Alergija gyvūnams

Alergija yra apsauginė imuninė organizmo reakcija į žmogui svetimą baltymą (alergeną). Pagal tai, koks alergenas sukelia padidintą organizmo reakciją, alergijos skirstomos į keletą rūšių. Viena dažniausių - alergija gyvūnams. Manoma, jog gyvūnams yra alergiški apie 15 proc. visų pasaulio žmonių ir net trečdalis žmonių, sergančių bronchine astma.

Dažniausiai iš visų gyvūnų alergiją sukelia katės, šiek tiek rečiau - šunys. Dauguma žmonių klysta manydami, jog yra alergiški gyvūnų kailiui. Pats gyvūno kailis nėra stiprus alergenas. Stipriausiems alergenams priklauso gyvūnų odos (epidermio) nuoplaišos, kurios nuolat patenka į aplinką, taip pat gyvūnų seilėse bei šlapime esantys baltymai.

Kačių bei šunų alergenai iš pradžių pažeidžia gleivines, su kuriomis turi tiesioginį kontaktą, todėl alergijos simptomai pasireiškia konjunktyvitu (akių gleivinės uždegimu), rinitu (nosies gleivinės uždegimu). Vėliau, alergenams patekus į plaučius, prasideda dusulio priepuoliai. Dažniausiai alergijos simptomai po kontakto su gyvūnu pasireiškia dar nepraėjus kelioms minutėms. Visgi, po netiesioginio kontakto su gyvūnu alergijos simptomai gali pasireikšti ir po ilgesnio laiko. Reikėtų nepamiršti, jog alergijos pasireiškimui nebūtinas tiesioginis kontaktas su gyvūnu. Laikant namie gyvūną, alergenai yra pasklidę visoje namų aplinkoje.

Taigi, ką daryti, jei jūsų mylimas gyvūnas priverčia jus čiaudėti, ašaroti ar net dusti:

• Neleiskite savo gyvūnui būti tame kambaryje, kuriame miegate. Kadangi nemažą paros laiko dalį praleidžiate miegodami, tai sumažins jūsų kontaktą su alergenu bent miego metu.
• Maudykite savo gyvūną ne mažiau kaip kartą per savaitę. Vanduo sumažina gyvūno alergenų išsiskyrimą į aplinką. Tačiau kartu nepamirškite pasirūpinti ir savo gyvūno sveikata. Kartu su veterinarijos gydytoju nuspręskite, ar dažnas gyvūno maudymas nepakenks jo sveikatai ir kokias priemones naudoti, kad išvengtumėte savo augintinio odos išsausėjimo.
• Paprašykite, kad gyvūną šukuotų šeimos narys ar draugas, kuris nėra jam alergiškas. Geriausia tai daryti lauke.
• Taip pat paprašykite, jog artimieji tvarkytų gyvūno kraiką. Jei gyvenate vienas ar viena ir nėra kitos išeities, kaip tik tvarkyti kraiką patiems, tai darydami užsidėkite pirštines, taip šiek tiek sumažinsite kontaktą su alergenais, esančiais gyvūno šlapime.
• Nepamirškite, jog alergenai kaupiasi kilimuose, čiužiniuose bei užuolaidose. Todėl reikėtų atsisakyti kuo daugiau iš jų.
• Dažnas kilimų siurbimas nė kiek nesumažina alergenų kiekio jūsų namuose. Dulkių siurblio filtras ne tik nesulaiko alergenų, bet dar labiau juos išplatina. Jei esate alergiškas gyvūnui, greičiausiai jums bus lengviau atsisakyti kilimo, nei mylimo augintinio.
• Pasitarkite su savo gydytoju dėl imunoterapijos. Gydymo metodo, kuris sumažina, o kartais ir visiškai panaikina jautrumą gyvūnų alergenams. Visgi, imunoterapija yra žymiai veiksmingesnė, kai jos metu žmogus nelaiko namuose gyvūno, tai yra, susiduria su gyvūnų alergenais tik atsitiktinai.
• Išbandykite namų oro filtrus. Įrodyta, jog jie efektyviai sumažina alergenų kiekį ore.
• Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų, kurie padeda išvengti ar palengvina alergijos simptomus, vartojimo.