Informacija keliaujantiems. Pavojai, tykantys svečiose šalyse

Lietuvoje dar šaltoka, todėl vis daugiau žmonių leidžiasi į šiltuosius kraštus ieškoti vasaros. Tačiau neretai parsivežamas egzotiškų kraštų „suvenyras" yra infekcinė liga.
Deja, kelionės visuomet susijusios su tam tikra rizika. Geriausia keliones planuoti iš anksto ir pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu, paisyti patarimų ir prieš išvykstant taikyti būtinas profilaktikos priemones.

Turizmo įstatymas įpareigoja kelionių organizatorius bei agentūras informuoti keliautojus apie epidemiologinę situaciją šalyje, į kurią vykstama, ir perspėti dėl galimos užkrečiamųjų ligų rizikos.

Likus keturioms - šešioms savaitėms iki kelionės, rekomenduoja konsultuotis su kelionių medicinos specialistu apie skiepus ir kitas profilaktikos priemones. Viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų - skiepijimasis. Net susiruošus į trumpą kelionę galima užsikrėsti sunkia infekcine liga: geltonuoju drugiu, hepatitais A ir B, vidurių šiltine, poliomielitu. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama rekomenduojant nuo kokių ligų žmogui skiepytis, yra šie: šalis, į kurią keliaujama, kelionės trukmė, keliautojo amžius, sveikatos būklė, ankstesni skiepai.

Viena pavojingiausių uodų platinamų užkrečiamųjų ligų, nuo kurių vakcinos dar nėra - maliarija. Suserga visi užsikrėtę, gyvenantys maliarijos endeminėse vietovėse.

Primename, kad per maistą ir aplinką plinta šios infekcinės ligos: cholera, vidurių šiltinė, salmoneliozės, šigeliozė (dizenterija), hepatitas A, keliautojų diarėja bei kitos infekcijos. Pagrindinės priežastys, lemiančios ligų plitimą yra maisto tvarkymo technologijų ir maisto higienos reikalavimų pažeidimai viešojo maitinimo įmonėse, asmens higienos nesilaikymas, produktų, įsigytų iš nelegalių prekeivių turguose, vartojimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis įvežtiniai pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai kiekvienais metais registruojami ir Europos Sąjungos šalyse. 2008 metais Europos įvežtinių infekcijų priežiūros tinklai pranešė apie įvežtinį Marburgo hemoraginės karštligės atvejį Olandijoje, 2009 metais Jungtinėje Karalystėje buvo užregistruotas Lassa karštligės atvejis asmeniui, kuris dirbo Malyje (Afrika).

2009 m. buvo oficialiai pranešta apie 12 naujų laukinio poliomielito atvejų teritorijose, kuriose anksčiau nebuvo laukinio poliomielito viruso: po du susirgimus Mauritanijoje, Pakistano teritorijose, Čade, vienas - naujoje Afganistano provincijoje, penki - naujoje Indijos teritorijoje.

Maro atvejų reguliariai pasitaiko kai kuriose Amerikos, Afrikos ir Azijos šalyse. Nedidelis (5 atvejai) protrūkis 2009 metais buvo registruotas Libijoje (Šiaurės Afrikos šalyje, kuri ribojasi su Viduržemio jūra, Egiptu, Sudanu, Čadu, Nigeriu, Alžyru ir Tunisu).

2009 metais įvežtinė maliarija užregistruota Švedijoje, keliautoja grįžo iš Goa ir Kerela valstijų Indijoje.

Lietuvoje taip pat registruojamos įvežtinės infekcijos. Daugiau nei po penkerių metų pertraukos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras 2011 metai užfiksavo įvežtinį susirgimo vidurių šiltine atvejį. Šia liga susirgo Indijoje kartu su šeima viešėjusi paauglė. Laiku nustačius ligą, efektyvus gydymas padėjo išvengti komplikacijų. Po Indiją keliavusi kauniečių šeima nuo šios itin pavojingos užkrečiamosios ligos nebuvo pasiskiepijusi. Vilniuje šiais metais užregistruotas ir paratifo A susirgimas, taip pat įvežtas iš Indijos.
Šiemet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pateikė informaciją apie įvežtinės tropinės maliarijos atvejį Kaune. Kauno visuomenės sveikatos centro atlikto epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis buvo išvykęs į Afriką, maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo.

Keletas svarbių patarimų, kurie turėtų rūpėti visiems dar besirengiantiems į kelionę:
1. Vakcinacija. Rekomenduoja skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio. Beje, nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį , Umrą). Privalomuosius skiepus rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimų sertifikate. Skiepijant nuo geltonojo drugio, siekiama dviejų tikslų: apsaugoti asmenis nuo susirgimo geltonuoju drugiu, taip pat apsaugoti šalis nuo geltonojo drugio įvežimo.

2. Gerti tik virintą arba chloruotą vandenį, geriausiai fasuotą buteliuose;
3. Nerekomenduojama vartoti ledo gabaliukų, kurie gali būti pagaminti iš užteršto vandens;
4. Valgyti tik pakankamai gerai termiškai paruoštą maistą;
5. Nevartoti termiškai neapdorotų jūros gėrybių ir žuvies;
6. Prieš valgant daržoves bei vaisius kruopščiai nuplauti parūgštintame vandenyje, nulupti ar nuskusti žievelę;
7. Gerti tik pasterizuotą ar virintą pieną;
8. Nerekomenduojama pirkti maisto gatvėse, arba tik įsitikinus, kad maistas yra pakankamai termiškai apdorotas;
9. Kuo dažniau plauti rankas - prieš maisto gaminimą ir prieš valgymą, pasinaudojus tualetu;
10. PSO rekomenduoja šiuos pagrindinius apsisaugojimo nuo maliarijos principus: žinoti susirgimo maliarija riziką, vengti moskitų įkandimų, taikyti chemioprofilaktiką, ankstyvą diagnostiką ir gydymą. Maliarijos profilaktikai naudojamus vaistus tūri paskirti gydytojas. Gydytojo paskirtas preparatas turi būti pradedamas gerti vieną kartą per savaitę prieš išvykstant, visą buvimo laiką ir 4 savaites sugrįžus.
11. Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas, 21 dienos laikotarpyje, pajutus užkrečiamosios ligos požymius: karščiavimą, galvos skausmus, viduriavimą, vėmimą, geltą, bėrimą, kraujosruvas ir kt., būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie buvusią kelionę.