To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Pas gydytoją atėjo ligonis. Daktaras jo ir klausia...

Pas gydytoją atėjo ligonis. Daktaras jo ir klausia:
- Ar padėjo vaistai?
- Taip, tiesiog labai... Sūnus daugiau nebekosi, man nuo jų nebeskauda nugara, o likučiais žmona langus nuvalė...

  • 80-iai proc. vyrų impotencijos atsiradimas paaiškinamas fiziologinėmis priežastimis ir signalizuoja apie rimtesnes ligas.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 300000 pasaulio moterų, iš jų Lietuvoje 1300.

Dirbtinė mėsa: ateities maistas?

Straipsnio šaltinis: 
www.lrt.lt
dirbtine mesa mesa.jpg

Žmonių vis daugėjant, dirbtinės mėsos auginimas gali būti neišvengiama būtinybė siekiant išmaitinti visus ir visiškai nenualinti Žemės.

Įvairių sričių skirtingų šalių mokslininkai parengė išsamią ataskaitą, kurioje teigiama, kad jei prognozės išsipildys ir 2050 m. Žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių, dirbtinės mėsos auginimas kubiluose gali tapti neišvengiama būtinybė siekiant išmaitinti visus žmones ir negrįžt

amai nenualinti Žemės bei neišeikvoti visų jos turtų. Tokią išvadą savo ataskaitoje paskelbė Britų mokslininko Johno Beddingtono vadovaujama tyrėjų iš viso pasaulio komanda.

Tokių kol kas neįprastų ir dar nelabai išplėtotų priemonių gali tekti imtis, norint patenkinti nuolat didėjantį maisto poreikį pasaulyje. Tyrimas atskleidė, kad nors jau dabar vienas iš 7 žmonių pasaulyje kasdien kenčia nuo maisto nepritekliaus, maisto poreikis pasaulyje per ateinančius 40 metų neišvengiamai išaugs maždaug 70 proc., o Žemėje teritorijų, skirtų maisto produkcijos gamybai, nuolat mažėja.

Mokslininkų manymu, net ir naujosios technologijos, tokios kaip genų modifikavimas ir nanotechnlogijos, gali nepadėti išgelbėti milijonų žmonių nuo bado grėsmės, nes klimato kaita, vandens išteklių mažėjimas ir augantis maisto produktų suvartojimas progresuoja itin greitai, o technologijų plėtros tempai vis dar gana stipriai atsilieka.

Kita vertus, mokslininkai nusiteikę ir gana optimistiškai. Pasak jų, technologijas tobulinant ir į jų plėtrą investuojant pakankamai lėšų galima pasiekti tikrai gerų rezultatų. Dr. Keitho Jaggardo ir kolegų rengtoje ataskaitoje teigiama, kad CO2 kiekio didėjimas atmosferoje ne tik skatina klimato atšilimą, bet paradoksaliai gali padėti padidinti kai kurių kultūrų derlingumą. „Yra didžiulis skirtumas tarp derliaus, kurį užauginame, ir to, kurį potencialiai galėtume užauginti turimuose žemės plotuose. Jei šį skirtumą pavyktų sumažinti, o derlingumą padidinti maždaug 50 proc., dėl artimiausios ateities galėtume būti ramūs", - teigiama ataskaitoje.

Ne mažiau svarbi problema, su kuria nuolat susiduria pasaulis, - vandens stoka. Ataskaitoje konstatuojama, kad jei prognozės dėl gyventojų skaičiaus didėjimo pasitvirtintų, tai vien tiesioginis vandens suvartojimas išaugtų dvigubai. O tai savo ruožtu labai sumažintų vandens, reikalingo augalininkystei bei gyvulininkystei, prieinamumą. Tokios tendencijos didžiausia grėsme virstų Šiaurės Afrikos šalims, Indijai, Kinijai, kai kuriems Europos regionams.

Priešingai nei kalbant apie maisto trūkumą, išsaugoti vandens išteklius, pasak mokslininkų, kur kas labiau padės ne novatoriški sprendimai ir technologinės naujovės, bet elementarus kasdienis vandens taupymas. Apskaičiuota, kad jei besivystančios šalys investuotų į geresnį vandens išteklių saugojimą, o turtingųjų pasaulio regionų gyventojai protingai apribotų vandens vartojimą ir pirktų tik tiek vandens, kiek iš tiesų jo reikia, sutaupytas vanduo puikiausiai galėtų būti panaudojamas žemės ūkio sektoriuje.

Tačiau didžiausias viltis mokslininkai sieja su įvairiomis naujovėmis bei techniniais patobulinimais, skirtais maisto pramonei ir žemės ūkiui. „Būtina skubiai imtis veiksmų ir negailėti investicijų į naujas technologijas, kad neišvengiami ateinančių dešimtmečių iššūkiai maisto pramonei netaptų sunkia politine ir socialine problema", - rašoma ataskaitoje.

Štai tradicinis gyvulių šėrimas, pasak mokslininkų, neišvengiamai susidurs su ypač greitai augančia pieno ir mėsos produktų paklausa Azijoje ir kai kuriuose Afrikos regionuose. Būtent todėl vis garsiau prabylama ne tik apie galimybę, bet ir apie būtinybę gaminti dirbtinę mėsą bei maisto pramonei pritaikyti nanotechnologijas.

Kita dalis mokslininkų savo ruožtu siūlo radikaliai permąstyti visą šiuolaikinę globalią maisto pramonės rinką ir jos principus bei siekti, kad ji kuo mažiau remtųsi naftos ištekliais, mat dabar net 70 proc. energijos, reikalingos maisto produktams užauginti, pagaminti ir tiekti, yra būtent nafta ir jos produktai.

Ši pateikta ataskaita - tai dalis platesnės ataskaitos, skirtos pasaulinei maisto pramonei ir jos laukiantiems iššūkiams apžvelgti. Dar platesnė ir galutinė ataskaita, kaip teigiama, turėtų būti publikuota šių metų pabaigoje prieš Kankune, Meksikoje, vyksiančią JT klimato kaitos konferenciją.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai