Močiutės skrynelė

Gera naujiena itališko maisto mėgėjams: mokslininkai rado būdą, kaip panaikinti česnako kvapą. Pasirodo, tai labai paprasta - tereikia išgerti stiklinę pieno.

Pajutote pirmuosius peršalimo požymius? Skubėkite plikytis vaistažolių arbatos ir gerai išprakaituoti. Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė sako, kad ligos daugybės vaistažolių bijo labiau nei velnias šermukšnio lazdos. Kodėl taip sakoma? Šermukšnyje yra tokia gausybė sveikatai naudingų dalykų, kad prie juos vartojančio žmogaus ligai pristoti yra labai sunku.

Skirtingoms arbatos rūšims reikia skirtingos vandens temperatūros ir laiko pritraukti. Tačiau yra kelios universalios taisyklės, kaip plikyti arbatą, kad ši būtų kuo gardesnė.

1. 150-200 ml talpos puodeliui reikia maždaug arbatinio šaukštelio arbatžolių (1,5-2 g) arba vieno pakelio. Naudojant smulkias arbatžoles, reikėtų berti šiek tiek mažesnį jų kiekį.

Grybai - labai keisti padarai. Jie turi ir augalų, ir mikroorganizmų savybių. Jų būna ir visai mažyčių, kartais net neįžiūrimų plika akimi - pelėsiai, mielės (tai mikromicetai), - ir dideli, mums įprasti grybai: baravykai, voveraitės, ūmėdės (vadinamieji makromicetai). Fungoterapija tiria makromicetų - jų grybienos ir vaisiakūnių - gydomąsias savybes.

Kad aliejus naudingas sveikatai, žino beveik kiekvienas suaugęs žmogus. Tačiau ne visi numano, kokiomis unikaliomis savybėmis jis pasižymi.

Vaistažolės tinka naudoti ne tik arbatoms ruošti ir patiekalams pagardinti. Profilaktinės vaistažolių vonios yra prieinamiausia, pigiausia ir efektyviausia ligų prevencinė procedūra.

Kai kryptelėję pasitempiame koją ar paslydę susimušame kelį ir pažeista vieta ištinsta, nebūtina iš karto griebtis vaistų. Daug maisto produktų turi gydomųjų savybių ir gali padėti, nesukeldami šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, baltagūžis kopūstas, kuris nuo senų laikų laikomas gana efektyvia priemone nuo patinimų.

Linas nuo žilos senovės yra vienas iš populiariausių augalų mūsų šalyje, pasakose ir dainose apdainuotas, saugojęs savo gydomosiomis savybėmis sveikatą bei dabinęs mūsų protėvius iš linų pluošto išaustomis drobelėmis. Pastaruoju metu gydymas linais vėl populiarėja.

Šiuolaikiniai tyrimai, atlikti laboratorijose visame pasaulyje, patvirtina teoriją, kad tai ypač vertingos uogos.

Ilgus amžius protėviai guolį klojo žolynais, galvą dėjo ant šieno pagalvės. Ne tik nuovargiui nuvyti, sveikatai pataisyti nuo senų laikų naudojami džiovinti kvapieji augalai.

Sakoma, kad kasdien suvalgant 300 g kopūstų galima gyventi beveik amžinai. O retai šias daržoves tevartojantieji turėtų neužmiršti, kad susirgus kepenų, skrandžio, žarnyno ligomis, suskaudus gerklei, nudegus odai ar atsiradus ilgai negyjančioms žaizdoms, varginant kitiems negalavimams, nebūtina tuoj pat eiti į vaistinę - piliulę gali atstoti... kopūstlapis.

Per patį vasaros gražumą žiedais vainikuotos dainomis nuskamba Joninės. Vidurnaktį laukiama didžiausio stebuklo - pražystančio paparčio žiedo. Kas jį nuskina, sužino, kur paslėpti visi žemės lobiai, kur yra raktai nuo sveikatos skrynelės.

Vasara - metas prisirinkti vaistažolių. Jei ne gydytis, tai bent kvapnioms arbatoms. Tačiau vis dažniau net ir medikai skiria natūralius, iš gamtos, vaistus, o ne cheminius. Ar tikrai jie naudingi?

Kaunietę žolininkę Žaną Jankovskają alternatyviąja medicina susidomėti privertė artimųjų negalavimai. Šiandien ji save vadina modernia savamoksle, turinčia tradicinės medicinos žinių.

Kasdien su maistu organizmas gauna reikalingų medžiagų. Bet retas kuris valgydamas susimąsto, kad ir įprastas maistas gali būti vaistas nuo įvairių ligų.

Kiekviena šeima turi močiutės receptų, kaip išgydyti slogą ar sumažinti aukštą temperatūrą. Čia pateikiama nedidelė dalis patikrintų, natūralių, nekenksmingų receptų. Naudokitės ir būkite sveiki!

Atėjusi vasara kiekvienam suteikia galimybę sveikatos ir grožio pasisemti tiesiai iš gamtos. Tik svarbu paskendus darbuose ir rūpesčiuose nepražiopsoti tinkamo momento, kai vaistažolės, žolynai subrandina savo ūglius ar žiedus ir jų gydomosios savybės yra pačios veiksmingiausios.

Svogūnai kilę iš Vidurinės bei Pietvakarių Azijos (tuose regionuose jie buvo auginami jau 4000 m. pr. kr.). Dabar jie auginami visame pasaulyje.

Užkietėjus viduriams arba sergant inkstų akmenlige, rekomenduojama valgyti keptus obuolius.

Anglai tvirtina: „Suvalgyk per dieną po obuolį - nesirgsi". Obuoliuose yra daug lengvai pasisavinamų angliavandenių - gliukozės ir fruktozės - energijos ir žvalumo šaltinio. Be to, jie turtingi įvairių organinių rūgščių, palankiai veikiančių virškinamąją sistemą, medžiagų apykaitą, varo šlapimą, todėl slūgsta tinimai, krinta svoris.

Sergančiuosius epilepsija, liaudyje vadinama nuomaru, kamuoja traukuliai, o kartais sutrinka sąmonė. Ši liga gali atsirasti vyresnio amžiaus žmonėms po traumų, infekcijų, stresų. Manoma, kad priepuolius išprovokuoja jaudulys, pervargimas.

Neatskiriami poilsio gamtoje palydovai - įkyriai zyziantys ir besikandžiojantys uodai. Pelkėtose ir apskritai drėgnesnėse vietose šiltu oru žmogų ir gyvūnus puola nesuskaičiuojami uodų spiečiai.

Šis straipsnis - natūralios medicinos gerbėjams, kurie peršalę neskuba į vaistinę pirkti bent trijų rūšių vaistų. Kol liga neįsisenėjusi, galima pabandyti pasinaudoti gamtos dovanomis.

Naujausi mokslo tyrimai įrodo, kad ramunėlių arbata saugo organizmą nuo daugelio ligų, tarp jų - nuo peršalimo. Amerikiečių mokslininkai tyrė keturiolikos sveikų asmenų šlapimą. Tiriamieji dvi savaites kasdien išgerdavo po penkis puodelius ramunėlių arbatos.

Visi iš vaikystės prisimename, kaip peršalę gerdavome karštą aviečių arbatą su medumi. Šis vaistas tikrai padėdavo, nes aviečių uogose yra salicilo rūgšties, vitaminų C, B1, B2, PP, karotino. Jose yra ir sterinų, kurie padeda mažinti cholesterino kiekį, slopina aterosklerozę, daug fruktozės, todėl uogos tinka ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu.

Daugelis tikriausiai žino legendą apie stebuklingąjį papartį, kuris pražysta vieną kartą per metus - Joninių naktį. Kai kas tuo tiki, kai kas - ne, bet viena aišku: papartis - nuostabus augalas. Jis augo prieš milijonus metų ir išliko nedaug pasikeitęs, tik sumažėjo.

Sultingus ir sausus nenubyrančius vaisius, žiedus, lapus, žoles rekomenduojama rinkti pietų ar popiečio valandomis, esant sausam ir giedram orui, nes tada augalai turi savyje mažiau vandens ir greičiau džiūsta.

Negydomas kosmetinis defektas gali tapti sveikatos problema, reikalaujančia keliauti pas dermatologą ir paploninti piniginę.

Vaistinių augalų pažinimas, meilė gamtai ir saikas - šias tiesas žino kiekvienas, panoręs vaistažolių įsigyti ne turgavietėse, o susirinkti savo rankomis.

Kad gerai jaustumeisi, ne visada reikia vaistų iš vaistinės. Ir namuose yra sveikatą stiprinančių priemonių. Viena iš tokių - raudonieji burokėliai.