To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gydytojas klausia pacientą...

Gydytojas klausia pacientą:
Na, kaip, ar geriau girdite su naujuoju klausos aparatu?
- O taip! Aš jau tris kartus pakeičiau savo testamentą!

  • Per dieną suvalgykite apie 400 gramų daržovių ir vaisių (išskyrus bulves). Jie padės  išvengti nutukimo, sumažins vėžio riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, aprūpins organizmą ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Žmogaus plaukai auga greičiau naktį nei dieną, ir greičiau šiltu oru negu šaltu. Greičiausiai auga 16-24 metų moterų plaukai.

Ateina laikas slėptis nuo žiedų

Pavasaris - gražiausias metų laikas, tačiau ore skraido daugybė žiedadulkių, sukeliančių čiaudulį, kosulį, akių ašarojimą ar net dusulį. Labiausiai paplitusi pavasarinės alergijos forma vadinama šienlige arba polinoze.

Tai alerginė liga, kurią sukelia netinkama imuninės sistemos reakcija į įvairių augalų žiedadulkes. Mažos žiedų dulkelės iš aplinkos nusėda ant nosies, burnos ir akių gleivinių, patenka į kvėpavimo takus ir jautriems žmonėms sukelia alergijos simptomus.

Pavasario per ašaras nematyti

Mokslų akademijos Alergologijos komisijos pirmininkė profesorė Rūta Dubakienė, kiekvieną pavasarį susidurianti su alerginių susirgimų paūmėjimu tarp ligonių, pastebi, kad mes dar nemokame atpažinti alergijos.

Dažnai į alergologo kabinetą kreipiasi tie pacientai, kuriuos kankina atopinis dermatitas ar kokios nors kitos ligos. Štai šiandieną į profesorės kabinetą buvo užėję 15 ligonių, bet tik du iš jų pasirodė iš tiesų esantys alergiški.

„Ši alergija turi tipiškus simptomus, jai būdingas sezoniškumas, - pasakoja profesorė R.Dubakienė. - paprastai žmogus jau antrąjį sezoną supranta, kad tam tikru metu pasikartojantys tos pačios ligos požymiai ir reiškia alergiją. Pavasarį, kai pradeda žydėti medžiai, kai kuriems žmonėms parausta ir pradeda ašaroti akys, ima varginti niežulys, patinsta akių vokai, kamuoja vandeninga sloga, čiaudulys, niežti nosį, o vėliau ji užburksta. Kartais ima kankinti sausas kosulys, gali prasidėti net traukuliai. Retai, bet būna ir taip, kad žiedadulkės sukelia epilepsiją. Jeigu ligonis pradeda dusti, jam pasidaro sunku įkvėpti oro - prasideda žiedadulkinė bronchinė astma."

„Ligą galime pavadinti šienlige tik tada, kai pasireiškia abu simptomai iš karto - ašaroja akys ir bėga nosis. Jeigu tik vienas iš jų - vadinasi, prasidėjo alerginė sloga arba akių junginės uždegimas, alerginis konjunktyvitas", - aiškina profesorė.

Augalai - alergenai

Polinozė dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą, nes augalai dulka nuo kovo iki spalio mėnesio. Mus alergizuojantys augalai skirstomi į keletą grupių: medžiai, pievų ir piktžoliniai augalai.

Kovo-gegužės mėnesiais pradeda žydėti medžiai. Vieni pirmųjų pražysta alksniai ir lazdynai, vėliau - beržai, topoliai, klevai. Gegužės mėnesį ima žydėti ąžuolai, alyvos, obelys ir spygliuočiai (pušys, eglės). Labiausiai alergizuoja lazdynų ir beržų žiedadulkės. Vėliausiai žydi liepos. Jų žiedadulkės alergijos nesukelia.

Žydint pievoms prasideda antrasis polinozės paūmėjimas. Pievų augalai žydi ilgai, nuo gegužės iki rugpjūčio, o kai kurios rūšys - net du kartus, todėl birželio ir liepos mėnesiais polinozė yra itin dažna. Tuo metu žydi miglės, motiejukai, šunažolės, pašiaušėlis ir kiti varpiniai augalai. Vasaros pabaigoje, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, žydi svarbiausias alergizuojantis augalas - pelynas arba kietis. Taip pat grikiai, dilgėlės, gysločiai.

Vengti žydinčių pievų

Anot profesorės, pats geriausias vaistas nuo alergijos - vengti žydinčių pievų, ypač saulėtomis, vėjuotomis dienomis. Pjauti žolę dar prieš žydėjimą, langus ir duris laikyti uždarytus, važiuojant mašina naudoti didelio efektyvumo filtrus ir neatidaryti langų. Namuose dažnai valyti dulkes, prieš išeinant į lauką nosies vidų tepti apsauginiais preparatais. Rekomenduojama gamtoje būti vėsesnėmis vasaros dienomis, o atostogas planuoti ten, kur žiedadulkių koncentracija mažiausia, tarkim, spygliuočių miškuose, pajūryje ar kalnuose. Grįžę iš lauko pasikeiskite viršutinius rūbus, veidą nusiprauskite vandeniu.

Amerikiečiai nuo alergijos saugojasi dėvėdami specialius skafandrus. Lietuviai gamtoje galėtų nešioti kaukes. Juk alergeno pašalinimas iš tiesų yra pagrindinis ir mažiausiai kenksmingas alerginių ligų gydymo būdas. Jeigu nepavyksta to padaryti (juk visų beržų neišpjausi, visų pievų nenušienausi), profesorė pataria nebijoti ir vartoti simptominius vaistus, kurie tam kartui pašalina kankinančius požymius. Vaistai nekenksmingi. Dar yra purškalai, inhaliatoriai į bronchus. Tačiau tai nėra pagrindinis šienligės gydymas, tik simptominis.

Padeda specifinė imunoterapija

Kažin, ar visi žino, kad jau net nuo 1911 metų pasaulyje šienligė sėkmingai gydoma imunoterapijos metodu? Lietuvoje tokį gydymą alergologai pradėjo taikyti nuo 1963 metų. Šiuo metu senas metodas yra labai ištobulėjęs, mokslininkai sukūrė daug naujų gydymo schemų. Gydymas imunoterapija - tai skiepijimas, tačiau ne tradicinis, ne toks, kaip nuo infekcinių ligų, kai į organizmą suleidžiamas virusas ar bakterija. Gydant nuo alergijos mažomis dozėmis leidžiamas žiedadulkių ar kokio kito alergeno ekstraktas, kuris organizme pamažu sukelia toleranciją tam alergenui, pripratina nereaguoti į jį.

Kodėl vieni žmonės yra alergiški, o kiti - ne? Profesorė R.Dubakienė sako, kad tai lemia genetinis polinkis. Net iki 85 proc. sergančiųjų alerginėmis ligomis šeimose galima rasti ir kitų alergiškų giminaičių. Kartais alergijos genas gali ilgai nepasireikšti, „išlenda" paauglystėje arba žmogui sulaukus 30 metų. Alergija gali pradėti kankinti moteris po gimdymo. Niekas nežino, kada pasislėpęs genas pradės alergizuoti.

Kaip išvengti kontakto su žiedadulkėmis?

  • Nevažiuokite į užmiestį, žydėjimo metu nedirbkite žemės ūkio darbų.
  • Važiuodami automobiliu, uždarykite langus, ypač užmiestyje.
  • Neatidarinėkite langų tiek bute, tiek darbovietėje.
  • Vėdinkite patalpas po lietaus, vakare arba tuomet, kai nėra vėjo.
  • Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta, kelis kartus perlenkta marle.
  • Venkite pasivaikščiojimų lauke ryto valandomis. Grįžę iš lauko persirenkite.
  • Prauskitės po dušu ne rečiau kaip du kartus per dieną.
  • Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus.
  • Ligos paūmėjimo metu rekomenduojama kelis kartus per dieną plauti nosį, akis ir burną fiziologiniu natrio chlorido tirpalu (į stiklinę šilto virinto vandens dedamas arbatinis šaukštelis druskos). Nosies ertmei plauti galima naudoti švirkštą be adatos ar nedidelę kriaušelę.
  • Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke.
  • Kasdien drėgnu būdu išvalykite kambarius.
  • Planuodami kasmetines atostogas, atsižvelkite į tai, kada jūsų pasirinktoje poilsiavietėje žydi jums pavojingi augalai.

Polinozės (šienligės) simptomai:

  • nosies užgulimas, vandeningos ir gleivingos išskyros iš nosies;
  • nosies perštėjimas, čiaudulio priepuoliai;
  • akių perštėjimas ir paraudimas, ašarojimas;
  • gomurio ir liežuvio perštėjimas;
  • dusulys, sausas kosulys;
  • odos bėrimai (dilgėlinė, egzema).

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai