To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Kur tu įstojai?...

- Kur tu įstojai?
- Į medicinos fakultetą.
- Tai gerai. O aš - į veterinarijos. Kai abu baigsime, galėsime gydyti vienas kitą.

  • Nėščioji turi kuo daugiau būti gryname ore. Tai jos kūdikiui padės išvengti rachito.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Švedijoje moterys vidutiniškai 17 metų skiria mokslui, vidutinė moterų gyvenimo trukmė - 83 metai. Nigerijoje moterys mokosi maždaug 3 metus, gyvena vidutiniškai 45 metus.

Omnipaque

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Injekcinis OMNIPAQUE 140 mg I/ml, 180 mg I/ml, 200 mg I/ml, 240 mg I/ml, 300 mg I/ml ir 350 mg I/ml.

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Veiklioji medžiaga Stiprumas Kiekis 1 ml Joheksolis (INN) 140 mg I/ml 302 mg ekv. 140 mg I Joheksolis (INN) 180 mg I/ml 388 mg ekv. 180 mg I Joheksolis (INN) 200 mg I/ml 431 mg ekv. 200 mg I Joheksolis (INN) 240 mg I/ml 518 mg ekv. 240 mg I Joheksolis (INN) 300 mg I/ml 647 mg ekv. 300 mg I Joheksolis (INN) 350 mg I/ml 755 mg ekv. 350 mg I

Joheksolis yra nejoninis, monomerinis, trijodinis, tirpus vandenyje kontrastinis preparatas rentgeniniam tyrimui. 140 mg I/ml koncentracijos Omnipaque yra izotoniškas kraujui ir audinių skysčiui. Omnipaque osmosiškumo ir klampumo dydžiai pateikti žemiau.

Osmosiškumas( Klampumas (mPa s) Koncentracija Osm/kg H2O 37(C 20(C 37(C 140 mg I/ml 0,29 2,3 1,5 180 mg I/ml 0,36 3,2 2,0 200 mg I/ml 0,41 3,8 2,4 240 mg I/ml 0,51 5,6 3,3 300 mg I/ml 0,64 11,6 6,1 350 mg I/m l 0,78 23,3 10,6

( Metodas: garų-spaudimo osmometrija

3. vaisto forma

Injekcinis tirpalas. Injekcinis Omnipaque yra skaidrus, bespalvis ar blyškiai gelsvas, sterilus vandeninis tirpalas, tinkamas vartoti iš karto.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Rentgenokontrastinis preparatas kardioangiografijai, arteriografijai, urografijai, flebografijai ir kompiuterinės tomografijos (KT) vaizdo sustiprinimui, tinka vartoti vaikams ir suaugusiems žmonėms. Taip pat vartotinas atliekant lumbalinę, torakalinę, cervikalinę mielografiją ir, pavartojus subarachnoidaliai, galvos smegenų pamato cisternų KT. Be to, tinkamas artrografijai, endoskopinei retrogradinei pankreatografijai (ERP), endoskopinei retrogradinei cholecistopankreatografijai (ERCP), herniografijai, histerosalpingografijai, sialografijai bei virškinamojo trakto tyrimams.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė priklauso nuo atliekamo tyrimo rūšies, ligonio amžiaus, svorio, širdies išmetimo frakcijos dydžio ir bendros paciento būklės bei naudojamos techninės įrangos. Paprastai vartojama tokia pati jodo koncentracija ir preparato tūris, kaip ir vartojant kitų šiuo metu vartojamų rentgenokontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo. Be to, kaip ir vartojant kitų kontrastinių preparatų, reikia užtikrinti pakankamą organizmo hidrataciją prieš ir po tyrimo. Vartoti į veną, arteriją, intratekaliai bei į kūno ertmes.

Žemiau pateikiamos rekomenduojamos dozės.

Nurodymai vartoti į veną Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Urografija Suaugusiems 300 mg I/ml 40-80 ml Kartais vartojama žmonėms arba 350 mg I/ml 40-80 ml daugiau nei 80 ml 240 mg I/ml 4 ml/kg kūno Vaikams iki 7 kg arba 300 mg I/ml svorio svorio 240 mg I/ml 3 ml/kg kūno arba 300 mg I/ml svorio Vaikams virš 7 kg 3 ml/kg kūno svorio svorio 2 ml/kg kūno svorio (ne daugiau 40 ml) 200 mg I/ml Flebografija arba 240 mg I/ml 20-100 ml/kojai (kojai) arba 300 mg I/ml Skaitmeninė 300 mg I/ml 20-60 ml/inj. subtrakcinė arba 350 mg I/ml 20-60 ml/inj. angiografija KT vaizdo sustiprinimas 140 mg I/ml 100-400 ml Suaugusiems arba 200 mg I/ml 100-300 ml Bendras jodo žmonėms arba 240 mg I/ml 100-250 ml kiekis dažnai būna arba 300 mg I/ml 100-200 ml 30-60 g arba 350 mg I/ml 100-150 ml 2-3 ml/kg kūno 240 mg I/ml svorio iki 40 ml Kai kuriais Vaikams arba 300 mg I/ml 1-3 ml/kg kūno atvejais galima svorio iki 40 ml sušvirkšti iki 100 ml preparato

Nurodymai vartoti į arteriją Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Arteriografijos Aortos lanko 300 mg I/ml 30-40 ml/inj. aortografija Selektyvi galvos 300 mg I/ml 5-10 ml/inj. Sušvirkščiamas smegenų tūris priklauso 350 mg I/ml 40-60 ml/inj. nuo injekcijos Aortografija vietos 300 mg I/ml 30-50 ml/inj. Femoralinė arba 350 mg I/ml 300 mg I/ml Priklauso nuo Įvairi tyrimo tipo Kardioangiografija Suaugusiems žmonėms 350 mg I/ml 30-60 ml/inj. kairiojo skilvelio ir aortos šaknies inj. 350 mg I/ml 4-8 ml/inj. selektyvi vainikinių 300 mg I/ml Priklauso nuo arterijų arba 350 mg I/ml amžiaus, svorio ir arteriografija patologijos (iki 8 ml/kg kūno Vaikams svorio) Skaitmeninė 140 mg I/ml 1-15 ml/inj. Kartais, subtrakcinė arba 200 mg I/ml 1-15 ml/inj. prilausomai nuo angiografija arba 240 mg I/ml 1-15 ml/inj. injekcijos vietos, arba 300 mg I/ml 1-15 ml/inj. galima sušvirkšti ir didelius - iki 30 ml – kontrastinio preparato.

Nurodymai vartoti intratekaliai Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Lumbalinė ir 180 mg I/ml 10-15 ml torakalinė arba 200 mg I/ml 10-15 ml mielografija arba 240 mg I/ml 8-12 ml (lumbalinė injekcija) 240 mg I/ml 10-12 ml arba 300 mg I/ml 7-10 ml Cervikalinė mielografija (lumbalinė 240 mg I/ml 6-10 ml injekcija) arba 300 mg I/ml 6-8 ml Cervikalinė 180 mg I/ml 5-15 ml mielografija arba 200 mg I/ml 5-15 ml (lateralinė arba 240 mg I/ml 4-12 ml cervikalinė injekcija) KT cisternografija (lumbalinė injekcija) Mielografija vaikams 180 mg I/ml 2-6 ml Iki 2 metų amžiaus 180 mg I/ml 4-8 ml 2-6 metų 180 mg I/ml 6-12 ml Vyresniems nei 6 metų amžiaus

Bendros 3 g jodo dozės nereikėtų viršyti, nes tokiu atveju būtų didesnė nepageidaujamo poveikio tikimybė.

Nurodymai vartoti į kūno ertmes Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Artrografija 200 mg I/ml 5-20 ml arba 240 mg I/ml 5-20 ml arba 300 mg I/ml 5-15 ml arba 350 mg I/ml 5-10 ml ERP/ERCP 240 mg I/ml 20-50 ml Herniografija 240 mg I/ml 50 ml Dozė priklauso nuo išvaržos dydžio Histerosalpingogra 240 mg I/ml 15-50 ml fija arba 300 mg I/ml 15-25 ml Sialografija 240 mg I/ml 0,5-2 ml arba 300 mg I/ml 0,5-2 ml Virškinamojo trakto tyrimai Preparato išgeriant 180 mg I/ml Individualiai Suaugusiems arba 200 mg I/ml Individualiai žmonėms arba 350 mg I/ml Individualiai Vaikams 300 mg I/ml 2-4 ml/kg kūno Iki 50 ml -Stemplės arba 350 mg I/ml svorio Iki 50 ml 2-4 ml/kg kūno svorio -Skrandžio arba 140  mg I/ml žarnyno tyrimas pasažu 4-5 ml/kg kūno 350 mg I/ml svorio Neišnešiotiems naujagimiams 2-4 ml/kg kūno Preparato svorio Pvz., Omnipaque suleižiant 140 mg I/ml 240, 300 ar 350 rektaliai arba skiesti atskiesti vandeniu vandeniu iki santykiu 1:1 arba Vaikams 100-150 mg I/ml 1:2 5-10 ml/kg kūno svorio 5-10 ml/kg kūno svorio Kompiuterinė tomografija Preparato išgeriant Skiesti vandeniu 800-2000 ml Pvz., Omnipaque Suaugusiems iki (6 mg I/ml atskiesto tirpalo 300 ar 350 žmonėms per tam tikrą atskiesti vandeniu laiko periodą santykiu 1:50 Skiesti vandeniu iki (6 mg I/ml 15-20 ml/kg kūno Vaikams svorio atskiesto tirpalo Preparato Skiesti vandeniu suleidžiant iki (6 mg I/ml rektaliai Individualiai Vaikams

4.3 Kontraindikacijos

Sunki tirotoksikozė. Praeityje buvusi ryški alerginė reakcija pavartojus Omnipaque.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialios atsargumo priemonės vartojant visų nejoninių monomerinių kontrastinių medžiagų: Jei praeityje buvusi alergija, astma ar nepageidaujamas poveikis pavartojus kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, reikia imtis specialių atsargumo priemonių. Tokiais atvejais prieš tyrimą rekomenduojamas paciento paruošimas gliukokortikoidais ar H1 ir H2 histamino receptorių antagonistais.

Rizika pasireikšti stiprioms alerginėms reakcijoms pavartojus Omnipaque, yra nedidelė. Tačiau kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo, gali provokuoti anafilaktoidines reakcijas ar kitus padidinto jautrumo reiškinius. Todėl galimą reakciją ir veiksmų planą jai įvykus reikia numatyti, iš anksto paruošti reikiamus vaistus ir įrangą. Siūloma viso rentgeninio tyrimo procedūros metu laikyti pacientui įvestą veikiantį intraveninį kateterį ar kaniulę.

Nejoninės rentgenokontrastinės medžiagos in vitro mažiau veikia krešumo sistemą, nei joninės. Atliekant kraujagyslių kateterizavimo procedūras, reikia ypač laikytis angiografijos tyrimo protokolo ir dažnai praplauti kateterį (pvz., heparinizuotu tirpalu), kad sumažinti trombozės ir embolizacijos dėl pačios procedūros galimybę.

Prieš vartojant kontrastinės medžiagos ir paties tyrimo metu reikia užtikrinti pakankamą paciento hidrataciją. Tai ypač svarbu kontrastinės medžiagos vartojant sergantiems daugybine mieloma, cukriniu diabetu, esant sutrikusiai inkstų funkcijai, taip pat naujagimiams, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus pacientams. Ypač elektrolitų pusiausvyros ir hemodinamikos svyravimams jautrūs kūdikiai (iki 1 m. amžiaus) ir naujagimiai.

Atsargumo priemonių taip pat reikia laikytis tiriant pacientus, kuriems yra ryškus širdies pakenkimas bei plautinė hipertenzija, kadangi jiems gali pasireikšti hemodinamikos ar širdies ritmo sutrikimai.

Pacientams, kuriems yra ūmi galvos smegenų patologija, navikai ar praeityje buvusi epilepsija, gali pasireikšti traukuliai, todėl preparato reikia vartoti atsargiai. Be to, padidėjusi traukulių ir nervų sistemos reakcijų rizika yra alkoholikams ir narkomanams. Keletui pacientų pasireiškė laikinas klausos sutrikimas ar netgi kurtumas po mielografijos, tačiau manoma, jog tai įvyko dėl lumbalinės punkcijos metu sumažėjusio likvoro spaudimo.

Reiktų imtis specialių atsargos priemonių, kad, suleidus kontrastinės medžiagos, nesukelti ūminio inkstų nepakankamumo ligoniams, kuriems jau yra sutrikusi inkstų veikla ir cukrinis diabetas.

Tiriant ligonius, sergančius paraproteinemijomis (mielomatoze ar Waldenstr(m’o makroglobulinemija) taip pat yra rizika.

Profilaktikos priemonės: - Padidėjusios rizikos pacientų išskyrimas. - Pakankamos hidratacijos užtikrinimas. Jei reikalinga, prieš procedūrą atliekama intraveninė infuzija, kuri tęsiama tol, kol kontrastinė medžiaga pašalinama pro inkstus. - Nedidinti inkstų krūvio: neskirti nefrotoksinių medikamentų, geriamųjų cholecistografinių prepratų, neatlikti arterijų užspaudimo, inkstų arterijų plėtimo procedūrų, didesnių chirurginių operacijų tol, kol preparatas nepasišalins pro inkstus. - Netirti rentgenokontrastiniais preparatais pakartotinai tol, kol nesunormalės inkstų funkcija.

Sergantiems cukriniu diabetu bei gydomiems metforminu pacientams, prieš švirkščiant į kraujagyslę jodo turinčios rentgeno kontrastą sukeliančios medžiagos, būtina išmatuoti serumo kreatinino koncentraciją, taip išvengiant pieno rūgšties acidozės. Normali serumo kreatinino koncentracija / inkstų funkcija: metformino skyrimą reikia nutraukti kontrastinės medžiagos skyrimo metu. Metformino vartoti galima praėjus 48 val. ar sunormalėjus serumo kreatinino koncentracijai / inkstų funkcijai. Nenormali serumo kreatinino koncentracija / inkstų funkcija: metformino vartojimą nutraukti 48 val. iki tyrimo bei kontrastinio preparato vartojimo. Metformino vartoti galima pradėti tik esant normaliai inkstų funkcijai / serumo kreatinino koncentracijai. Skubiais atvejais, kai inkstų funkcija yra nežinoma ar nepakankama, gydytojas turi įvertinti galimą tyrimo, panaudojant kontrastinio preparato, naudą ir sukeliamą riziką, ir atliekant tyrimą laikytis atsargumo priemonių: nutraukti metformino vartojimą, pacientui skirti pakankamai skysčių, nuolat tirti jo inkstų funkciją bei vertinti galimus pieno rūgšties acidozės požymius.

Gali išsivystyti trumpalaikis kepenų funkcijos sutrikimas. Reikėtų ypatingos atsargos priemonių, jei tiriami pacientai, kuriems yra inkstų ir kepenų nepakankamumas, kadangi jiems kontrastinės medžiagos klirensas gali ryškiai prailgėti. Hemodializuojamiems pacientams, kuriems atliekamas tyrimas panaudojant kontrastinę medžiagą, iš karto po procedūros turi būti atliekama hemodializė.

Kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, panaudojimas gali pasunkinti miastenijos simptomus. Atliekant intervencinę procedūrą pacientams, kuriems yra feochromocitoma, rekomenduojama skirti alfa blokatorių, kad išvengti hipertenzinės krizės. Atsargiai reikia tirti pacientus, kuriems yra hipertiroidizmas. Sušvirkštus į veną rentgenokontrastinio preparato, kuriame yra jodo, pacientams sergantiems mazgine struma, padidėja hipertiroidizmo išsivystymo tikimybė. Taip pat reikia prisiminti, jog vartojant kontrastinę medžiagą neišnešiotiems naujagimiams tirti, jiems gali pasireikšti laikinas hipotiroidizmas.

Kontrastinei medžiagai ištekėjus iš kraujagyslės, kartais gali pasireikšti skausmas injekcijos vietoje, patinimas, kurie dažniausiai praeina be pėdsakų. Tokiu atveju, kaip ir įprastai, rekomenduojama galūnę laikyti pakeltą ir lokaliai šaldyti. Retais atvejais yra pasitaikę audinių uždegimas ir net audinių nekrozė. Prasidėjus spaudimo reiškiniams reikia chirurginio gydymo ir dekompresijos.

Priežiūros laikas: Pacientą reikėtų stebėti 30 min. po kontrastinės medžiagos vartojimo, kadangi pašalinės reakcijos dažniausiai kyla šiuo metu. Tačiau galimos ir vėlyvos reakcijos.

Pavartojus intratekaliai: Po mielografijos pacientas turi vieną valandą gulėti, galvą ir krūtinę laikant 20( pakeltą. Vėliau pacientui galima vykti namo, tačiau reikia vengti pasilenkimo į priekį. Galva ir krūtinė turi būti laikoma pakelta pirmas 6 valandas, jei pacientas tuo metu guli. Be to šiuo metu reikia stebėti pacientus, kuriems yra sumažėjęs traukulių kilimo slenkstis. Pacientų, ištirtų ambulatorinėmis sąlygomis, negalima palikti vienų pirmąsias 24 val. po tyrimo.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sušvirkštus kontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo, diabetu sergantiems ir vartojantiems metformino ligoniams, gali išsivystyti trumpalaikis inkstų funkcijos sutrikimas ir pieno rūgšties acidozė (žr. 4.4 skyriuje).

Pacientams, gydytiems interleukinu-2 dvi savaites prieš tyrimą, gali dažniau pasitaikyti vėlyvos pašalinės reakcijos ("gripo" simptomai ar odos reakcijos).

Visos kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo, gali sutrikdyti skydliaukės funkcijos tyrimus, sumažindamos pajėgumą sukaupti jodą keletui savaičių.

Didelės kontrastinės medžiagos koncentracijos kraujo serume ar šlapime taip pat gali iškreipti ir laboratorinių bilirubino, baltymų ar neorganinių medžiagų (pvz., geležies, vario, kalcio ir fosfatų) tyrimų rezultatus. Šių mėginių nerekomenduojama atlikti kontrastinio preparato panaudojimo dieną.

6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėra klinikinių duomenų arba duomenų apie Omnipaque vartojimą nėštumo metu. Tyrimų su gyvūnais metu nepastebėta tiesioginio arba netiesioginio žalingo poveikio vaikingumui, embriono/vaisiaus vystymuisi, atsivedimui arba atsivestų jauniklių vystymuisi (žr. 5.3 skyrių)

Jei tik įmanoma, reikia vengti jonizuojančios spinduliuotės poveikio nėščiajai. Kiekvienu atveju reikia įvertinti tyrimo naudą, nepriklausomai nuo to, ar procedūros metu naudojama kontrastinė medžiaga, ar ne. Omnipaque nevartotinas nėštumo metu, išskyrus atvejus, kai gydytojas nusprendžia, jog planuojamo tyrimo nauda yra didesnė už galimą riziką.

Su žmogaus pienu kontrastinės medžiagos išskiriama labai nedaug, iš žarnyno reabsorbuojamas šios medžiagos kiekis taip pat nedidelis. Neigiamas Omnipaque poveikis žindomam kūdikiui mažai tikėtinas

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

24 val. po kontrastinio preparato pavartojimo intratekaliai nerekomenduojama vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Bendrybės (visais būdais naudojant kontrastines medžiagas, kuriose yra jodo): Žemiau pateikiami galimi bendri nepageidaujami poveikiai, rentgeninio tyrimo metu suleidus nejoninio monomerinio rentgenokontrastinio preparato. Nepageidaujami poveikiai, specifiški atitinkamam preparato vartojimo būdui, yra aprašyti atskiruose skyriuose.

Nepageidaujamas kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, poveikis paprastai yra silpnas ir laikinas, pasitaiko rečiau vartojant nejonines kontrastines medžiagas, negu jonines. Stiprios reakcijos ir mirties atvejai pasitaiko ypatingai retai.

Dažniausiai pasitaiko silpnai išreikšti bendri jutimai, tokie kaip šilumos pojūtis ar trumpalaikis metalo skonis burnoje.

Pilvo skausmas arba diskomforto jausmas pasitaiko retai (<1/1 000), o virškinamojo trakto reakcijos, tokios kaip pykinimas ar vėmimas pasitaiko nedažnai (>1/1 000, <1/100).

Padidinto jautrumo reakcijos pasitaiko retai, dažniausiai pasireiškia kaip nestiprios kvėpavimo sistemos ar odos reakcijos, tokios kaip dusulys, bėrimas, eritema, dilgėlinė, niežulys ar angioedema. Šios reakcijos gali pasireikšti iš karto po injekcijos, ar praėjus keletui dienų. Ypatingai retai pasitaiko gerklų edema, bronchų spazmas ar plaučių edema. Yra aprašytos sunkios ir netgi toksinės odos reakcijos.

Anafilaktoidinės reakcijos gali pasireikšti nepriklausomai nuo preparato dozės ir jo skyrimo būdo; neryškūs simptomai gali reikšti beprasidedančią stiprią reakciją. Tokiu atveju iš karto nutraukiamas kontrastinio preparato švirkštimas, ir, jei reikia, į kraujagyslę pradedami leisti specialūs vaistai. Pacientams, vartojantiems beta blokatorių, gali pasireikšti atipiniai anafilaksijos požymiai, kuriuos galima neteisingai palaikyti vagusine reakcija.

Labai retais atvejais gali pasireikšti vagusinės reakcijos, tokios kaip hipotenzija, bradikardija.

Gali pasitaikyti galvos skausmas ir karščiavimas. Hipertenzijos epizodai galimi taip pat. Kartais gali prasidėti karščiavimas su drebuliu.

Jodizmas ar "jodo parotitas" - labai retos komplikacijos, pasireiškiančios po kontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo, vartojimo. Tokiu atveju seilių liaukos būna sukietėjusios ir skausmingos apie 10 dienų po tyrimo

Pavartojus į kraujagysles (į veną ar arteriją) Žr. skyrių "Bendrybės". Žemiau nurodyti tik tie nepageidaujami efektai ir jų dažnumas, kurie gali pasireikšti pavartojus nejoninės monomerinės kontrastinės medžiagos į kraujagyslę.

Nepageidaujamas poveikis priklauso nuo injekcijos (ypač į arteriją) vietos bei kontrastinio preparato kiekio. Selektyvi angiografija ir kitos procedūros, kurių metu dideli kontrastinio preparato kiekiai pasiekia tam tikrus organus, gali sukelti tų organų sutrikimus.

Skausmas ir karščio jutimas distalinėse galūnių dalyse atliekant periferinių kraujagyslių angiografiją pasitaiko labai dažnai (>1/10).

Sušvirkštus kontrastą sukeliančio preparato, kurioje yra jodo, trumpam gali padidėti S-kreatinino koncentracija, tačiau tai neturi jokios reikšmės klinikai. Labai retai gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas. Didelės rizikos grupių pacientams galimas inkstų nepakankamumas. Labai retai šiems pacientams gali įvykti mirtis.

Arterijų spazmą ir trumpalaikę išemiją galima sukelti sušvirkštus kontrastinės medžiagos į širdies vainikines, galvos smegenų, inkstų kraujagysles.

Neurologiniai sutrikimai labai reti. Gali pasireikšti traukuliai, praeinantys jutimo ar motoriniai sutrikimai. Labai retais atvejais kontrastinė medžiaga gali pereiti kraujo ir galvos smegenų barjerą, ko pasekoje įvyksta kontrastinės medžiagos susikaupimas galvos smegenų žievėje - tai matoma atliekant KT injekcijos dieną, dėl to kartais gali pasireikšti orientacijos sutrikimai, žievinis aklumas.

Sunkios kardialinės komplikacijos pasitaiko labai retai. Gali įvykti širdies sustojimas, prasidėti aritmija, širdies veiklos slopinimas ar išemija.

Labai retai pasitaiko poflebografinis tromboflebitas ar trombozė. Yra aprašyti keli artralgijos atvejai.

Pavartojus intratekaliai Žr. skyrių "Bendrybės". Žemiau nurodyti tik tie nepageidaujami efektai ir jų dažnumas, kurie gali pasireikšti pavartojus nejoninės monomerinės kontrastinės medžiagos intratekaliai.

Nepageidaujamas poveikis sušvirkštus kontrastinio preparato intratekaliai gali pasireikšti vėliau, praėjus net keletui valandų ar dienų po procedūros. Šių komplikacijų dažnumas panašus į komplikacijų po lumbalinės punkcijos dažnį.

Galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas pasitaiko dažnai ir siejami su spaudimo subarachnoidiniame plyšyje sumažėjimu, kas įvyksta dėl likvoro nutekėjimo punkcijos vietoje. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti labai stiprus galvos skausmas, kuris gali trukti kelias dienas. Todėl punkcijos metu reikia stengtis, kad likvoro nutekėtų kuo mažiau.

Dažnai (>1/100, <1/10) injekcijos vietoje jaučiamas nestiprus skausmas, parestezija, šaknelinis skausmas. Labai retai galimi apatinių galūnių skausmai ir spazmai.

Galvos smegenų dangalų dirginimas, sukeliantis fotofobiją ir meningizmą, taip pat galimas. Labai retai pasireiškia nedidelio intensyvumo cheminis meningitas. Reikia nepamiršti ir apie infekcinio meningito galimybę.

Labai retais atvejais gali būti trumpalaikė galvos smegenų disfunkcija - traukuliai, laikinas orientacijos sutrikimas, bei praeinanti motorinė ar sensorinė disfunkcija. Kai kuriems šių pacientų galima užrašyti pakitusią EEG.

Pavartojus į kūno ertmes Žr. skyrių "Bendrybės". Žemiau nurodyti tik tie nepageidaujami efektai ir jų dažnumas, kurie gali pasireikšti pavartojus nejoninės monomerinės kontrastinės medžiagos į kūno ertmes.

Retai pasitaiko sisteminės alerginės reakcijos.

Atlikus ERCP galima dažnai nustatyti kiek padidėjusią amilazės koncentraciją. Po ERCP procedūros retais atvejais gali kontrastuotis inkstai. Tokiu atveju yra padidėjusi rizika pankreatitui po ERCP vystytis. Labai retai gali būti nekrozinis pankreatitas.

Išgėrus kontrastinės medžiagos, pykinimas pasitaiko retai.

Atlikus histerosalpingografiją, pilvo apačioje dažnai jaučiamas trumpalaikis skausmas.

Po artrografijos skausmas juntamas dažnai. Retai pasitaiko nestiprus artritas. Tokiais atvejais nereiktų pamiršti ir apie infekcinio artrito galimybę.

Atlikus herniografiją, po procedūros dažnai juntamas skausmas.

4.9 Perdozavimas

Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, jog galima saugiai vartoti labai didelę Omnipaque dozę, o didžiausias preparato kiekis, kurį galima suvartoti tyrimo metu, netgi nėra nustatytas. Jei paciento inkstų funkcija gera, sunku sukelti preparato perdozavimo požymius, nors tai įmanoma, jei pasiekiama 2000 mg I/kg kūno svorio dozė per tam tikrą laiką. Procedūros trukmė yra svarbi didelės koncentracijos kontrastinės medžiagos inkstų tolerancijai (t2~2 val.). Atsitiktinis perdozavimas gali pasitaikyti sudėtingų angiografinių procedūrų vaikams metu, kada didelės koncentracijos kontrastinė medžiaga injekuojama keletą kartų iš eilės.

Perdozavimo atveju reikia koreguoti sutrikusią vandens ar elektrolitų pusiausvyrą. 3 dienas po procedūros reikia stebėti inkstų funkciją. Jei reikia, atliekama hemodializė kontrastinei medžiagai pašalinti. Specifinio priešnuodžio nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Sveikiems savanoriams į veną sušvirkštus joheksolio, dauguma jų organizmo hemodinaminių, klinikinių-cheminių ir krešumo parametrų, palyginus su duomenimis iki tyrimo, nepakito. Keletas laboratorinių dydžių pakitimų buvo nežymūs ir neturėjo jokios reikšmės klinikai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Jei paciento inkstų funkcija normali, apie 100( į veną sušvirkšto joheksolio nepakitusio išskiriama pro inkstus per 24 valandas. Didžiausia joheksolio koncentracija šlapime susidaro praėjus 1 val. po injekcijos. Pusinės eliminacijos periodas, jei inkstų funkcija pakankama, yra apie 2 val. Nenustatyta jokių preparato apykaitos produktų. Omnipaque jungimasis su baltymais yra labai nestiprus (mažiau nei 2(), todėl tai neturi jokios reikšmės.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Joheksolio sušvirkštus pelėms ir žiurkėms į veną nustatyta, jog ūminis preparato toksiškumas labai nestiprus. Tiriant laboratorinius gyvulėlius nustatyta, kad joheksolio jungimasis su plazmos baltymais labai nedidelis, be to preparatas nėra nefrotoksiškas. Kardiotoksiškumas ir neurotoksiškumas yra nedidelis. Palyginus su joninio tipo kontrastinėmis medžiagomis, histaminą atpalaiduojantis ir antikoaguliacinis joheksolio veikimas yra silpnesnis.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Preparato pagalbinės medžiagos: trometamolis, natrio kalcio edetatas, druskos rūgštis (pH palaikymui) ir injekcinis vanduo.

pH yra 6,8-7,6.

6.2 Nesuderinamumas

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato tiesiogiai maišyti su kitais negalima. Injekcijai reikia vartoti atskirą švirkštą.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

4. Specialios laikymo sąlygos

Omnipaque laikymo sąlygos nurodytos intrukcijose ant etiketės. Stikliniuose buteliukuose ir buteliuose Omnipaque gali būti laikomas 37(C temperatūroje iki 1 mėn. prieš vartojimą.

Preparatą 40 ml, 50 ml, 75 ml, 100 ml, 150 ml, 175 ml, 200 ml ir 500 ml tūrio polipropileniniuose buteliuose galima laikyti 37 (C temperatūroje iki 1 mėn. prieš vartojimą.

10 ml, 15 ml ir 20 ml tūrio polipropileniniuose buteliuose galima laikyti 37 (C temperatūroje iki 1 sav. prieš vartojimą.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Stikliniai buteliukai ir buteliai: Preparatas tiekiamas injekciniuose buteliukuose (10 ml, 15 ml, 20 ml) ir infuziniuose buteliuose (40 ml, 50 ml, 75 ml, 100 ml, 200 ml ir 500 ml). Abi talpyklės pagamintos iš bespalvio, atsparaus borosilikato stiklo (Ph.Eur. I tipas), užkimštos chlorbutilo gumos kamščiais (Ph.Eur. I tipas), užsandarintos kombinuotais nuplėšiamais dangteliais su plokščiais plastiko diskais.

Polipropileno buteliai: Preparatas tiekiamas polipropileno buteliuose (10 ml, 15 ml, 20 ml, 40 ml ir 50 ml). Polipropileno butelis yra kietas, pastatomas stačiai, uždengtas nusukamu kamščiu.

75 ml, 100 ml, 150 ml, 175 ml, 200 ml ir 500 ml tūrio buteliai yra užkimšti chlorbutilo gumos kamščiais (Ph.Eur. I tipas) ir užsandarinti nusukamais plastiko kamščiais su vienkartinio atidarymo apsauginiais žiedais.

Išleidimo forma Stikliniai buteliukai arba buteliai 140 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 6 buteliai, kuriuose yra 200 ml 180 mg I/ml 10 buteliukų, kuriuose yra 10 ml 10 buteliukų, kuriuose yra 15 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 240 mg I/ml 10 buteliukų, kuriuose yra 10 ml 6 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 25 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 6 buteliai, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 300 mg I/ml 10 buteliukų, kuriuose yra 10 ml 6 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 25 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 6 buteliai, kuriuose yra 150 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 350 mg I/ml 6 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 25 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 6 buteliai, kuriuose yra 150 ml 6 buteliai, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml Polipropileno buteliai 140 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 180 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 10 ml 10 butelių, kuriuose yra 15 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 240 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 10 ml 10 butelių, kuriuose yra 15 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 300 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 10 ml 10 butelių, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 40 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 75 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 150 ml 10 butelių, kuriuose yra 175 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 350 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 40 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 75 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 150 ml 10 butelių, kuriuose yra 175 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml

Pastaba: Kai kuriose šalyse kai kurios iš pateiktų indikacijų nėra patvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų, be to gali būti registruotos ne visų dydžių pakuotės ir koncentracijos.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Kaip ir kiekvieną injekcinį preparatą, Omnipaque tirpalą reikia apžiūrėti, kad jis nebūtų užterštas dalelėmis, nebūtų pakitusi jo spalva ar pažeista talpyklė. Preparato įtraukiama į švirkštą prieš pat vartojimą. Buteliukai vartojami tik vieną kartą; nepanaudotą preparato likutį išmesti.

Prieš vartojant Omnipaque reikia pašildyti iki kūno (37ºC) temperatūros.

Papildoma instrukcija vartojimui su automatiniu injektoriumi arba pompa: 500 ml tūrio kontrastinės medžiagos buteliai turi būti naudojami tik su tokiam tūriui pritaikytais automatiniais injektoriais arba pompomis. Butelį pradurti tik vieną kartą.

Jungiamasis vamzdelis tarp paciento kateterio ir automatinio injektoriaus arba pompos privalo būti keičiama nauja kiekvienam pacientui. Dienos pabaigoje butelyje likęs kontrasto kiekis bei visi panaudoti kateteriai ir jungiamieji vamzdeliai turi būti sunaikinami. Kai patogu, galima naudoti ir mažesnio tūrio butelius. Be to, reikia laikytis ir automatinių injektorių arba pompų gamintojų reikalavimų.

7. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO TURĖTOJAS

Nycomed Imaging AS Nycoveien 1-2 P.O.Box 4220 Torshov N-0401 Oslo, Norvegija

8. REGISTRAVIMO LIUDIJIMO numeris

Omnipaque 140 mg I/ml 94/479/5 Omnipaque 240 mg I/ml 99/6823/9 Omnipaque 300 mg I/ml 99/6824/9 Omnipaque 350 mg I/ml 99/6825/9

9. pirmoJO REGISTRAVIMO arba perregistravimo data

1994 03 31

10. teksto peržiūros data

2003 sausis

III PRIEDAS

ŽENKLINIMAS IR INFORMACINIS LAPELIS

B. informacinis lapelis informacinis lapelis

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Injekcinis OMNIPAQUE 140 mg I/ml, 180 mg I/ml, 200 mg I/ml, 240 mg I/ml, 300 mg I/ml ir 350 mg I/ml.

Kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Veiklioji medžiaga Stiprumas Kiekis 1 ml Joheksolis (INN) 140 mg I/ml 302 mg ekv. 140 mg I Joheksolis (INN) 180 mg I/ml 388 mg ekv. 180 mg I Joheksolis (INN) 200 mg I/ml 431 mg ekv. 200 mg I Joheksolis (INN) 240 mg I/ml 518 mg ekv. 240 mg I Joheksolis (INN) 300 mg I/ml 647 mg ekv. 300 mg I Joheksolis (INN) 350 mg I/ml 755 mg ekv. 350 mg I

Joheksolis yra nejoninis, monomerinis, trijodinis, tirpus vandenyje kontrastinis preparatas rentgeniniam tyrimui. 140 mg I/ml koncentracijos Omnipaque yra izotoniškas kraujui ir audinių skysčiui. Omnipaque osmosiškumo ir klampumo dydžiai pateikti žemiau.

Osmosiškumas( Klampumas (mPa s) Koncentracija Osm/kg H2O 37(C 20(C 37(C 140 mg I/ml 0,29 2,3 1,5 180 mg I/ml 0,36 3,2 2,0 200 mg I/ml 0,41 3,8 2,4 240 mg I/ml 0,51 5,6 3,3 300 mg I/ml 0,64 11,6 6,1 350 mg I/m l 0,78 23,3 10,6

( Metodas: garų-spaudimo osmometrija

Vaisto forma

Injekcinis tirpalas. Injekcinis Omnipaque yra skaidrus, bespalvis ar blyškiai gelsvas, sterilus vandeninis tirpalas, tinkamas vartoti iš karto.

klinikinĖ informacija

Terapinės indikacijos

Rentgenokontrastinis preparatas kardioangiografijai, arteriografijai, urografijai, flebografijai ir kompiuterinės tomografijos (KT) vaizdo sustiprinimui, tinka vartoti vaikams ir suaugusiems žmonėms. Taip pat vartotinas atliekant lumbalinę, torakalinę, cervikalinę mielografiją ir, pavartojus subarachnoidaliai, galvos smegenų pamato cisternų KT. Be to, tinkamas artrografijai, endoskopinei retrogradinei pankreatografijai (ERP), endoskopinei retrogradinei cholecistopankreatografijai (ERCP), herniografijai, histerosalpingografijai, sialografijai bei virškinamojo trakto tyrimams.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė priklauso nuo atliekamo tyrimo rūšies, ligonio amžiaus, svorio, širdies išmetimo frakcijos dydžio ir bendros paciento būklės bei naudojamos techninės įrangos. Paprastai vartojama tokia pati jodo koncentracija ir preparato tūris, kaip ir vartojant kitų šiuo metu vartojamų rentgenokontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo. Be to, kaip ir vartojant kitų kontrastinių preparatų, reikia užtikrinti pakankamą organizmo hidrataciją prieš ir po tyrimo. Vartoti į veną, arteriją, intratekaliai bei į kūno ertmes.

Žemiau pateikiamos rekomenduojamos dozės.

Nurodymai vartoti į veną Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Urografija Suaugusiems 300 mg I/ml 40-80 ml Kartais vartojama žmonėms arba 350 mg I/ml 40-80 ml daugiau nei 80 ml 240 mg I/ml 4 ml/kg kūno Vaikams iki 7 kg arba 300 mg I/ml svorio svorio 240 mg I/ml 3 ml/kg kūno arba 300 mg I/ml svorio Vaikams virš 7 kg 3 ml/kg kūno svorio svorio 2 ml/kg kūno svorio (ne daugiau 40 ml) 200 mg I/ml Flebografija arba 240 mg I/ml 20-100 ml/kojai (kojai) arba 300 mg I/ml Skaitmeninė 300 mg I/ml 20-60 ml/inj. subtrakcinė arba 350 mg I/ml 20-60 ml/inj. angiografija KT vaizdo sustiprinimas 140 mg I/ml 100-400 ml Suaugusiems arba 200 mg I/ml 100-300 ml Bendras jodo žmonėms arba 240 mg I/ml 100-250 ml kiekis dažnai būna arba 300 mg I/ml 100-200 ml 30-60 g arba 350 mg I/ml 100-150 ml 2-3 ml/kg kūno 240 mg I/ml svorio iki 40 ml Kai kuriais Vaikams arba 300 mg I/ml 1-3 ml/kg kūno atvejais galima svorio iki 40 ml sušvirkšti iki 100 ml preparato

Nurodymai vartoti į arteriją Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Arteriografijos Aortos lanko 300 mg I/ml 30-40 ml/inj. aortografija Selektyvi galvos 300 mg I/ml 5-10 ml/inj. Sušvirkščiamas smegenų tūris priklauso 350 mg I/ml 40-60 ml/inj. nuo injekcijos Aortografija vietos 300 mg I/ml 30-50 ml/inj. Femoralinė arba 350 mg I/ml 300 mg I/ml Priklauso nuo Įvairi tyrimo tipo Kardioangiografija Suaugusiems žmonėms 350 mg I/ml 30-60 ml/inj. kairiojo skilvelio ir aortos šaknies inj. 350 mg I/ml 4-8 ml/inj. selektyvi vainikinių 300 mg I/ml Priklauso nuo arterijų arba 350 mg I/ml amžiaus, svorio ir arteriografija patologijos (iki 8 ml/kg kūno Vaikams svorio) Skaitmeninė 140 mg I/ml 1-15 ml/inj. Kartais, subtrakcinė arba 200 mg I/ml 1-15 ml/inj. prilausomai nuo angiografija arba 240 mg I/ml 1-15 ml/inj. injekcijos vietos, arba 300 mg I/ml 1-15 ml/inj. galima sušvirkšti ir didelius - iki 30 ml – kontrastinio preparato.

Nurodymai vartoti intratekaliai Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Lumbalinė ir 180 mg I/ml 10-15 ml torakalinė arba 200 mg I/ml 10-15 ml mielografija arba 240 mg I/ml 8-12 ml (lumbalinė punkcija) 240 mg I/ml 10-12 ml arba 300 mg I/ml 7-10 ml Cervikalinė mielografija (lumbalinė 240 mg I/ml 6-10 ml punkcija) arba 300 mg I/ml 6-8 ml Cervikalinė 180 mg I/ml 5-15 ml mielografija arba 200 mg I/ml 5-15 ml (lateralinė arba 240 mg I/ml 4-12 ml cervikalinė injekcija) KT cisternografija (lumbalinė punkcija) Mielografija vaikams 180 mg I/ml 2-6 ml Iki 2 metų amžiaus 180 mg I/ml 4-8 ml 2-6 metų 180 mg I/ml 6-12 ml Vyresniems nei 6 metų amžiaus

Bendros 3 g jodo dozės nereikėtų viršyti, nes tokiu atveju būtų didesnė nepageidaujamo poveikio tikimybė.

Nurodymai vartoti į kūno ertmes Indikacija Koncentracija Tūris Pastabos Artrografija 200 mg I/ml 5-20 ml arba 240 mg I/ml 5-20 ml arba 300 mg I/ml 5-15 ml arba 350 mg I/ml 5-10 ml ERP/ERCP 240 mg I/ml 20-50 ml Herniografija 240 mg I/ml 50 ml Dozė priklauso nuo išvaržos dydžio Histerosalpingogra 240 mg I/ml 15-50 ml fija arba 300 mg I/ml 15-25 ml Sialografija 240 mg I/ml 0,5-2 ml arba 300 mg I/ml 0,5-2 ml Virškinamojo trakto tyrimai Preparato išgeriant 180 mg I/ml Individualiai Suaugusiems arba 200 mg I/ml Individualiai žmonėms arba 350 mg I/ml Individualiai Vaikams 300 mg I/ml 2-4 ml/kg kūno Iki 50 ml -Stemplės arba 350 mg I/ml svorio Iki 50 ml 2-4 ml/kg kūno svorio -Skrandžio arba 140  mg I/ml žarnyno tyrimas pasažu 4-5 ml/kg kūno 350 mg I/ml svorio Neišnešiotiems naujagimiams 2-4 ml/kg kūno Preparato svorio Pvz., Omnipaque suleižiant 140 mg I/ml 240, 300 ar 350 rektaliai arba skiesti atskiesti vandeniu vandeniu iki santykiu 1:1 arba Vaikams 100-150 mg I/ml 1:2 5-10 ml/kg kūno svorio 5-10 ml/kg kūno svorio Kompiuterinė tomografija Preparato išgeriant Skiesti vandeniu 800-2000 ml Pvz., Omnipaque Suaugusiems iki (6 mg I/ml atskiesto tirpalo 300 ar 350 žmonėms per tam tikrą atskiesti vandeniu laiko periodą santykiu 1:50 Skiesti vandeniu iki (6 mg I/ml 15-20 ml/kg kūno Vaikams svorio atskiesto tirpalo Preparato Skiesti vandeniu suleidžiant iki (6 mg I/ml rektaliai Individualiai Vaikams

Kontraindikacijos

Sunki tirotoksikozė. Praeityje buvusi ryški alerginė reakcija pavartojus Omnipaque.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Specialios atsargumo priemonės vartojant visų nejoninių monomerinių kontrastinių medžiagų: Jei praeityje buvusi alergija, astma ar nepageidaujamas poveikis pavartojus kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, reikia imtis specialių atsargumo priemonių. Tokiais atvejais prieš tyrimą rekomenduojamas paciento paruošimas gliukokortikoidais ar H1 ir H2 histamino receptorių antagonistais.

Rizika pasireikšti stiprioms alerginėms reakcijoms pavartojus Omnipaque, yra nedidelė. Tačiau kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo, gali provokuoti anafilaktoidines reakcijas ar kitus padidinto jautrumo reiškinius. Todėl galimą reakciją ir veiksmų planą jai įvykus reikia numatyti, iš anksto paruošti reikiamus vaistus ir įrangą. Siūloma viso rentgeninio tyrimo procedūros metu laikyti pacientui įvestą veikiantį intraveninį kateterį ar kaniulę.

Nejoninės rentgenokontrastinės medžiagos in vitro mažiau veikia krešumo sistemą, nei joninės. Atliekant kraujagyslių kateterizavimo procedūras, reikia ypač laikytis angiografijos tyrimo protokolo ir dažnai praplauti kateterį (pvz., heparinizuotu tirpalu), kad sumažinti trombozės ir embolizacijos dėl pačios procedūros galimybę.

Prieš vartojant kontrastinės medžiagos ir paties tyrimo metu reikia užtikrinti pakankamą paciento hidrataciją. Tai ypač svarbu kontrastinės medžiagos vartojant sergantiems daugybine mieloma, cukriniu diabetu, esant sutrikusiai inkstų funkcijai, taip pat naujagimiams, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus pacientams. Ypač elektrolitų pusiausvyros ir hemodinamikos svyravimams jautrūs kūdikiai (iki 1 m. amžiaus) ir naujagimiai.

Atsargumo priemonių taip pat reikia laikytis tiriant pacientus, kuriems yra ryškus širdies pakenkimas bei plautinė hipertenzija, kadangi jiems gali pasireikšti hemodinamikos ar širdies ritmo sutrikimai.

Pacientams, kuriems yra ūmi galvos smegenų patologija, navikai ar praeityje buvusi epilepsija, gali pasireikšti traukuliai, todėl preparato reikia vartoti atsargiai. Be to, padidėjusi traukulių ir pašalinių nervų sistemos reakcijų rizika yra alkoholikams ir narkomanams. Keletui pacientų pasireiškė laikinas klausos sutrikimas ar netgi kurtumas po mielografijos, tačiau manoma, jog tai įvyko dėl lumbalinės punkcijos metu sumažėjusio likvoro spaudimo.

Reiktų imtis specialių atsargos priemonių, kad, suleidus kontrastinės medžiagos, nesukelti ūminio inkstų nepakankamumo ligoniams, kuriems jau yra sutrikusi inkstų veikla ir cukrinis diabetas.

Tiriant ligonius, sergančius paraproteinemijomis (mielomatoze ar Waldenstr(m’o makroglobulinemija) taip pat yra rizika.

Profilaktikos priemonės: - Padidėjusios rizikos pacientų išskyrimas. - Pakankamos hidratacijos užtikrinimas. Jei reikalinga, prieš procedūrą atliekama intraveninė infuzija, kuri tęsiama tol, kol kontrastinė medžiaga pašalinama pro inkstus. - Nedidinti inkstų krūvio: neskirti nefrotoksinių medikamentų, geriamųjų cholecistografinių prepratų, neatlikti arterijų užspaudimo, inkstų arterijų plėtimo procedūrų, didesnių chirurginių operacijų tol, kol preparatas nepasišalins pro inkstus. - Netirti rentgenokontrastiniais preparatais pakartotinai tol, kol nesunormalės inkstų funkcija.

Sergantiems cukriniu diabetu bei gydomiems metforminu pacientams, prieš švirkščiant į kraujagyslę jodo turinčios rentgeno kontrastą sukeliančios medžiagos, būtina išmatuoti serumo kreatinino koncentraciją, taip išvengiant pieno rūgšties acidozės. Normali serumo kreatinino koncentracija / inkstų funkcija: metformino skyrimą reikia nutraukti kontrastinės medžiagos skyrimo metu. Metformino vartoti galima praėjus 48 val. ar sunormalėjus serumo kreatinino koncentracijai / inkstų funkcijai. Nenormali serumo kreatinino koncentracija / inkstų funkcija: metformino vartojimą nutraukti 48 val. iki tyrimo bei kontrastinio preparato vartojimo. Metformino vartoti galima pradėti tik esant normaliai inkstų funkcijai / serumo kreatinino koncentracijai. Skubiais atvejais, kai inkstų funkcija yra nežinoma ar nepakankama, gydytojas turi įvertinti galimą tyrimo, panaudojant kontrastinio preparato, naudą ir sukeliamą riziką, ir atliekant tyrimą laikytis atsargumo priemonių: nutraukti metformino vartojimą, pacientui skirti pakankamai skysčių, nuolat tirti jo inkstų funkciją bei vertinti galimus pieno rūgšties acidozės požymius.

Gali išsivystyti trumpalaikis kepenų funkcijos sutrikimas. Reikėtų ypatingos atsargos priemonių, jei tiriami pacientai, kuriems yra inkstų ir kepenų nepakankamumas, kadangi jiems kontrastinės medžiagos klirensas gali ryškiai prailgėti. Hemodializuojamiems pacientams, kuriems atliekamas tyrimas panaudojant kontrastinę medžiagą, iš karto po procedūros turi būti atliekama hemodializė.

Kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, panaudojimas gali pasunkinti miastenijos simptomus. Atliekant intervencinę procedūrą pacientams, kuriems yra feochromocitoma, rekomenduojama skirti alfa blokatorių, kad išvengti hipertenzinės krizės. Atsargiai reikia tirti pacientus, kuriems yra hipertiroidizmas. Sušvirkštus į veną rentgenokontrastinio preparato, kuriame yra jodo, pacientams sergantiems mazgine struma, padidėja hipertiroidizmo išsivystymo tikimybė. Taip pat reikia prisiminti, jog vartojant kontrastinę medžiagą neišnešiotiems naujagimiams tirti, jiems gali pasireikšti laikinas hipotiroidizmas.

Kontrastinei medžiagai ištekėjus iš kraujagyslės, kartais gali pasireikšti skausmas injekcijos vietoje, patinimas, kurie dažniausiai praeina be pėdsakų. Tokiu atveju, kaip ir įprastai, rekomenduojama galūnę laikyti pakeltą ir lokaliai šaldyti. Retais atvejais yra pasitaikę audinių uždegimas ir net audinių nekrozė. Prasidėjus spaudimo reiškiniams reikia chirurginio gydymo ir dekompresijos.

Priežiūros laikas: Pacientą reikėtų stebėti 30 min. po kontrastinės medžiagos vartojimo, kadangi pašalinės reakcijos dažniausiai kyla šiuo metu. Tačiau galimos ir vėlyvos reakcijos.

Pavartojus intratekaliai: Po mielografijos pacientas turi vieną valandą gulėti, galvą ir krūtinę laikant 20( pakeltą. Vėliau pacientui galima vykti namo, tačiau reikia vengti pasilenkimo į priekį. Galva ir krūtinė turi būti laikoma pakelta pirmas 6 valandas, jei pacientas tuo metu guli. Be to šiuo metu reikia stebėti pacientus, kuriems yra sumažėjęs traukulių kilimo slenkstis. Pacientų, ištirtų ambulatorinėmis sąlygomis, negalima palikti vienų pirmąsias 24 val. po tyrimo.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sušvirkštus kontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo, diabetu sergantiems ir vartojantiems metformino ligoniams, gali išsivystyti trumpalaikis inkstų funkcijos sutrikimas ir pieno rūgšties acidozė (žr. 4.4 skyriuje).

Pacientams, gydytiems interleukinu-2 dvi savaites prieš tyrimą, gali dažniau pasitaikyti vėlyvos pašalinės reakcijos ("gripo" simptomai ar odos reakcijos).

Visos kontrastinės medžiagos, kuriose yra jodo, gali sutrikdyti skydliaukės funkcijos tyrimus, sumažindamos pajėgumą sukaupti jodą keletui savaičių.

Didelės kontrastinės medžiagos koncentracijos kraujo serume ar šlapime taip pat gali iškreipti ir laboratorinių bilirubino, baltymų ar neorganinių medžiagų (pvz., geležies, vario, kalcio ir fosfatų) tyrimų rezultatus. Šių mėginių nerekomenduojama atlikti kontrastinio preparato panaudojimo dieną.

Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėra klinikinių duomenų arba duomenų apie Omnipaque vartojimą nėštumo metu. Tyrimų su gyvūnais metu nepastebėta tiesioginio arba netiesioginio žalingo poveikio vaikingumui, embriono/vaisiaus vystymuisi, atsivedimui arba atsivestų jauniklių vystymuisi (žr. 5.3 skyrių)

Jei tik įmanoma, reikia vengti jonizuojančios spinduliuotės poveikio nėščiajai. Kiekvienu atveju reikia įvertinti tyrimo naudą, nepriklausomai nuo to, ar procedūros metu naudojama kontrastinė medžiaga, ar ne. Omnipaque nevartotinas nėštumo metu, išskyrus atvejus, kai gydytojas nusprendžia, jog planuojamo tyrimo nauda yra didesnė už galimą riziką.

Su žmogaus pienu kontrastinės medžiagos išskiriama labai nedaug, iš žarnyno reabsorbuojamas šios medžiagos kiekis taip pat nedidelis. Neigiamas Omnipaque poveikis žindomam kūdikiui mažai tikėtinas

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

24 val. po kontrastinio preparato pavartojimo intratekaliai nerekomenduojama vairuoti ar valdyti mechanizmus.

Nepageidaujamas poveikis

Bendrybės (visais būdais naudojant kontrastines medžiagas, kuriose yra jodo): Žemiau pateikiami galimi bendri nepageidaujami poveikiai, rentgeninio tyrimo metu suleidus nejoninio monomerinio rentgenokontrastinio preparato. Nepageidaujami poveikiai, specifiški atitinkamam preparato vartojimo būdui, yra aprašyti atskiruose skyriuose.

Nepageidaujamas kontrastinių medžiagų, kuriose yra jodo, poveikis paprastai yra silpnas ir laikinas, pasitaiko rečiau vartojant nejonines kontrastines medžiagas, negu jonines. Stiprios reakcijos ir mirties atvejai pasitaiko ypatingai retai.

Dažniausiai pasitaiko silpnai išreikšti bendri jutimai, tokie kaip šilumos pojūtis ar trumpalaikis metalo skonis burnoje.

Pilvo skausmas arba diskomforto jausmas pasitaiko retai (<1/1 000), o virškinamojo trakto reakcijos, tokios kaip pykinimas ar vėmimas pasitaiko nedažnai (>1/1 000, <1/100).

Padidinto jautrumo reakcijos pasitaiko retai, dažniausiai pasireiškia kaip nestiprios kvėpavimo sistemos ar odos reakcijos, tokios kaip dusulys, bėrimas, eritema, dilgėlinė, niežulys ar angioedema. Šios reakcijos gali pasireikšti iš karto po injekcijos, ar praėjus keletui dienų. Ypatingai retai pasitaiko gerklų edema, bronchų spazmas ar plaučių edema. Yra aprašytos sunkios ir netgi toksinės odos reakcijos.

Anafilaktoidinės reakcijos gali pasireikšti nepriklausomai nuo preparato dozės ir jo skyrimo būdo; neryškūs simptomai gali reikšti beprasidedančią stiprią reakciją. Tokiu atveju iš karto nutraukiamas kontrastinio preparato švirkštimas, ir, jei reikia, į kraujagyslę pradedami leisti specialūs vaistai. Pacientams, vartojantiems beta blokatorių, gali pasireikšti atipiniai anafilaksijos požymiai, kuriuos galima neteisingai palaikyti vagusine reakcija.

Labai retais atvejais gali pasireikšti vagusinės reakcijos, tokios kaip hipotenzija, bradikardija.

Gali pasitaikyti galvos skausmas ir karščiavimas. Hipertenzijos epizodai galimi taip pat. Kartais gali prasidėti karščiavimas su drebuliu.

Jodizmas ar "jodo parotitas" - labai retos komplikacijos, pasireiškiančios po kontrastinių preparatų, kuriuose yra jodo, vartojimo. Tokiu atveju seilių liaukos būna sukietėjusios ir skausmingos apie 10 dienų po tyrimo

Pavartojus į kraujagysles (į veną ar arteriją) Žr. skyrių "Bendrybės". Žemiau nurodyti tik tie nepageidaujami efektai ir jų dažnumas, kurie gali pasireikšti pavartojus nejoninės monomerinės kontrastinės medžiagos į kraujagyslę.

Nepageidaujamas poveikis priklauso nuo injekcijos (ypač į arteriją) vietos bei kontrastinio preparato kiekio. Selektyvi angiografija ir kitos procedūros, kurių metu dideli kontrastinio preparato kiekiai pasiekia tam tikrus organus, gali sukelti tų organų sutrikimus.

Skausmas ir karščio jutimas distalinėse galūnių dalyse atliekant periferinių kraujagyslių angiografiją pasitaiko labai dažnai (>1/10).

Sušvirkštus kontrastą sukeliančio preparato, kurioje yra jodo, trumpam gali padidėti S-kreatinino koncentracija, tačiau tai neturi jokios reikšmės klinikai. Rizikos grupių pacientams galimas inkstų nepakankamumas. Labai retai šiems pacientams gali įvykti mirtis.

Arterijų spazmą ir trumpalaikę išemiją galima sukelti injekavus kontrastinės medžiagos į širdies vainikines, galvos smegenų, inkstų kraujagysles.

Neurologiniai sutrikimai labai reti. Gali pasireikšti traukuliai, praeinantys jutimo ar motoriniai sutrikimai. Labai retais atvejais kontrastinė medžiaga gali pereiti kraujo ir galvos smegenų barjerą, ko pasekoje įvyksta kontrastinės medžiagos susikaupimas galvos smegenų žievėje - tai matoma atliekant KT injekcijos dieną, dėl to kartais gali pasireikšti orientacijos sutrikimai, žievinis aklumas.

Sunkios kardialinės komplikacijos pasitaiko labai retai. Gali prasidėti aritmija, širdies veiklos slopinimas ar išemija.

Labai retai pasitaiko poflebografinis tromboflebitas ar trombozė. Yra aprašyti keli artralgijos atvejai.

Pavartojus intratekaliai Žr. skyrių "Bendrybės". Žemiau nurodyti tik tie nepageidaujami efektai ir jų dažnumas, kurie gali pasireikšti pavartojus nejoninės monomerinės kontrastinės medžiagos intratekaliai.

Nepageidaujamas poveikis sušvirkštus kontrastinio preparato intratekaliai gali pasireikšti vėliau, praėjus net keletui valandų ar dienų po procedūros. Šių komplikacijų dažnumas panašus į komplikacijų po lumbalinės punkcijos dažnį.

Galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas pasitaiko dažnai ir siejami su spaudimo subarachnoidiniame plyšyje sumažėjimu, kas įvyksta dėl likvoro nutekėjimo punkcijos vietoje. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti labai stiprus galvos skausmas, kuris gali trukti kelias dienas. Todėl punkcijos metu reikia stengtis, kad likvoro nutekėtų kuo mažiau.

Dažnai (>1/100, <1/10) injekcijos vietoje jaučiamas skausmas, parestezija, šaknelinis skausmas. Labai retai galimi apatinių galūnių skausmai ir spazmai.

Galvos smegenų dangalų dirginimas, sukeliantis fotofobiją ir meningizmą, taip pat galimas. Labai retai pasireiškia nedidelio intensyvumo cheminis meningitas. Reikia nepamiršti ir apie infekcinio meningito galimybę.

Labai retais atvejais gali būti trumpalaikė galvos smegenų disfunkcija - traukuliai, laikinas orientacijos sutrikimas, bei motorinė ar sensorinė disfunkcija. Kai kuriems šių pacientų galima užrašyti pakitusią EEG.

Pavartojus į kūno ertmes Žr. skyrių "Bendrybės". Žemiau nurodyti tik tie nepageidaujami efektai ir jų dažnumas, kurie gali pasireikšti pavartojus nejoninės monomerinės kontrastinės medžiagos į kūno ertmes.

Retai pasitaiko sisteminės alerginės reakcijos.

Atlikus ERCP galima dažnai nustatyti kiek padidėjusią amilazės koncentraciją. Po ERCP procedūros retais atvejais gali kontrastuotis inkstai. Tokiu atveju yra padidėjusi rizika pankreatitui po ERCP vystytis. Labai retai gali būti nekrozinis pankreatitas.

Išgėrus kontrastinės medžiagos, pykinimas pasitaiko retai.

Atlikus histerosalpingografiją, pilvo apačioje dažnai jaučiamas trumpalaikis skausmas.

Po artrografijos skausmas juntamas dažnai. Retai pasitaiko nestiprus artritas. Tokiais atvejais nereiktų pamiršti ir apie infekcinio artrito galimybę.

Atlikus herniografiją, po procedūros dažnai juntamas skausmas.

Perdozavimas

Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, jog galima saugiai vartoti labai didelę Omnipaque dozę, o didžiausias preparato kiekis, kurį galima suvartoti tyrimo metu, netgi nėra nustatytas. Jei paciento inkstų funkcija gera, sunku sukelti preparato perdozavimo požymius, nors tai įmanoma, jei pasiekiama 2000 mg I/kg kūno svorio dozė per tam tikrą laiką. Procedūros trukmė yra svarbi didelės koncentracijos kontrastinės medžiagos inkstų tolerancijai (t2~2 val.). Atsitiktinis perdozavimas gali pasitaikyti sudėtingų angiografinių procedūrų vaikams metu, kada didelės koncentracijos kontrastinė medžiaga injekuojama keletą kartų iš eilės.

Perdozavimo atveju reikia koreguoti sutrikusią vandens ar elektrolitų pusiausvyrą. 3 dienas po procedūros reikia stebėti inkstų funkciją. Jei reikia, atliekama hemodializė kontrastinei medžiagai pašalinti. Specifinio priešnuodžio nėra.

FARMAKOLOGINĖS savybės

Farmakodinaminės savybės

Sveikiems savanoriams į veną sušvirkštus joheksolio, dauguma jų organizmo hemodinaminių, klinikinių-cheminių ir krešumo parametrų, palyginus su duomenimis iki tyrimo, nepakito. Keletas laboratorinių dydžių pakitimų buvo nežymūs ir neturėjo jokios reikšmės klinikai.

Farmakokinetinės savybės

Jei paciento inkstų funkcija normali, apie 100( į veną sušvirkšto joheksolio nepakitusio išskiriama pro inkstus per 24 valandas. Didžiausia joheksolio koncentracija šlapime susidaro praėjus 1 val. po injekcijos. Pusinės eliminacijos periodas, jei inkstų funkcija pakankama, yra apie 2 val. Nenustatyta jokių preparato apykaitos produktų. Omnipaque jungimasis su baltymais yra labai nestiprus (mažiau nei 2(), todėl tai neturi jokios reikšmės.

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Joheksolio sušvirkštus pelėms ir žiurkėms į veną nustatyta, jog ūminis preparato toksiškumas labai nestiprus. Tiriant laboratorinius gyvulėlius nustatyta, kad joheksolio jungimasis su plazmos baltymais labai nedidelis, be to preparatas nėra nefrotoksiškas. Kardiotoksiškumas ir neurotoksiškumas yra nedidelis. Palyginus su joninio tipo kontrastinėmis medžiagomis, histaminą atpalaiduojantis ir antikoaguliacinis joheksolio veikimas yra silpnesnis.

farmacinė informacija

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Preparato pagalbinės medžiagos: trometamolis, natrio kalcio edetatas, druskos rūgštis (pH palaikymui) ir injekcinis vanduo.

pH yra 6,8-7,6.

Nesuderinamumas

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato tiesiogiai maišyti su kitais negalima. Injekcijai reikia vartoti atskirą švirkštą.

Tinkamumo laikas

Žr.tinkamumo laiką, nurodytą ant etiketės.

Specialios laikymo sąlygos

Omnipaque laikymo sąlygos nurodytos intrukcijose ant etiketės. Stikliniuose buteliukuose ir buteliuose Omnipaque gali būti laikomas 37(C temperatūroje iki 1 mėn. prieš vartojimą.

40 ml, 50 ml, 75 ml, 100 ml, 150 ml, 175 ml, 200 ml ir 500 ml tūrio polipropileniniai buteliai gali būti laikomi 37(C temperatūroje iki 1 mėn. prieš vartojimą.

10 ml, 15 ml ir 20 ml tūrio poliproplileniniai buteliai gali būti laikomi 37(C temperatūroje iki 1 sav. prieš vartojimą.

Pakuotė ir jos turinys

Stikliniai buteliukai ir buteliai: Preparatas tiekiamas injekciniuose buteliukuose (10 ml, 15 ml, 20 ml) ir infuziniuose buteliuose (40 ml, 50 ml, 75 ml, 100 ml, 200 ml ir 500 ml). Abi talpyklės pagamintos iš bespalvio, atsparaus borosilikato stiklo (Ph.Eur. I tipas), užkimštos chlorbutilo gumos kamščiais (Ph.Eur. I tipas), užsandarintos kombinuotais nuplėšiamais dangteliais su plokščiais plastiko diskais.

Polipropileno buteliai: Preparatas tiekiamas polipropileno buteliuose (10 ml, 15 ml, 20 ml, 40 ml ir 50 ml). Polipropileno butelis yra kietas, pastatomas stačiai, uždengtas nusukamu kamščiu.

75 ml, 100 ml, 150 ml, 175 ml, 200 ml ir 500 ml tūrio buteliai yra užkimšti chlorbutilo gumos kamščiais (Ph.Eur. I tipas) ir užsandarinti nusukamais plastiko kamščiais su vienkartinio atidarymo apsauginiais žiedais.

Išleidimo forma Stikliniai buteliukai arba buteliai 140 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 6 buteliai, kuriuose yra 200 ml 180 mg I/ml 10 buteliukų, kuriuose yra 10 ml 10 buteliukų, kuriuose yra 15 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 240 mg I/ml 10 buteliukų, kuriuose yra 10 ml 6 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 25 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 6 buteliai, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 300 mg I/ml 10 buteliukų, kuriuose yra 10 ml 6 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 25 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 6 buteliai, kuriuose yra 150 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 350 mg I/ml 6 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 25 buteliukai, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 6 buteliai, kuriuose yra 150 ml 6 buteliai, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml Polipropileno buteliai 140 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 180 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 10 ml 10 butelių, kuriuose yra 15 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 240 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 10 ml 10 butelių, kuriuose yra 15 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 300 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 10 ml 10 butelių, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 40 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 75 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 150 ml 10 butelių, kuriuose yra 175 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml 350 mg I/ml 10 butelių, kuriuose yra 20 ml 10 butelių, kuriuose yra 40 ml 10 butelių, kuriuose yra 50 ml 10 butelių, kuriuose yra 75 ml 10 butelių, kuriuose yra 100 ml 10 butelių, kuriuose yra 150 ml 10 butelių, kuriuose yra 175 ml 10 butelių, kuriuose yra 200 ml 6 buteliai, kuriuose yra 500 ml

Pastaba: Kai kuriose šalyse kai kurios iš pateiktų indikacijų nėra patvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų, be to gali būti registruotos ne visų dydžių pakuotės ir koncentracijos.

Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Kaip ir kiekvieną injekcinį preparatą, Omnipaque tirpalą reikia apžiūrėti, kad jis nebūtų užterštas dalelėmis, nebūtų pakitusi jo spalva ar pažeista talpyklė. Preparato įtraukiama į švirkštą prieš pat vartojimą. Buteliukai vartojami tik vieną kartą; nepanaudotą preparato likutį išmesti. Prieš vartojant Omnipaque reikia pašildyti iki kūno (37ºC) temperatūros.

Papildoma instrukcija vartojimui su automatiniu injektoriumi arba pompa: 500 ml tūrio kontrastinės medžiagos buteliai turi būti naudojami tik su tokiam tūriui pritaikytais automatiniais injektoriais arba pompomis. Butelį pradurti tik vieną kartą.

Jungiamasis vamzdelis tarp paciento kateterio ir automatinio injektoriaus arba pompos privalo būti keičiama nauja kiekvienam pacientui. Dienos pabaigoje butelyje likęs kontrasto kiekis bei visi panaudoti kateteriai ir jungiamieji vamzdeliai turi būti sunaikinami. Kai patogu, galima naudoti ir mažesnio tūrio butelius. Be to, reikia laikytis ir automatinių injektorių arba pompų gamintojų reikalavimų.

Registravimo liudijimo turėtojas

Nycomed Imaging AS Nycoveien 1-2 P.O.Box 4220 Torshov N-0401 Oslo Norvegija Tel. +47 23 18 50 50 Faks. +47 23 18 60 00

Gamintojas Nycomed Ireland IDA Industrial Estate Ltd. Carrigtohill Co.Cork Airija

Informacinis lapelis paskutinį kartą patvirtintas

2002 spalis

Vertė Saulius Lukoševičius, Redagavo Jolita Tauraitė, gydytojas radiologas, med.m.dr. lituanistė


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai