gyvent ne kazka jau pradet gyvenime man 21metas, kiek viena diena vis tas pats jau gal 100kartu galvojau apie virve, bet vis sustodavau. nezinau del ko gyvent neseniai su drauge issiskyriau, namie kiek viena diena mama geria ir tik galva man eda. nzn, patarkit ka daryti, bukit geri.

Pabandyk pasikalbėti labai ramiai su mama. jei tai beviltiška, ieškok būdų, kaip išeiti iš namų. Tik žiūrėk neužpulk "ant meškos". Rinkis draugus pats, o ne jie tave.

matas002 rašė:

sveiki, nezinau ne ka sakyti, nenoru ne gyvent ne kazka jau pradet gyvenime man 21metas, kiek viena diena vis tas pats jau gal 100kartu galvojau apie virve, bet vis sustodavau. nezinau del ko gyvent neseniai su drauge issiskyriau, namie kiek viena diena mama geria ir tik galva man eda. nzn, patarkit ka daryti, bukit geri.

man depresijA ,noreciau pabendrauti su zmonemis ,kurie turi tokia pacia problema parasykit,skype:keksyte3

as nebenoriu gyvent.tam yra daug priezasciu,kartais galvoju nusizudyt.ka daryt patarkit,nebegaliu taip daugiau,noriu uzmigt ir neatsikelt..........

labas,mano situacija tokia pati,as su ja kovoju jau beveik 2 metai,galim pasikalbeti jei nori

Nepasiduokime, bukime stipresni nei kiti apie mus galvoja, surasti uzuojuta labai sunku, ypac jaunimui. nes dargelis draugu yra uz Lt ribu. Sunku, o ka daryti? Sunkumus reikia kazkaip nugaleti, nors ir pats netikiu ka sakau, taciau reikia stengtis, jei ne del saves tai bent del savu artimuju. bukime stiprusir mums isaus grazi, silta dienas, noriu tuom tiketi... norejau sau nuteukti kvepavima, bet vis galvoju apie artimuosius, negaliu del to kad man palengvetu, sukelti skausmo savo patiems artimiausiems zmonems. draugai sako... pamirsk viska, pradek viska is naujo... as pats sau kiekviena diena tai kartoju desimtimis kartu per diena, bet turbut dar persilpnas tam. pasistenksiu ir as isgysiu, reikia laiko. bet jei sunkiausiu momentu nepaluzau, tai tikiuosi nepalusiu, nors kuo sunkiau tuo sunkiau, bet as stengsiuosi. Tikiuosi pasistengsite ir jus. parodikime kad mes nesame tokie silpni. pats savim netikiu, bet as nusipelnes gyventi laimingai... as to sieksiu.

perskaiciau tavo mintis, pasirodei laba stiprus zmogus, ir kad stengiesi kazka daryti kad pakeisti ateiti. gal noretum pasibendrauti? juk butu smagu retkarciais pasipasakoti visai nepazystamam zmogui, bet nuo to pasidaro daznai lenviau. galetmem vienas kita palaikyti sunkiom minutem. jei sudomino parasyk man maila zivilejegorova@gmail.com
kartu mes stipresni :-)

Sveiki.
Jau kelis mėnesius svarstau, kad galbūt sergu depresija. Man tik 13, todėl daug kas žiūri skeptiškai į tai.
Pastaruosius metus man darosi vis blogiau. Nebematau gyvenimo prasmės, viskas nuobodu ir beviltiška.
Nemanau, kad daugelis supras, tiesiog išvadins nesveika maža paauglyte, kuriai trūksta dėmesio, bet jau ilgą laiką žaloju save. And mano kojų, rankų, klubų daugybė randų. Man malonu tai daryti. Dažnai verkiu naktimis be jokios priežasties po kelias valandas.
Bijau sakyti kažką tėvams, nors jaučiu kad man reikia apsilankyti pas psichologą. Jei pasakau draugams, jie nepatiki ir tik pasijuokia.
Jau daugiau nei pusė metų mane vargina nuolatinis nuovargis, slopumas mieguistumas, amžini kūno skausmai įvairiose vietose.
Skauda galvą, temperatūra. Tėvai jau galvoja kad simuliuoju, nors į mokyklą einu su beveik 38c karščio.
Viskas daug pablogėjo po stiprios traumos, kai mirė man artima giminaitė, su kuria užaugau.
Jaučiuosi nepilnavertė ir vieniša net jei esu su draugais. Prasidejo sunkumai ir bendraujant.
Neįsivaizduoju ka daryti. Mano gyvenimas verda internete kur turiu taip pat kaip ir aš besijaučiančių žmonių, kurie man artimesni nei esantys šalia. Jie liepia man ieškoti pagalbos, bet aš atsakau kad susitvarkysiu pati.
Neturiu nė žalio supratimo, kaip tai padaryti.....
Gal jausiuos geriau išsiliejusi čia.

palik savo kontakta, pasikalbesim

Sveiki. Nezinau kas man yra, bet pvz jei mama ant manes saukia ir as tai girdziu tiesiog kai visi nueina miegot, as tyliai pradedu verkti. Issikabinu i koldros kampa ir tyliai verkiu. Mintyse klausiu saves kam as is vis gimiau? Kokia mano gyvenimo prasme? Kam as cia reikalinga? Geriau mirti. Nes cia as tik nasta ir galvos skausmas. As gi nieko verta... Niekas to nezino, kad vakarais as tyliai verkiu, o diena as zmogus, sau linksmas. Tiesiog kas man? Kas?

labas,noreciau pasikalbeti :) bet tiesiog suprask tai,tu esi zmogus,ne koks zaislas kuri galima nusipirkti ir veliau numesti

Saulele,
nesakysiu, kad viskas tvarkoje, tačiau tu turėtum būti daug labiau savimi pasitikinti. Viena maža paslaptis yra ta, kad Tu jau esi daug geresnis žmogus nei tas, kuris tave engia. Tu turi viską kas yra geriausia iš jo, ir dar daugiau. Savam laike ateis ir supratimas apie ką aš čia.

O dėl situacijos dabar: ko gero mama jaučia nuoskaudą, kad nelaiku suplanavo tave, kad jai nepavyko kažko pasiekti, kad yra begalės kitų problemų, o lengviausias kelias yra kaltinti kitą žmogų ir ant jo išsilieti. Juolabiau žinant, kad tas žmogus negali apsiginti ir jis yra priklausomas nuo situacijos, nuo to kas jį engia.

Kita vertus, ko gero mamai nėra kaip išsilieti, su kuo pasikalbėti, trūksta pagalbos.

Dalykas paprastas, bet labai sunkus - reikia atjausti ir dar labiau mylėti ją.

Tai va as irgi noriu numirti. Niekas manes nebedomina taip kaip anksiau nuotaika kas diena vis blogeja.. Apsimetu laimingu kokiu nesu istikro isvidaus mirstu.... ir galvoju kaip butu gerai uzmigti ir nebeatsibusti ...

Laba diena, noriu mirti, nebematau gyvenimo prasmes, niekas manes nebedomina, neturiu draugu esu vienas su savo broblemomis, esu du kartus bandes nusizudyt bet nepavikdavo tai kas nors man sutrugdydavo ne karta gulejau pchiatrinej ligoninei geriu is nevilties prageriu visus pinigus kuriuos gaunu neturiu seimos gyvenu vienas, tevas mires o motina serga alkoholizmo liga sesuo manes nesupranta ir nenori suprasti, man tik norisi numirti iseiti is sio gyvenimo vistiek nieko neturiu ir niekada neturesiu:(:(:(:(

Manau tau reikia pirmiau nustoti gerti, susirasti pastovu darba. Darbe turetum galimybe pabendrauti su ivairiais zmonemis, gal net susipazintum su antraja puse. Reikia kabintis i gyvenima, o ne nuo jo begti. Didziausios tau sekmes!

Sveiki,as manau,kad tai atsitinka bet kokiame amziuje,kai zmogus pervargsta tiek fiziskai,bet dar daugiau emociskai.Bandydamas niekam neuzkliut,buti nepriekaistingas,pateisinti visu ir visada lukescius.O kur dar "vadinamoji" karma ir likimo smugiai,vaiku "sudetingi " likimai,netektys,zmoniu pavydas,abejingumas ir t.t. Isitikinau,kad gyvenime niekam del nieko sirdies neskauda,vyrauja abejingumas,savimeile,pavydas,smurtas,nepagarba vieni kitiems,o pagalba daline tik tuomet,jei tas pagalbininkas gali dar pasidziaugt ,kad tau blogiau nei jam.Arba atmestina pagalba:"gerk siuos vaistus(o jei negersiu),tau sprest ,jei nori kankinkis".Ar cia pagalba -atsiprasau.Kad ir randa zmones bendraminciu,vistiek kiekvienas galvoja tik apie savo gerove,isiklausanciu mazai.Visur konkurencija,lyderyste,pavydas,menkinimas.Jei pats neissikapstai ,tai zuves.Vistiek zmogus privalo dirbti su savim,nebent visai protelis"nuciuozia"-tada jau medikamentu gal reikia ar zoleliu.Cia ,aisku mano nuomone,bet ,manau,kad reikia spjauti i visu norus ir gyventi kaip nori patts,tureti savo pomegius,tegul kiti taikosi prie taves.Aisku yra labai svarbiu pareigu pries vaikus,senus tevus,ir dar kiekvienam pagal sazine,tai vistiek privalai tai atlikti,keltis,eiti,kad ir tau blogai,kad i sirdis kraujuoja.Viskas gyvenime ,kaip ateina ,taip praeina,nebuna arba juoda arba balta.o gyvenimas ir taip trumpas,tik mums atrodo,kad tai -amzinybe.Labai padeda pozitivus mastymas,neverkslenimas ,daugeliu atveju,Atsikelei,nusisypsojai sau :),o visi tegul pjaunasi sau,kalba ir panasiai.Dar patartina uzsidet koki pakabuka nuo "blogu akiu" ir pirmyn i gyvenima...Bet kartais dar gali padeti paprasta zmogaus pagalba,kuris tau padetu buityje ar su vaikais pabutu kartais,pagamintu skaniai valgyt :),o tu pailsetum,nes kai viska pats pats pats,po to dingsta motyvacija viskam.As manau,kad nera nei vieno zmogaus,kurio nera aplanke tokie jausmai,kaip baime,itampa ,abejones ir pergyvenimai del artimu zmoniu bei savo ateities,bejegiskumas,svyravimai,tarsi nejaustum zemes po kojom,nemeile is aplinkiniu,tarsi noretu tave "uzdusinti",nuvertinti,pasmerkti,vien del to,kad tu spinduliuoji geruma ir atviruma,bet nenori nusileisti kitu norams.Reikia save myleti,tada viskas kitaip apsivercia,vaikus netik myleti,bet dievinti,nepalikti numestu,apleistu,nes viskas kazkada grizta bumerangu...

Laba. Matau mane ne viena uzgriuvo tokios problemos.Gyvent nebesinori,Prasmes nebera. Istikruju esu didele paranojike ir man visada depresija. Mano akimis ziurint kodel nebenoriu gyvent tai todel kad yra daugiau blogio, nelaimiu, skausmo negu Laimes :/ :(

mane draugai uzgaulioja kat vaiku namoas gyvenu.2013.mire mama bet bandau uzmirst bet vis kaskas kalioja liepe ait vokt jiai neinu sumusa ka man daryt?

sveikas !!!!!!!!!!!!!! ,visu pirma noriu tau pasakyt ,koks skirtumas kur tu gyveni ,BET TU GI TOKS PAT ZMOGUS ,kaip ir visi kiti .vokt tikrai neik ,nes viena vagyste priveda prie kitos ,bet as vistik tavim tikiu ,kad tu TIKRAI STIPRUS ,netik fiziskai ,bet ir moraliskai.(SINGA -49M)

nebenoriu gyven mane uzgaulioja mokiklai saipas kat motyna mire patycios mokikloj keviena diena .

man 21 galvoju vien apie mirti kiekviena miela diena...nusizudysiu tikiuos, atsiras drasos...

tikiosi dar esi gyvas

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai