To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Daktare, aš kas naktį sapnuoju vis tą patį...

- Daktare, aš kas naktį sapnuoju vis tą patį sapną: prieš mane durys su užrašu. Aš jas stumiu, stumiu, o jos neatsidaro. Ką tai galėtų reikšti?
- O kas ant tų durų parašyta?
- „Traukti"

  • Suteikdami pagalbą sušalusiam žmogui, netrinkite jo odos, nes suaktyvės kraujotaka paviršiuje ir šaltas kraujas iš odos nukeliaus į vidaus organus.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • 80-iai proc. vyrų impotencijos atsiradimas paaiškinamas fiziologinėmis priežastimis ir signalizuoja apie rimtesnes ligas.

Daugiau judėsi – ilgiau gyvensi

Kad būtume sveiki ir gyventume ilgai, privalome judėti. Tokius mus sukūrė gamta. Žmogus nuo senų laikų turėjo judėti , kad nusišautų žvėrį, pasigautų žuvį.

Kai poniai Irenai suskausta nugara, ji parsineša krūvas tablečių ir tepalų, susisupa į šiltą skarą ir sėdi. Jai nešauna į galvą paklausti gydytojo, o ką dar, be vaistų, turėtų daryti?

Lietuviai labiau mėgsta vaistus

„Gaila, kad mes, lietuviai, vis dar nesame pakankamai sąmoningi, labiau mėgstame gydytis vaistais, o ne judėjimu. Yra tokių ligų, kurias galima išsigydyti be jokių tablečių. Dažnai, kad žmogus pasveiktų, jis turi keisti gyvenimo būdą", - sako profesorius Alvydas Juocevičius, Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro direktorius.

Tačiau sąmoningai besimankštinančių mūsų tautiečių nėra daug. Pasak profesoriaus, judrūs yra tik apie 30 procentų lietuvių - tie žmonės dirba fizinį darbą arba sąmoningai mankštinasi: važinėja dviračiais, plaukioja, bėgioja, pluša sporto salėse.

Juda... tik 30 iš šimto? O ką veikia kiti? Sėdi? Darbe, namie, prie kompiuterių ir televizorių, bibliotekose, automobiliuose. O paskui „pavargę" išeina atostogauti ir... guli paplūdimiuose.

Judėjimo stebuklas

„Jokie vaistai nepakeis judėjimo, - sako profesorius A.Juocevičius, - tačiau žmonės to nesupranta, o labiau yra linkę patingėti." Kasdieninė mankšta padeda grįžti į visavertį gyvenimą net sunkias traumas patyrusiems žmonėms. Prieš 20 metų, kol fizinė medicina Lietuvoje buvo dar naujiena, o Reabilitacijos centro visai nebuvo, patyrusieji stuburo traumas tapdavo našta artimiesiems ir likdavo gulėti patale. Dabar net 30 procentų tokių ligonių grįžta į normalų gyvenimą - studijuoja, dirba, keliauja, gali pramogauti ir linksmintis.

Profesorius pasakoja, kad reabilitacijos procedūros - mankštos, masažai, raumenų stimuliacija - darosi vis reikalingesnės. Jomis galima išgelbėti... net iš 9 aukšto iškritusį nelaimėlį! Prieš 20 metų tai buvo neįmanoma. Po stuburo traumų žmonės jau antrą savaitę perkeliami į Reabilitacijos skyrių, ten pradeda mokytis judėti ir gyventi iš naujo. Dažnai jie negali vaikščioti ir galbūt niekada nebegalės, tačiau išmoksta gyventi ratukuose, sugrįžta į darbus ir studijas.

Jei nugaros smegenys nėra stipriai pažeistos ir nervinis impulsas į raumenis ateina, vadinasi, žmogus galės vaikščioti, tik turi pats stengtis judėti, mankštintis. Anksčiau tokie ligoniai tik gulėdavo, tad jų raumenys atrofuodavosi ir jie jau niekada neatsistodavo ant kojų. Insultą patyrusieji arba mirdavo, arba buvo parvežami namo ir ten gulėdavo.

„Judėjimas ir žmogaus valia gali daryti stebuklus, - pasakoja A.Juocevičius, - iš tiesų kartais rezultatai būna neįtikėtini. Neurologų manymu, žurnalistas ir rašytojas Laimonas Tapinas turėjo likti patale, toks sunkus jį buvo ištikęs insultas, tačiau šis žmogus labai daug ir atkakliai dirbo - ir štai vaikšto, gyvena, net kelias knygas parašė.

Dirbdami pacientai nutolina antrąjį insultą, o jeigu tik sustoja - jis ir vėl atsėlina. Tas pat ištinka ir patyrusius infarktą: jei tik ligonis nejuda, nesimankština, širdies raumuo visai nusilpsta, menkiausio krūvio neatlaikęs gali ir vėl sustreikuoti."

Skauda dėl to, kad nejudame

Jeigu nejudame arba - kitas kraštutinumas - per daug aktyviai judame, vargindami tik tam tikras kūno dalis, greitai pajuntame skausmus tai vienur, tai kitur. A.Juocevičius sako, kad sėdint prie kompiuterio varginamos tik tam tikros raumenų grupės. Įsitempia pečių juosta, galva palinksta į priekį. Labai didelis krūvis tenka kaklo raumenims, sutrinka mikrocirkuliacija, nuolat varginami raumenys labai pavargsta. Jie neatsipalaiduoja, o dėl to vystosi lėtinis uždegimas. Tokias ligas labai ilgai reikia gydyti.

Paklaustas, kodėl tiek daug žmonių skundžiasi stuburo skausmais, profesorius atsako - todėl, kad labai daug sėdi. Sėdint dalis raumenų, kurie stabilizuoja stuburą, nusilpsta, tad visas krūvis tenka pasyviajai stuburo daliai - slanksteliams, diskams. Jeigu raumenys gerai treniruoti, jie perima didelę dalį krūvio ir stuburas neperkraunamas. Žmogus taip sukurtas - raumenys turi laikyti stuburą. O kas atsitinka, jeigu raumenų nėra? Mūsų seneliai ir tėvai dirbo sunkų fizinį darbą, bet jie tai darė sistemingai, todėl buvo tvirti ir stiprūs. Žinoma, jie pavargdavo, bet per naktį pailsėdavo, o kitą dieną ir vėl galėdavo dirbti.

Profesoriui kelia nerimą tai, kad dėl įvairių negalių - pečių juostos ir stuburo skausmų - jam tenka konsultuoti vis jaunesnius žmones. Net 25 metų vyrus, tuos, kurie jau nuo mokyklos laikų tik sėdėjo, nesimankštino ir nejudėjo. „Žmonės vis dar labai mažai dėmesio skiria savo sveikatai palaikyti ir ugdyti", - sako A.Juocevičius.

Raumenys nusilpsta per pusmetį

O jeigu visai nesimankštintume? Per kiek laiko nusilptume?

„Priversto patale gulėti žmogaus raumenys per dvi tris savaites praranda apie 30 procentų galios, - sako profesorius A.Juocevičius, - o per pusę metų - 50 procentų. Ilgai gulėjusiems būtina reabilitacija, kad galėtų vėl judėti. Juk net gripu susirgę po kelių dienų jaučiamės silpnesni. O jeigu esame sveiki, bet nesportuojame, nevaikštome pėsti ir dirbame tik protinį darbą, per pusę metų raumenys praranda jėgą ir gerokai sumažėja organizmo rezervai. Juk gamta sukūrė žmogų tobulą ir leido jam gyventi 120 metų, tačiau mūsų gyvenimo trukmę lemia daug veiksnių. Genetinio kodo pakeisti negalime, galime keisti tik gyvenimo būdą. Aktyvūs ir motyvuoti žmonės daug ilgiau ir prasmingiau gyvena."

Bėgioja net prezidentai

Mėgstame padejuoti ir pasiteisinti gyvenimo sunkumu - neva spaudžia darbai, namų ruoša, nėra laiko sportuoti. „O Amerikos prezidentas, manote, laiko turi? - prieštarauja profesorius. - Bet kas rytą bėgioja, nes supranta, kad tam, jog būtų darbingas, privalo bėgioti. Vienas mano 50-metis kolega pasakojo: jeigu aš kasdien nepabėgioju, darbe pavargstu, ima trikti širdies ritmas, nebeatlaikau krūvio ir darausi nervingas.

Todėl parėjęs iš darbo jis kas dieną pusę valandos bėga arba, jeigu blogas oras, namie mina treniruoklį. Daugelis gydytojų itin daug dirba, todėl labai intensyviai sportuoja. Jie keliasi 5 valandą ryto ir bėgioja, suranda tam laiko.

Profesorius sako, kad fizinis aktyvumas lemia bendrą sveikatos būklę, palaiko ir visų kitų organų sveikatą. „Raumenis reikėtų įsivaizduoti kaip vieną didelį organą, kuris aptarnauja visas kitas organizmo sistemas, - sako profesorius, - jeigu jis nefunkcionuoja, ir visų kitų sistemų rezervai mažėja. Būdami fiziškai aktyvūs, palaikome viso organizmo rezervus."

Patarimai, kaip palaikyti organizmo rezervus

Alvydas Juocevičius, profesorius

  • Du kartus per savaitę po pusę valandos intensyviai (kol gerai suprakaituosite) minkite pedalus, irkluokite, slidinėkite, bėgiokite.
  • Kiekvieną dieną 15 minučių darykite mankštą atsižvelgdami į darbo specifiką. Pavyzdžiui, jei dirbate prie kompiuterio, mankštinkite pečių juostos ir juosmens raumenis.
  • Jeigu daug sėdite, kiekvieną dieną bent 5 minutes mankštinkite kojas. Kitaip gali greitai prasidėti pakitimai sąnariuose.
  • Jeigu norite organizmo rezervus padidinti, intensyvią pusvalandinę mankštą darykite ne 2, o 3-4 kartus per savaitę.
  • Jeigu ką nors skauda, mankštintis taip pat būtina, tačiau prieš tai reikia išsiaiškinti skausmų priežastis.
  • Mankštintis gali pradėti bet kurio amžiaus žmogus, nesvarbu, kad jam jau per 60.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai