Plaučių vėžys

Plaučių vėžys - tai dažniausia vyrų (moterys taip pat serga, tik daug rečiau) mirties priežastis. Plaučių vėžys - viena dažniausia vėžio lokalizacija organizme. Sergamumas plaučių vėžiu tiesiog proporcingas tabako rūkymui, jis kasmet didėja. Plaučių vėžys dažniausiai diagnozuojamas per vėlai, todėl itin sunkiai gydomas.

Priežastys

Plaučių vėžio pagrindinė priežastis - rūkymas. Plaučių vėžio rizika priklauso nuo surūkytų cigarečių skaičiaus: rizika gali padidėti net iki 200 kartų, lyginant su nerūkančiais žmonėmis. Net pasyvus rūkymas gali padvigubinti riziką. Net 95 proc. plaučių vėžio atvejų yra tiesiogiai susiję su rūkymu. Lygiai taip pat veikia ir „švelnių" cigarečių, bei pypkių rūkymas. Retais atvejais plaučių vėžį sukelia asbestas, chromas ir kitos medžiagos.

Plaučių vėžys, kaip ir kiti vėžiai, prasideda ilgai veikiant kancerogenams (šiuo atveju, dažniausiai tabako dūmuose esančioms medžiagoms): pažeidžiama ląstelės genetinė informacija (kai tokių ląstelių daug, imunitetas ilgainiui „nepastebi" tokios, vienos iš defektyvių ląstelių) ir ji pradeda intensyviai, nevaldomai dalintis, formuodama auglį, kuris pažeidžia aplinkinius audinius, sutrikdo organizmo pusiausvyrą, suvartoja maisto medžiagas, o galiausiai išplinta (metastazuoja) į kitus organus.

Požymiai

Plaučių vėžio požymiai pradinėse stadijose dažniausiai niekuo nepasireiškia. Net rentgeno nuotraukoje jo gali nesimatyti. Vėliau ligos požymiai priklauso nuo vėžio lokalizacijos. Jei auglys užspaudžia bronchą (vadinamasis centrinis vėžys), pasireiškia kosulys, dusulys. Jei auglys prasideda smulkiuosiuose bronchuose (centrinis vėžys), ilgai nebūna jokių simptomų, o vėliau pasireiškia skausmas, pleuros uždegimas.

Požymiai prilauso ir nuo vėžio plitimo. Jei auglys plinta į tarpuplautį, pasireiškia balso užkimimas, gali patinti veidas, rankos, užkristi vokas (nervų pažeidimas).
Šis vėžys plinta (metastazuoja) į smegenis, kepenis, kaulus, kaklo limfmazgius.
Kartu pasireiškia ir bedri simptomai - karščiavimas, svorio kritimas, kraujospūdžio sutrikimai ir pan.

Tyrimai

Plaučių vėžį galima įtarti pasireiškus minėtiems požymiams, ypač jei žmogus daug metų rūkė. Praktiškai dažniausiai plaučių vėžys aptinkamas atsitiktinai, atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką. Tačiau šis tyrimas gali nieko nerodyti - būti normalus. Tikslesnis tyrimas - kompiuterinė tomografija. Diagnozė patvirtinama tik atlikus bronchoskopiją (bronchas specialia „lempute" apžiūrimas iš vidaus) ir naviko biopsiją (paimamas gabalėlis, kuris apžiūrimas per mikroskopą, ieškant pakitusių ląstelių).
Vėžio metastazėms smegenyse, kepenyse nustatyti, taip pat naudojama kompiuterinė tomografija, echoskopija.

Pagal naviko piktybiškumą, dydį, išplitimą, nustatoma stadija (I - nedidelis, neišplitęs, IV - metastazavęs vėžys).

Gydymas

Plaučių vėžio gydymo metodika priklauso nuo vėžio stadijos. I, II ir kai kada III stadijos vėžio atveju galima atlikti oparaciją ir pašalinti naviką. III - IV stadijos vėžys gydomas chemoterapija ir spinduliniu gydymu.

Kartu būtina skirti ir simptominį gydymą: malšinti skausmą, jei reikia, pašalinti skystį iš pleuros ertmės, išlaisvinti spaudžiamus gretutinius organus, skatinti apetitą ir pan.

Prognozė

Plaučių vėžio prognozė priklauso nuo naviko formos, išplitimo, stadijos. Vėžio prognozė apskaičiuojama penkerių metų išgyvenamumu. Tai yra, kokia tikimybė, kad sergantysis išgyvens penkerius ir daugiau metų. I ir II stadijos vėžio ši tikimybė yra 30 - 50 proc. III stadijos - apie 10 proc. o IV stadijos - tik 1 proc.