Katarakta

Katarakta - tai vadinamoji senatvinė katarakta, lotyniškai - cataracta senilis. Žmogui senstant, dėl kol kas nežinomų priežasčių pradeda drumstėti akies lęšiukas - dalis, esanti tarp stiklakūnio ir vyzdžio ir laužianti šviesos spindulius. Drumzlės lęšiuke trukdo šviesai patekti į tinklainę ir dėl to silpsta regėjimas.

Priežastys

Kataraktos priežastys iki šios nėra visai aiškios. Žinoma tik, kad įtakos turi paveldėjimas, hormoninės sistemos sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai. Laikui bėgant tai sukelia nuodingų medžiagų („šlakų") kaupimąsi lęšiuke.

Požymiai

Dažniausiai katarakta pažeidžia abi akis, bet nevienodai. Pirmieji kataraktos požymiai pradeda formuotis vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau visiškai sutrikdyti regėjimą gali tik per 5 - 10 metų, ar daugiau.

Priklausomai nuo to, kurioje lęšiuko vietoje formuojasi druzlės, katarakta skirstoma į barnaduolinę (šiuo atveju pasikeičia akies laužiamoji galia ir sutrinka regėjimas į tolį, o vėliau fomuojasi drumzlės lęšiuko branduolyje), žievinę (drumstėja lęšiuko žievės sluoksniai) ir mišrią.

Kataraktos formavimasis apibrėžiamas 4 stadijomis. Jos nustatomos specialiu prietaisu apžiūrint akį. Pirmųjų stadijų metu sergantysis gali nejausti jokių požymių. Vėliau atsiranda „musyčių" lakstymas prieš akis, užslenka tarsi migla, kartais dvejinasi. Galiausiai regėjimas visiškai susilpnėja, žmogus skiria tik šviesą ir tamsą, o galiausiai gali prasidėri visiškas aklumas.

Tyrimai

Kataraktą diagnozuoja ir gydo oftalmologai. Jie apžiūri ir specialiu tyrimu - biomikroskopija - nustato kataraktos tipą ir stadiją.

Gydymas

Kataraktos medikamentinio gydymo nėra. Labai efektyvus yra operacinis kataraktos gydymas - dirbtinio lęšiuko implantavimas. Kataraktos operacija nesudėtinga ir neilgai trunkanti, o po jos dažniausiai pasiekiami teigiami rezultatai.