Kenksmingais laikyti produktai gali gydyti

Įdomus faktas: daugelis laikytų kenksmingais produktų reabilituoti. Dabar specialistai tikina, kad kai kurie netgi gydo. Kaip iš tiesų yra? Tikėti naujomis rekomendacijomis ar pasilikti prie įprastų dalykų? Tačiau visų pirma reikia žinoti, kaip maistas ar gėrimas veikia organizmą.

Prieštaringa nuomonė

Kad kava kenksminga, daugelis įsisąmonino seniai. Net visiškai neišmanantis apie mediciną žmogus pasakys, kad tas gėrimas stimuliuoja nervų sistemą, sukelia nemigą, dirgina skrandį. O kad ji itin pavojinga širdžiai - niekas nė neabejojo. Sergantieji aritmija - širdies ritmo sutrikimu - visiems laikams turėjo pamiršti kavos skonį. Ją gurkšnoti buvo uždrausta ir turintiesiems padidėjusį kraujo spaudimą.

Norinčios kuo ilgiau žavėti skaisčia oda ir gražia šypsena moterys taip pat negalėjo mėgautis kavos skoniu - buvo manoma, kad šis gėrimas kur kas greičiau pasendina, nuo jo paruduoja dantys.

Tos nuostatos pasikeitė tik prieš keletą metų, kai užsienio mokslininkai bandymais įrodė, kad kava naudinga grožiui. Pasirodo, ji turi antioksidantų - medžiagų, stabdančių ląstelių senėjimą. Tai nustačius, kai kurie kosmetologai pradėjo rekomenduoti per dieną išgerti 2-3 puodelius kavos.

Paskui pasklido sensacingos naujienos. Neva kofeinas labai naudingas astmatikams, jis sumažina riziką susirgti Parkinsono liga, išgeriantieji per dieną po 6 puodelius kavos net 35 proc. rečiau serga odos vėžiu. O visai neseniai Rusijos medicininiame tinklalapyje pasirodė pranešimas, kad kava naudinga rūkaliams.

Piktnaudžiauti negalima

Kaip yra iš tiesų? Patyrę gydytojai dietologai tvirtina, kad kava tikrai naudinga sveikatai. Jie teigia: tyrimais nustatyta, kad šis kvapus gėrimas turi kur kas daugiau antioksidantų nei spanguolės, obuoliai ar pomidorai.

Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus Taip vadinamos žmogaus organizme esančios sveikatai kenksmingos molekulės. Laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, sutrikdo medžiagų apykaitos procesus. Dėl to spartėja ląstelių senėjimas, sukuriamos palankios sąlygos įvairioms ligoms. Kai laisvųjų radikalų organizme susidaro per daug, jie silpnina imunitetą, spartina senėjimo procesus, skatina per anksti atsirasti senatvinėms ligoms - aterosklerozei, artritui, kataraktai ir kitoms.

Tyrimais nustatyta, kad išgeriantys per dieną nuo 3 iki 6 puodelių kavos žmonės net 50 proc. apsidraudžia susirgti kepenų ligomis, tiesiosios žarnos vėžiu ir cukriniu diabetu.

Mokslininkai dar negali išsiaiškinti, ar tik antioksidantai apsaugo nuo ligų. Mat kavos pupelėse yra mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Galbūt jų kombinacija ir skatina apsauginį efektą.

Tačiau nereikia pamiršti apie pagrindinį kavos elementą - kofeiną. Jis trukdo organizmui pasisavinti geležį, iš jo išplauna kalcį. Todėl aromatingu gėrimu nereikėtų piktnaudžiauti, o jo mėgėjams patartina daugiau valgyti vaisių ir daržovių. Be to, naudingiau gerti kavą su pienu.

Būtina žinoti, kad naudingomis savybėmis pasižymi tik natūralus produktas, tirpi kava daug jų netenka.

Nesuderinami dalykai

Galbūt per šimtmečius mūsų šalyje susidarė nuostata bet kokį vyną priskirti prie žalingų produktų. Ir nenuostabu: juk tai - alkoholis. O sveikata ir alkoholis - niekaip nesuderinami dalykai. Ypač, jei kalbama apie moteris. Jos kur kas greičiau įpranta kilnoti taurelę, tampa priklausomos, silpnosios lyties smegenis ir nervų sistemą alkoholis veikia pragaištingiau.

Bet pastaraisiais metais vis dažniau prabylama apie raudonojo vyno naudą. Neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad ištikus insultui raudonasis vynas padidina galvos smegenų išlikimo galimybes.

Kai kurių šalių kardiologai savo pacientams rekomenduoja retkarčiais išgerti taurę sauso raudonojo vyno - hipertonijos, trombozių ir infarkto profilaktikai.

Žinoma, kad taurė vyno vakare sumažina stresą, riziką susirgti plaučių vėžiu, apsaugo širdį ir imuninę sistemą.

Pragaištingi laipsniai

Ką apie vyno naudą mano dietologai? Jie sako, kad vynas aprūpina organizmą geležimi, o kava ją išplauna. Vartojant gerą raudonąjį vyną iš tiesų sumažėja infarkto ir širdies ligų tikimybė. Pastebėta, kad tose šalyse, kur yra tradicija gerti vyną, daugiau gyvena ilgaamžių. Tačiau ne visos raudonojo vyno rūšys veikia vienodai. Mokslininkai nustatė, kad kabernė vynas, gaminamas tose vietose, kur žmonės gyvena ilgiausiai, turi ypač didelį kiekį polifenolio - antioksidanto, kuris naikina laisvuosius radikalus ir padeda žmogui būti sveikam, apsaugo nuo senėjimo ir lėtinių ligų.

Kokybiško vyno taurė pavalgius pietus iš tiesų gali teigiamai veikti organizmą, nes ją išgėrus gaunama 1 mg fosforo, 10 mg kalcio, 11 mg magnio, 6 mg natrio. Tačiau net ir nedidelis kiekis alkoholio, esančio vyne, gali nustelbti visas jo gerąsias savybes. Tai ar ne sveikiau raudonąjį vyną pakeisti vynuogių sultimis - jos yra tokios pat sudėties, bet neturi pragaištingų laipsnių.

Paskelbtas naudingu

Vargu ar kuri nors moteris gali pasigirti, kad valgo šokolado tiek, kiek nori. Vaikystėje jai smaližiauti neleisdavo tėvai - saldumynai kenkia dantims ir sukelia ėduonį. Paskui šis gardumynas tapo tabu dėl didelio kaloringumo - visos nori turėti puikią figūrą.

Tačiau prieš porą metų buvo nustatyta, kad šokolado nereikia atsisakyti. Jis buvo paskelbtas naudingu produktu, nes padeda odai išlikti stangriai, be to, naudingas, kai įsisenėjęs kosulys. Tokio pasikeitimo priežastis - išsiaiškinta, kad kakavos medžio vaisiuose yra naudingų medžiagų. Visų pirma - tai flavonolas, apsaugantis ląsteles nuo senėjimo, ir teobrominas, pagelbėjantis plaučiams.

Suomijos mokslininkai paskelbė, kad šokoladas padeda nugalėti depresiją ir pagerina kraujagyslių būklę. Jie tikina, kad nėščiosioms naudinga kasdien suvalgyti po nedidelį gabalėlį šokolado.

Atsirado teorija, kad šokoladas ne kenkia dantims, o juos stiprina. Taip manoma todėl, kad kakavos milteliuose buvo aptikta antiseptinės medžiagos - ji naikina burnos bakterijas. O kakavos sviestas padengia dantis plėvele, todėl jie yra apsaugoti. Įdomiausia, kad buvo sugalvotos šokolado dietos.

Paaiškinama moksliškai

Nors ir keista, bet šokoladas tikrai apsaugo dantis, - tikina dietologai. Todėl tėvai savo mažyliams turėtų pirkti ne karameles, o šokoladą ir retkarčiais duoti jo gabalėlį smaližiui.

Jo nauda paaiškinama moksliškai. Šokolade yra teobromino - stimuliuojamosios medžiagos. Ji pagerina kraujotaką, šlapimo išsiskyrimą, padidina raumenų pajėgumą, sustiprina galvos smegenų žievinių centrų veiklą. Šokolade esantys angliavandeniai padidina nuotaiką gerinančios medžiagos - serotonino - gamybą smegenyse.

Šiame saldumyne taip pat yra antioksidantų ir polifenolonų, jie atlieka antioksidacinę funkciją.

Be to, nustatyta, kad malonus šokolado aromatas padidina daugelio žmonių imunoglobulino A sekreciją, o ši medžiaga saugo nuo mikrobų ir virusų.

Šokolado dietos gydytojai nerekomenduoja. Bet kai kurie dietologai pataria tiems, kurie kartą per savaitę laikosi iškrovos dietos, pabandyti tądien valgyti šokolado. 100-150 g šokolado susmulkinti į mažus gabalėlius ir per dieną juos sučiulpti. Tačiau reikia atminti, kad naudingas tik kartusis šokoladas, jame kakavos turi būti ne mažiau nei 75 proc.

Tie, kurie skaičiuoja kalorijas, šokoladą gali pakeisti kakavos gėrimu. Šokoladu nereikėtų piktnaudžiauti ir tiems, kuriuos vargina migrena, dažna nuotaikų kaita. Be to, kai kam jis gali sukelti alergiją.

Mažina cholesterolio kiekį

Lašiniai - tai koncentruoti riebalai. 100 g jų turi net 770 kilokalorijų. Todėl lašiniai ant daugelio žmonių stalo - retenybė. Tačiau mokslininkai nustatė, kad lašiniuose yra arachidinės rūgšties. O ji padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja hormonų balansą ir reikalinga naujoms organizmo ląstelėms susidaryti.

Be to, lašiniai turi kitų nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Jos išvalo kepenis ir iš organizmo pašalina daugelį kancerogeninių medžiagų. Lašiniai naudingi ir tuo, kad turi puikiai pasisavinamo seleno. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis biologiškai veiklus mikroelementas - viena svarbiausių žmogaus organizmo apsaugos priemonių. Jis įeina į daugelio hormonų ir fermentų sudėtį.

Kad lašiniai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, atrodo neįtikinamai. Tačiau dietologai sako, kad tai galima paaiškinti. Jei su maistu negauna cholesterolio, organizmas jį pradeda gaminti pats. Taigi lašiniai, kaip ir sviestas, tam užkerta kelią. Normalus cholesterolio kiekis organizmui reikalingas. Tad kur kas naudingiau suvalgyti riekelę lašinių su duona, nei sumuštinį su dešra ir margarinu. Tai todėl, kad lašiniai geriau pasisavinami. Bet jų daug nereikia - daugiausia - 30 g per dieną.