Kaip sulaukti šimto metų

Ar mes užprogramuoti mirti? Kokie mechanizmai įtakoja senėjimą? Nuo ko priklauso gyvenimo trukmė? Ar ji įgimta, ar galima ją pailginti? Jau daug metų šie klausimai neduoda ramybės tiek mokslininkams, tiek kiekvienam iš mūsų.

Įvairiose pasaulio vietose yra genčių ar kaimų, kur žmonės sulaukia 110 ir daugiau metų amžiaus. Mokslininkai ištyrinėjo keletą jų (pvz., pavieniai kaimeliai Anduose, Kašmyre, Gruzijoje) ir surado faktorius, kurie bendri visoms šioms gentims ir turi įtakos šių žmonių ilgaamžiškumui.

1. Visos šios gyvenvietės buvo įsikūrusios kalnuotose vietovėse, aukštumose, kur oras būdavo vėsus, gaivus ir švarus.

2. Darbas, kurį šie žmonės dirbdavo, buvo fizinis, ir visuomet lauke.

3. Tiek vyrai, tiek moterys dirbdavo šį darbą net sulaukę 80 ir daugiau metų. Jie jausdavosi reiklaingi bei naudingi, ir jokie įsatymai nekalbėjo apie išėjimą į pensiją.

4. Šiose bendruomenėse senyvi žmonės dėl savo išminties buvo aukštesniame socialiniame sluoksnyje, labai gerbiami aplinkinių ir jaunesnių žmonių.

5. Senyvi žmonės gyveno didelėse šeimose, kur artimieji jais su malonumu pasirūpindavo. Apie senelių namus ar prieglaudas niekas nebuvo net girdėjęs.

6. Visi šimtamečiai savo šeimoje ar giminėje turėjo žmonių, taip pat sulaukusių šimto ir daugiau metų. Tai rodo genetinį polinkį ilgaamžiškumui. Kita vertus, ilgaamžiškumo geno dar niekas neatrado. Manoma, kad jį nulemia „blogųjų" genų neturėjimas.

7. Šie žmonės valgė labai mažai mėsos ir kitų gyvulinių produktų, o didžiąją dalį riebalų ir baltymų gaudavo iš daržovių, vaisių, riešutų. Šiose gentyse nebuvo nei nutukimo, nei badavimo atvejų.

8. Kai kurie senukai vis dar domėdavosi priešinga lytimi. Tačiau tie, kurie sulaukė ypatingai daug metų, buvo laimingai vedę.