To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Vaistinėje. Ateina žmogelis ir sako...

Vaistinėje. Ateina žmogelis ir sako:
- Naktimis pas mane pelės žaidžia futbolą. Ar galit duoti vaistų?
Vaistininkas sako:
- Turiu tokių vienų, bet juos reikia gerti kas dieną.
Žmogelis sako:
- O ar aš galiu šiandien dar negerti?
Vaistininkas:
- O kodėl?
Žmogelis:
- Todėl, kad šiandien finalas.

  • Jei nėščioji jaučiasi gerai bei valgo sveiką ir visavertį maistą, jokių maisto papildų geriau nevartoti (išskyrus folio rūgštį). Maisto papildai, net ir skirti nėščiosioms, gali ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga: ši liga sudaro trečdalį visų moterų piktybinių navikų.

Dešroje mėsos nerasta

Prapjaunate dešrą - graži spalva, viliojantis kvapas. Tačiau neskubėkite džiaugtis, nes labai tikėtina, kad gamintojai nepagailėjo dažiklių ir skonio stipriklių.

Lietuvos mėsos rinkoje susiklostė nepavydėtina padėtis. Kokybiška mėsa, galvijai ir kiaulės nenutrūkstamu srautu keliauja į kitas šalis, o Lietuvos perdirbimo įmonės vis daugiau mėsos produktų pagamina iš importuotų subproduktų, Vakarų valstybių dažniau naudojamų šunų ar kačių maistui.

Įspūdingas virtų dešrelių gamybos receptas

Mėsos perdirbimo įmonės savo gamybos cechus itin saugo nuo pašalinių akių. Be to, net ir ten patekęs mažai ką suprasi, kas daroma. Tik patyrusio specialisto akis užfiksuotų specifinius produktų gamybos niuansus. Todėl į pagalbą pasitelkėme buvusį vienos įmonės technologą Julių K. Jo liudijimai mus apstulbino ir ilgam sugadino apetitą.

„Daugiausia eksperimentuojama gaminant pigias virtas dešras. Jose mėsos yra nedaug. Pavyzdžiui, antros rūšies dešroje kartais būna net iki 70 proc. mėsos pakaitalų", - sako Julius.

Mūsų pašnekovas išsaugojo pramoninį virtų dešrelių receptą. Taigi gamindama 100 kg virtų dešrelių viena dabar veikianti ir mums tas dešreles pirkti siūlanti įmonė sunaudodavo 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4-5 kg manų kruopų, 2-3 kg miltų ir tiek pat druskos, 7-8 kg vandens, 20-25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių ir kitų subproduktų, iki 1 kg įvairiausių skonio priedų, dažiklių, skonio stipriklių (glutamato ir kt). Taigi, gero apetito!

Stebuklingoji medžiaga

Nejaugi mes nejaučiame, ką valgome?

Yra stebuklinga medžiaga, kuri net pasenusią, suvytusią ar net sušutusią mėsą paverčia skanėstu. Tai natrio glutamatas (etiketėse žymimas E621). Ši medžiaga labai greitai per kraują patenka į mūsų smegenis ir dirbtinai sustiprina skonio pojūčius.
Pasak Maisto instituto talkininkės Kauno kolegijoje besidarbuojančios dr. Alvijos Šalaševičienės, naudojant tam tikrus priedus iš subproduktų pagaminti maisto produktus nesudėtinga. Galima gauti antros rūšies mėsos gaminių, turinčių specifines skonio ar juslines savybes.

"Patyręs specialistas supras, kad tai ne aukščiausios kokybės gaminys, tačiau paprastas vartotojas gali nepajusti skonio stipriklio įtakos", - sako dr. A.Šalaševičienė.

Ar labai pasikeistų dešros skonis, jeigu nebūtų naudojami skonio stiprikliai?

"Tokius bandymus atlikome. Vartotojams labiau patiko gaminiai, kurių sudėtyje buvo glutamato. Tačiau nustatytos jo naudojimo normos", - sako A.Šalaševičienė.

Kitas klausimas be atsakymo - ar tų normų laikomasi?

Ko nerasime etiketėse

Daugelis esame įsitikinę, kad šaltai rūkytos dešros gaminamos iš kokybiškesnės mėsos. Deja, mūsų konsultantas Julius šią viltį paneigė. Pasak technologo, prieš keliolika metų šaltai rūkytos dešros būdavo gaminamos 3-4 savaites. Dabar į mėsą dedama specialių „rūkiklių", todėl neretai dešros „išrūkomos" per savaitę.

Kokybė? Mėsa, žinoma, geresnė nei ta, iš kurių gaminamos dešrelės. Tačiau etiketėse paprastai „užmirštama" parašyti, kad dešros sudėtyje yra mechaniškai atskirtos mėsos. Taip vadinama mėsa su kaulų likučiais. Perdirbimo įmonėse yra tokios mašinos, vadinamos presais, kurios nuima mėsą su visomis sausgyslėmis bei kaulų gabaliukais ir gautą masę supresuoja.

Įvežtinė mėsa prastesnė

Ilgiau nei pusmetį Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai tyrė Lietuvoje gaminamos bei įvežamos mėsos ir mėsos gaminių kokybę. Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais mėsos rinkoje susiklostė padėtis, kai nemažai šalyje užaugintų kiaulių ir galvijų išvežama svetur, o į vietinę rinką vis daugiau įvežama kiaulienos, paukštienos ir jų produktų.

Pasak Maisto instituto Chemijos laboratorijos vedėjos Galinos Garmienės, pastaraisiais metais maisto produktų žaliavų kokybė suprastėjo visame pasaulyje. Anot mokslininkės, kai kuriose maisto produktų žaliavose vitaminų, makro- ir mikroelementų randama iki 70 proc. mažiau nei prieš keliasdešimt metų. Viena svarbiausių priežasčių - spartus žemės ūkio gamybos intensyvinimas.

Maisto instituto mokslininkai, atlikę tyrimą, padarė išvadas, kad šalyje nupenėtų kiaulių kumpiai buvo ne tik šviežesni, minkštesni, bet ir turėjo mažiau cholesterolio negu įvežtiniai.

Tyrimo rezultatai liudija, jog kai kuriose atvežtinės produkcijos mėginiuose riebalai nešvieži, o informacija ant etikečių netiksli.

Produktai ne vaikams

Mėsos perdirbėjai ieško ir randa vis daugiau būdų mus apgauti. Neseniai Konkurencijos taryba nustatė, kad mėsos perdirbėjai, savo gaminius reklamuodami kaip vaikiškus, pažeidė Reklamos įstatymą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šie gaminiai nieko nesiskyrė nuo įprastų. Bendrovėms skirti įspėjimai.
Savo pavadinimu klaidinantys vartotojus pripažinti „Biovelos", „Daividos", „Delikateso", „Klaipėdos mėsinės", „Krekenavos agrofirmos", „Kužių agroįmonės", „Utenos mėsos", „Vigestos" gaminiai.

Kodėl perdirbėjai taip gudrauja? Priežastis paprasta. Vaikams skiriami mėsos gaminiai parduodami didesnėmis kainomis nei įprasti, be to, vartotojai įsitikinę, kad produktai vaikams gaminami iš aukštesnės kokybės žaliavų.

Mėsos perdirbėjai dažniausiai neigia įtarimus, kad sąmoningai klaidina vartotojus. Taip buvo ir šį kartą. Pasiteisinta, kad tai buvo ne tiek pažeidimai, kiek smulkūs nesusipratimai. Atseit nauji produktai buvo paženklinti senomis etiketėmis.

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška sakė, kad į priekaištus dėl produktų kokybės perdirbėjai reaguoja labai keistai. Jie teisinasi, kad parduodami produktai žmonių sveikatai pavojaus nekelia. Tik to betrūktų.

Ateitis neteikia vilčių

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras sakė, kad mes valgome ne jautieną, o karvieną. Tačiau mokame kaip už jautieną.
Pasak savo užaugintus galvijus eksportuojančio Marijampolės rajono ūkininko Juozo Bekampio, perdirbėjai šiuo metu įsiveža prastos kokybės mėsos, subproduktų, kurie Vakaruose žmonių maistui gaminti nenaudojami.

„Lietuvos perdirbėjai garsėja Europoje, nes superka prasčiausios kokybės mėsą, kurios kiti jau neperka. Mūsų gamintojai tuos subproduktus atšildo, sumala ir kemša dešras. Man gaila, kad žmonės nežino ką perka, nežino, kad moka per daug už abejotinos vertės produkciją.

Prekybininkai pirmiausia galvoja apie pelną, bet ne apie vartotojų sveikatą", - sako J.Bekampis.

Kiek ilgai truks tokia padėtis?

„Žmonės dabar mėsos produktus renkasi pagal kainą. Brangesnių neįperka. Tačiau ateis geresni laikai. Kas tada bus? Žmonės norės įsigyti kokybiškos produkcijos, tačiau perdirbėjai neturės ką pasiūlyti. Teks vežti iš Vakarų, o kaina bus didesnė nei Vakaruose", - prognozavo A.Bezaras.

KOMENTARAI

Algis Liutkevičius, Maisto instituto Technologijos laboratorijos vedėjas

Kartą laboratorijoje darėme bandymus ir pritrūkome jogurtui reikiamo džemo, paruošto su specialiais kvapikliais. Parduotuvėje nupirkome paprasto džemo ir panaudojome gamindami jogurtą su priedais. Tačiau skonio ir kvapo savybės buvo gerokai prastesnės. Glutamatas? Jis padidina produkto skonio patrauklumą. Tačiau pavojų kelia ne naudojami priedai, bet didelis jų kiekis. Ar jie pavojingi sveikatai? Jeigu gaminama laikantis kokybės reikalavimų, kurie numato leistiną minėtų maisto priedų kiekį, tai valgydamas tokį gaminį nenumirsi.

Gintautas Kniukšta, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

Daug prikalbama nesąmonių. Galiu prisiekti, kad mūsų asociacijai priklausantys mėsos perdirbėjai laikosi keliamų reikalavimų.

Žaliavų trūksta. Pavyzdžiui, mes per metus suvalgome apie 2 mln. kiaulių, o auginame tik apie 800 tūkst. Be to, dar pusę užaugintų išvežame į Rusiją. Lietuvoje liekančių kiaulių neužtektų net vienai stambesnei įmonei. Štai kodėl įmonės priverstos ieškoti mėsos kitose šalyse. Netiesa, kad įsivežame tik prasčiausios kokybės mėsos. Juk perkame ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje. Nemanau, kad šiose šalyse mėsa prastos kokybės.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

utenos mesa gaminiu nei skerdienos neperku mazai ten lietuviskos skerdienos

su... valgyk, su... ir kakosi...

negi nezinojot, ka valgot?

auginkis kiaules ir bus gerai

nebepirksim desros

tai ka valgysim?

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai