To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Chirurgas duodamas narkozę buhalteriui liepia jam ...

Chirurgas duodamas narkozę buhalteriui liepia jam skaičiuoti iki šimto:
- ... 96, 97, 98, 99, litas...

  • Planuojant nėštumą, folio rūgštį reikia gerti abiem! Kai moteris pastoja, ji folio rūgštį turėtų vartoti dar keletą mėnesių.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • 27 proc. moterų vėžį supranta kaip likimo rykštę. 21,3 proc. moterų mano, kad gimdos kaklelio vėžį lemia paveldimumas. 13,1 proc. kaip ligos priežastį, nurodo virusus.

Atrastas kol kas seniausias DNR pavyzdys

Mokslininkams 419 milijonų metų senumo druskos nuosėdų sluoksnyje pavyko surasti gerai išsilaikiusių bakterijų liekanų, iš kurių pavyko išskirti DNR.

Ši kol kas seniausia žinoma genetinė medžiaga priklausė bakterijoms, prieš šimtus milijonų metų gyvenusioms sūrioje aplinkoje, o jų pirmtakai, matyt, buvo pačios pirmosios gyvybės formos Žemėje.

Yra ir anksčiau pavykę rasti gerai išsilaikiusių senų gyvybės formų DNR pavyzdžių, tačiau jie buvo tokie panašūs į dabartinių bakterijų DNR, kad buvo manoma, jog šie DNR tiesiog buvo užteršti vėlesniais organiniais junginiais.

Tačiau šį kartą tikrai ne - Mičigane (JAV) rastuose DNR pavyzdžiuose pavyko išskirti šešis identiškus DNR fragmentus, kurie iki šiol nebuvo žinomi. Šis atradimas gali gerokai pakeisti ir šių bakterijų genetinį medį.

Pirmoji šios grupės bakterija, pavadinta Halobacterium salinarum, buvo rasta 1930 metais, druska išdirbtoje bizono odoje. Iš pradžių buvo manoma, kad tai gana jauna gyvybės forma, tačiau pasirodė, kad ji genetiškai artima vabzdžiams, kurie gyveno laikotarpyje prieš 121-419 milijonus metų.

Pasirodė, kad druska buvo iškasta iš druskos šachtos, esančios Kanadoje, kur druskos sluoksniai susiformavo prieš 300 milijonų metų, išdžiūvus ežerui.

Gal dar per drąsu teigti, tačiau mokslininkai mano, kad šios H. salinarum tipo bakterijos gali išbūti milijonus metų sūriu vandeniu užpildytuose druskos kristalų defektuose, ir vėl atgyti pakliuvusios į palankią terpę. Tai gali padaryti ir natūralios gamtos jėgos, tačiau šiuo atveju tai buvo žmonių - druskos kasėjų - nuopelnas.

Įdomu, kad šios bakterijos sėkmingai išgyveno bent kelis masinius gyvybės išnykimo laikotarpius, ir vėl atgydavo paviršiuje kai tik sąlygos tam tapdavo tinkamos.

Mokslininkai kelia versiją, kad tai pavyzdys ne tik kaip išgyvena atskiri organizmai, bet gali paaiškinti, kaip Žemė po įvairiausių kataklizmų sugeba atgaivinti gyvybę.

Mokslininkų, vadovaujamų Jong Soo Parko iš Dalhauzo universiteto (Kanada), darbas publikuojamas gruodžio mėnesio žurnalo „Geobiology" leidinyje.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai