To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Medicinos sesuo kreipiasi į gydytoją...

Medicinos sesuo kreipiasi į gydytoją:
- Daktare, ką man daryti? Kai pasilenkiu prie ligonio pataisyti pagalvės ar išimti termometrą, jam padažnėja pulsas.
- Patariu jums užsisegti palaidinukę.

  • Jei sunkiai tuštinatės, ar dažnai būna užkietėję viduriai, gerkite daug skysčių ir valgykite skaidulinio maisto (vaisių, daržovių, rupių duonos produktų).

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Alkoholis turi tiesioginį ryšį su krūties vėžio rizika. Kasdien gausiau išgeriančioms moterims rizika padidėja 1,5 karto.

Dilgėlinė

Dilgėlinė (arba urtikarija) - sindromas, galintis pasireikšti sergant įvairiomis ligomis (dažniausiai alerginėmis). Manoma, jog dilgėlinės epizodas bent kartą gyvenime pasireiškia penktadaliui pasaulio žmonių.

Pagal dilgėlinės epizodo trukmę liga skirstoma į ūmią (trunka mažiau nei 6 savaites) ir lėtinę (trunka daugiau nei 6 savaites). Dažniausiai pasitaiko ūminė dilgėlinės forma su aiškia priežastimi ir savaimine baigtimi.

Priežastys

Dažniausiai dilgėlinę sukelia įvairūs alergenai: maisto produktai ar jų priedai, vabzdžių įkandimai, namų dulkių erkės, sporos, žiedadulkės, vaistai, serumai. Taip pat dilgėlinę gali sukelti fiziniai veiksniai: karštis, šaltis, vibracija, šviesa, temperatūrų skirtumai, spaudimas, didelis fizinis krūvis. Svarbūs yra ir psichologiniai veiksniai (stresas) bei cirkuliuojantys autoantikūnai prieš IgE receptorius.

Požymiai

Dilgėlinės epizodas pasireiškia specifiniu bėrimu. Bet kurioje kūno vietoje gali atsirasti rausvos spalvos pūkšlės eritemos fone (atsiranda pūslės, aplink kurias matomas paraudimas). Atskira pūkšlė dažniausiai būna iškilusi trumpiau nei parą. Tuo dilgėlinės bėrimas yra specifinis. Bėrimas po tam tikro laiko migruoja ir atsiranda vis kitoje vietoje, kol galiausiai išnyksta savaime. Dažniausiai dilgėlinės simptomai pablogėja naktį. Išbertas vietas labai niežti. Tose vietose būna padidėjęs jautrumas. Greta gali atsirasti angioedema (kraujagyslių patinimas), gilesnių odos sluoksnių paburkimas. Šiuos požymius dažniau lydi skausmas, o ne niežulys. Oda toje vietoje būna rausva, smarkiai patinusi.

Priklausomai nuo dilgėlinės epizodą sukėlusios priežasties, gali skirtis dilgėlinės bėrimo dydis, lokalizacija. Išskirtinė yra pigmentinė dilgėlinė (gerybinis putliųjų ląstelių auglys). Gerybinio auglio ląstelių sankaupa odoje primena apgamą (matomi rausvai rusvi iškilimai).

Tyrimai

Svarbiausia diagnozuojant dilgėlinę - ligonio apklausa. Labai svarbu išsiaiškinti, kada atsirado simptomai, ar buvo kažkoks kontaktas su galimu alergenu (maistu, vaistais, karščiu, šalčiu ir kitais). Taip pat - kaip keitėsi bėrimas dienos bėgyje, kiek laiko truko pats epizodas. Kokie dar simptomai lydėjo bėrimą. Jei bėrimo jau nebėra, prašoma papasakoti, kaip atrodė bėrimas, kokia buvo pūslių forma, išsidėstymas bei dydis.

Jei dilgėlinė yra ūminė, jokie papildomi tyrimai nėra atliekami.

Jei dilgėlinė trunka jau daugiau nei 6 savaites, atliekami laboratoriniai tyrimai: pilnas kraujo tyrimas, ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), kepenų fermentų tyrimas. Įtarus, jog dilgėlinė alerginės kilmės, atliekami alerginiai odos dūrio mėginiai, specifinių imunoglobulinų kraujo serume nustatymas, tiriama komplemento sistema. Taip pat gali būti atliekami spaudimo, šalčio, karščio mėginiai.

Labai svarbu atskirti dilgėlinę nuo reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, seruminės ligos, autoimuninio hepatito ir kitų ligų. Dėl šių ligų įtarimo gali būti atliekami papildomi tyrimai.

Gydymas

Svarbiausia dilgėlinės gydyme - ligos priežasčių, sukeliančių simptomus, pašalinimas. Taip pat kartu skiriami medikamentai, slopinantys dilgėlinės sukeltus simptomus. Pirmo pasirinkimo vaistai yra antihistamininiai vaistai, nesukeliantys sedacijos (slopinimo). Jų poveikis simptomams priklauso nuo vaisto dozės ir gydymo trukmės. Todėl šie vaistai kiekvienam pacientui skiriami individualiai. Skiriant optimalią dozę, pašalinio poveikio beveik nepastebima. Jei po kelių savaičių ligonio simptomai pakankamai nesumažėja, vaisto dozė gali būti didinama. Geriausia, kad toks ligonis būtų konsultuojamas gydytojo alergologo, imunologo ar dermatologo.

Ūminei sunkiai dilgėlinei ar lėtinės paūmėjimui gydyti gali būti skiriami gliukokortikoidai. Tačiau, šie vaistai turi gan stiprų šalutinį poveikį, todėl juos turėtų skirti tik specialistas. Kartais skiriami ir kiti vaistai, taip pat gali būti taikoma imunoterapija (jos metu stengiamasi sukelti organizmo toleranciją alergenui). Tačiau šie gydymo metodai yra brangūs ir skiriami tik būtinu atveju.

Prognozė

Dažniausiai dilgėlinės prognozė yra gera, nes beveik 80 proc. pacientų pasireiškia nesunki ir savaime praeinanti dilgėlinės forma. O sunkesnėms formoms taikomas efektyvus gydymas.


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai