To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Pone daktare, ar tikrai aš visiškai negalėsiu išgerti...

- Pone daktare, ar tikrai aš visiškai negalėsiu išgerti?
- Visiškai!- atsakė gydytojas.- Juk jau praeitą mėnesį aš jums šitai išaiškinau.
- Na, taip, tačiau, daktare, negi medicina per tą mėnesį taip ir nepadarė jokios pažangos?

  • Valgykite liesus pieno produktus. Juose daug netukinančių baltymų ir nėra sočiųjų riebalų, kurie tukina ir kenkia kraujagyslėms.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Tiek juodieji, tiek raudonieji ikrai turi labai daug cholesterolio - 100 g valgomosios dalies yra 588 mg cholesterolio.

Paprastasis ąžuolas

Paprastasis azuolas.jpg
Lotyniškas pavadinimas: 
Quercus robur

Paprastieji ąžuolai yra visiems gerai pažįstami medžiai, pasiekiantys 30 m. aukštį. Ąžuolai auga derlingame, molio arba priemolio dirvožemyje. Ąžuolai įsikuria miškuose,  pamiškėse, šlaituose, kai kur sudaro medynus, bet grynų ąžuolynų Lietuvoje labai nedaug. Paprastai jie auga kartu su kitais lapuočiais ir spygliuočiais medžiais.

Ąžuolai gana dažnai sodinami parkuose, skveruose, prie sodybų. Paprastieji ąžuolai  žydi balandžio arba gegužės mėnesį. Žiedai vienalyčiai. Vyriškieji žiedai susitelkę  ilgomis, nedaug šakotomis kekėmis, moteriškieji - po kelis lapų pažastyse. Žiedus  apdulkina vėjas.

Baltų mitologijoje ąžuolas - svarbiausias medis, augęs daugelyje šventų vietų. Senovės lietuviai tikėjo, kad ąžuolų giraitėse gyvena dvasios, o ypač stori ir seni ąžuolai yra dievų buveinės. Mažosios Lietuvos istorikas ir etnografas Motiejus Pretorijus (1635-1707) rašė, jog pasimelsti prie senų, galingų, šventais laikytų ąžuolų žmonės keliaudavę iš labai toli, nes buvo tikima, kad Dievas prie jų pastato po angelą, geriesiems darantį gera, o blogiesiems- bloga. Prūsai tikėjo, jog ąžuoluose  gyvena dievai ir jų ošime išgirsdavę dievų atsakus. Vėlyvajame folklore taip pat minima, kad iš kelionės pas Dievą žemėn grįžęs žmogus atsibunda po ąžuolu arba ąžuolų giraitėje. Kulte ir mitologijoje ąžuolas paprastai siejamas su Perkūnu.

Gydymo tikslais dažniausiai naudojama paprastųjų ąžuolų žievė, tačiau galima naudoti ir ant lapų susidarančius galus, giles ar gilių kepurėles. Iš ąžuolų žievės pagaminti preparatai slopina uždegimus, jais gydoma sloga, burnos gleivinės, dantenų, ryklės, gomurio uždegimai; taip pat vartojama kraujavimui iš virškinamojo trakto stabdyti. Nuoviro kompresais ir pavilgais gydomi nudegimai, nušalimai, furunkulai, šunvotės, egzemos. Patekusios ant mikroorganizmų, rauginės medžiagos sulaiko jų vystymąsi.

Žievės nuoviras vartojamas nuo chroniško viduriavimo, kaip išorinė priemonė - nuo
lytinių organų, burnos ertmės ir gerklės uždegimų, jame mirkomos smarkiai  prakaituojančios kojos, gydomos kitos odos ligos. Iš žievės gaminami homeopatiniai  vaistai kasos ir tulžies pūslės ligoms gydyti.

Vaistinei žaliavai ruošti tinkama ne daugiau kaip 5 metų amžiaus šakų žievė. Ji lupama vėlai rudenį arba pavasarį ir išdžiovinama. Senesnių šakų žievė ima skeldėti, susidaro storas žiauberies sluoksnis.

Ąžuolų mediena labai vertinama dėl to, kad yra kieta, gražios spalvos ir tekstūros, atspari vandeniui. Ypač vertinama ilgai vandenyje išbuvusi, beveik juoda tapusi ąžuolų mediena. Visose ąžuolų dalyse daug raugų: žievėje - apie 12 procentų, medienoje - apie 9 procentus. Iš galų, susidarančių ant ąžuolų lapų, ir geležies druskų seniau gaminti labai patvarūs juodi dažai ir rašalas. Ąžuolų žieve iki šiol kartais dažomi margučiai, o audiniai, nelygu, kokie kandikai, buvo dažomi rudai, rausvai arba geltonai. Ąžuolų lapai tinka augalams mulčiuoti, nes atbaido šliužus ir kai kuriuos vabzdžius, bet negalima naudoti žalių lapų, mat jų išskiriamos medžiagos stabdo kitų augalų augimą.

Ąžuolų gilėse gausu krakmolo, jos maistingos, tačiau maistui netinka, nes gilėse labai daug raugų ir jos aitrios. Seniau Lietuvoje gilės rinktos ir jomis šertos kiaulės. Susmulkintos ir apskrudintos gilės kartais vartojamos kaip migdolų pakaitalas. Kai kuriose šalyse išdžiovintos gilės būdavo malamos, jų miltų dėdavo į troškinius arba maišydavo į miltus ir kepdavo duoną. Skrudintos ir maltos gilės gali būti kavos pakaitalas. Kartais jos dar šviežios verdamos piene, paskui džiovinamos ir skrudinamos. Iš smulkintų gilių raugus pašalinti galima gana greitai: reikia maždaug 1 valandą kaitinti sumaišytas su lapuočių medžių pelenais. Paskui gilių gabalėlius dera gerai išplauti.

 

Receptai su šia vaistažole: 

Nuoviro ruošimas ir vartojimas

  • 2 valg. šaukštai smulkintos ąžuolo žievės užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinama 15 min, atvėsinama ir nukošiama. Nuoviru kelis kartus per dieną skalaujama burna ir gerklė, daromi pavilgai.

Sergant virškinamojo trakto uždegimu. Viduriuojant ir kraujuojant

  • Valgomąjį šaukštą susmulkintos paprastojo ąžuolo žievės užpilti stikline (200 ml.) vandens ir virti 10-15 min. Atvėsinti, perkošti ir gerti po 1/4 stiklinės (50 ml.) 3-4 kartus per dieną.

Skalauti burną, nuo gerklės ir ryklės uždegimų

  • Imti valgomąjį šaukštą džiovintos paprastojo ąžuolo žievės ir tiek pat paprastosios kraujažolės žolės. Viską sumaišyti. Mišinį užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) vandens ir pavirti 10 min. Nukošti ir skalauti burną 3 kartus per dieną po valgio. Vartoti 3 dienas iš eilės.

Kraujuojant dantenoms bei nuo dantenų uždegimo

  • Sumaišyti lygiomis dalimis(pagal svorį) džiovintų paprastojo ąžuolo žievės ir miškinės sidabražolės šaknų miltelių. 2 valgomuosius šaukštus mišinio užpilti 0,5 litro verdančio vandens ir 30 min. virti vandens vonelėje. 50 min. palaukti, kol pritrauks, nukošti, atvėsinti ir šiltu skalauti.

Ąžuolo žievės kompresai

  • 2 valgomuosius šaukštus susmulkintos ir džiovintos paprastojo ąžuolo žievės užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens ir 15-20 min. pavirti. Dar karštą užpilą perkošti ir atvėsinti. Užpilu suvilgyti drobės gabalą ir kasdien dėti ant pažeistų vietų esant nudegimams, nušalimams, egzemai. Gydymo kursas- 4-5 dienos.

Nuo kojų prakaitavimo

  • 3 valgomuosius šaukštus džiovintos paprastojo ąžuolo žievės užpilti litru vandens ir virti 30 min. Nukošti, įpilti dar 2 litrus vandens ir 2-3 min. pavirti. Šiltame nuovire mirkyti kojas vakare prieš einant gulti. Mirkyti savaitę laiko.

Išsiplėtusioms venoms gydyti

  • 2 valgomuosius šaukštus paprastojo ąžuolo žievės užpilti litru vandens ir virti 15 min. Nukošti, palaukti, kol atvės. Tuo metu kojas, kur išsiplėtusios venos, reikia įtrinti medetkų tepalu. Kai nuoviras atvės, jame suvilgyti lininio audeklo gabalėlį ir išgręžus kelis kartus dėti ant pažeistų vietų.

Ąžuolo žievės nuoviro negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo krešėjimas, susiaurėjusios kraujagyslės, užkietėję viduriai. Būtina pasitarti su gydytoju.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai