Krūties vėžys

Krūties vėžys - tai dažniausia moterų onkologinė liga. Krūties vėžiu sergančių, kiekvienais metais Lietuvoje priskaičiuojama apie 1000 naujų atvejų. Sergamumas krūties vežiu yra apie 66 iš 10 000 gyventojų. Mažiausias sergamumas yra Japonijoje bei Kinijoje, o didžiausias JAV, Kanadoje, Vakarų Europoje.

Priežastys

Kaip ir kitos onkologinės ligos, krūties vėžys turi daug priežasčių. Greičiausiai susideda gyvensenos, aplinkos faktoriai bei genetinė predispozicija. Įdomu tai, kad persikėlus gyventi, tarkim, iš Japonijos (kur sergamumas mažas) į JAV (kur sergamumas didelis), tikimybė susirgti ilgainiui tampa tokia pati kaip ir Amerikos gyventojams.

Pagrindinės krūties vėžio priežastys yra šios:

• Lytis. 99 proc. iš visų sergančiųjų šia liga sudaro moterys. Tačiau nereikia pamiršti, kad gali sirgti ir vyrai (!).
• Genetiniai faktoriai. Kai kurios vėžio formos yra genetiškai paveldmos. Susirūpinti reikėtų, jei šia liga sirgo jūsų artima giminaitė, iki 50 metų.
• Ilgas estrogeninis periodas - anksti prasidėjusios mėnesinės ir vėlyva menopauzė - reiškia, kad krūties vėžio tikimybė didesnė.
• Tikimybė didėja vyresniame amžiuje.
• Gimdymai. Dažniau serga moterys, kurios negimdė, arba gimdė vyresniame amžiuje, taip pat tos, kurios nemaitino kūdikio krūtimi, arba maitino trumpai. Taigi, nuo krūties vėžio apsaugo kuo daugiau gimdymų ir ilgas maitinimas krūtimi.
• Truputį krūties vėžio tikimybę didina hormoninė kontracepcija bei pakaitinė hormonų terapija.
• Jei moteris jau yra sirgusi krūties vėžiu, tikimybė juo susirgti dar karta ženkliai padidėja. Tas pats galioja, jei yra buvęs kitos lokalizacijos vėžys, taikyta spindulinė terapija.
• Nepiktybiniai krūties navikai kartais (nors ir retokai) supiktybėja.
• nutukimas, neteisinga mityba didina tikimybę susirgti krūties vėžiu (nutukusios moters organizme gaminasi daugiau estrogenų).
• Aplinkos užteštumas, estrogenai maiste (pvz sojos).

Deja, daugeliui moterų (ir vyrų) ligos priežastis taip ir nenustatoma.

Požymiai

Pirmose stadijose jokių požymių nėra, todėl vėžį labai sunku nustatyti. Tuomet, kai vėžį galima apsičiuopti, jis jau pakankamai toli pažengęs. III - IV stadijose atsiranda svorio kritimas, silpnumo jausmas. Kartais krūtyje jaučiamas darunys, pakinta spenelio forma, atsiranda išskyrų, oda ir spenelis tampa patraukti, sukietėję (kaip citrinos žievelė). Vėliau gali atsirasti opa, pūlinys. Prisideda komplikacijos - karščiavimas, skausmas (beje, pirmose stadijose krūties neskauda, todėl pajutusios skausmą krūtyje be kitų požymių - neišsigąskite - tai, greičiausiai ne krūties vėžys). Požymiai priklasuo nuo to, kur vėžys išplinta. Gali prasidėti plaučių uždegimas, pleuros empiema (pūliai pleuroje), sutrikti kepenų funkcija, virškinimas, skaudėti bei lūžti kaulai ir t.t.

Krūties vėžys klasifikuojamas pagal TNM klasifikaciją, o jo piktybiškumas priklauso nuo histologinės struktūros, nuo to, ar jo ląstelės turi estrogenų (ER) bei progestinų (PR) receptorius, nuo augimo greičio, audinių infiltracijos, jautrumo terapijai, individualių pacientės savybių ir pan. Todėl kiekvienai moteriai vėžys gali progresuoti skirtingai. Taigi netikslu sakyti, kad „viena moteris pasveiko, o kita - ne dėl netikslingo gydymo, liaudiškų priemonių ar kitų faktorių"... Lyginti tarpusavyje galima tik identiškus tos pačios rūšies vėžius.

Tyrimai

Esminis dalykas prognozei yra ankstyva diagnostika. Moterys, ypač vyresnės, turėtų reguliariai tikrintis. Pagrindinis diagnostikos būdas yra mamografija. Tai - rentgenologinis metodas, kuriuo galima nustatyti net menkiausius krūties pakitimus. Geriausia, jei jis atliekamas reguliariai (paprastai kas 2 metai, tačiau tai priklauso nuo to, kokie pokyčiai randami), ir pokyčiai vertinami dinamikoje. Rekomenduojama pirmąsias mamografijas atlikti 40 metų amžiaus moterims, o nuo 50 metų jas kartosi kas 2 metus.

Jaunoms moterims mamografija gali būti ne tokia tiksli, be to, negalima jos taikyti itin dažnai dėl rentgeno spindulių pavojingumo. Išeitis joms - tai krūties echoskopija. Tai - nepavojingas, pigus bei nesudėtingas tyrimas, puikiai tinkantis krūties vėžio profilaktikai.

Minėtais tyrimais vėžį galima tik įtarti. Diagnozė patvirtinama atlikus įtartino darinio biopsiją bei histologinį tyrimą.

Vėžio išplitimas įvertinamas kompiuterinės tomografijos, pilvo echoskopijos, rentgenografijos pagalba.

Krūties vėžio gydymas

Ligos gydymas yra kompleksinis - chirurginis, chemoterapinis bei spindulinis. Jis taikomas individualiai, atsižvelgiant į naviko dydį, išplitimą, receptorius, moters amžių ir pan. I ir II stadijos vėžį galima gydyti radikaliai - atliekama operacija - navikas visiškai pašalinamas. Po to galima pridėti kelis chemoterapijos kursus. Jei navikas turi ER ir PR, jam galima taikyti hormonų terapiją. Vėlesnėse stadijose taikomos paliatyvios operacijos (tokios, kurios gerina būklę bei mažina simptomus, pvz, pūlinio drenažas, opų tvarkymas) bei chemoterapija ir/ar spindulinė terapija.

Kaip ir kitų vėžių atveju, svarbus simptominis gydymas - skausmo malšinimas, raminamieji, priešuždegiminiai vaistai ir kiti. Kartu turi dirbti psichologai, socialiniai darbuotojai, ypač, jei vėžys diagnozuojamas pavėluotai ir prognozė prasta.

Prognozė

Prognozė gera, jei vėžys nustatomas I - II stadijoje ir laiku išoperuojamas. Tokie pacientai dažniausiai visiškai pasveiksta. III - IV stadijos vėžys - labai pavojingas, jo prognozė bloga. Prognozė geresnė, jei navikas auga letai, turi ER ir PR, yra labiau diferencijuotas. Jei užleistas vėžys nustatomas jaunai moteriai - prognozė dažniausiai bloga

Kaip atstatoma krūtis po operacijos?

Atlikti medicininius krūties tyrimus galite: