Įsiklausykime į gimties dovanas

„Kai įsisavini reiki, supranti, kad gydydamas kitą, gydai ir save", - teigia reiki specialistė. Druskininkietės Vaivos Vekerotienės, reiki meistrės-mokytojos, teiginys „patys sau galime padėti norėdami geriau jaustis, tik negailėkime tam laiko" prikaustė mano dėmesį, ir aš įsijungiau diktofoną. „Ryte pabudote, - tęsė ji, - perėjote rankomis visą kūną, ir pajutote energijos dvelksmą".

Gali daug daugiau

Pasak Vaivos, reiki - tai priminimas to, ką mes visi nešiojamės savyje nuo gimimo. Netinkamas gyvenimo būdas atima iš žmogaus gebėjimą harmoningai jaustis pačiam ir teigiamai veikti aplinką, žmones.
Su reiki metodika Vaiva susipažino prieš 9 metus per liaudies gydytojo, bioenergetiko, dabar Didžiojo reiki meistro Sigito Povilaičio, paskaitą Druskininkuose. Pamena, kad oras jam šnekant tiesiog raibuliavo, suėmė miegas... Vėliau, kai atėjo pas jį kaip pacientė, išgirdo, kad jos plaučių kraštas pajuodęs, o tulžy - akmenukas. Užsirašė, kokiomis vaistažolėmis gydytis ir čia pat paklausė, ar nepriimtų jos mokine. „Kodėl gi ne?" - atsakė jis.

„Turiu daug energijos, jutau, kad galiu daug daugiau. O iki tol dirbau siuvėja, dirbau sanatorijoje, variau mašinas iš Vokietijos", - pasakoja Vaiva.
Šiam gydymo metodui Vaiva jau buvo pasiruošusi - susipažinusi su organizmo valymu, gydymu vaistažolėmis, ci-gun pratimais. „Po pirmųjų reiki iniciacijų pajutau, kad manyje kažkas keičiasi, kad užčiuopiau kelią, kurio nesąmoningai ieškojau - tobulėti dvasiškai, būti sveikai, laimingai, pilnai energijos ir padėti kitiems pasijusti taip pat".

Ar skiriame laiko sau?

Reiki seansas išoriškai panašus į masažą. Gydantysis ramiai laiko rankas delnais žemyn virš gulinčio paciento kūno. Rankų pozicija pakeičiama, pajutus atsakomąją energiją. Tai nuramina, paguodžia, nuima skausmą. Svarbiausia - mes patys galime to išmokti.
„Kiekvienas turime tokią dovaną, tačiau jos neišvystome, apleidžiame. Pastebėjote, kai mažo vaiko paklausiame, kaip mums pasielgti tam tikroje situacijoje, jis visada atsako paprastai ir aiškiai. Mes, suaugusieji, esame apaugę visokiomis samanomis: o ką žmonės pasakys, ar artimieji neprieštaraus, kokios pasekmės ir t. t. Iš tikrųjų niekam kitam nesvarbu, ar mes laimingi, ar ne. Deja, daugelis gyvename dėl kitų, ir nė vieni nesijaučiame gerai. Ar žydi gėlės, jei neskiriame joms laiko? Ar žydim mes, jei užmirštame patys save? Nuolat skubantys, įsitempę, nerandantys laiko patys su savimi pasikalbėti".

Kada ateina tokia išmintis - mąsčiau, stebėdama, kaip Vaiva dirba. Ji, tarsi supratusi nebylų mano klausimą, tęsia toliau: „Supratimas ateina ne protu, o intuicija. Žmogui pasiūlo įdomų darbą, o jis bijo, svarsto, ar verta iš dabartinio išeiti. Tik tada, kai jį varu išvaro, suranda žymiai geresnį. „Pasvajok, kaip puikiai jausiesi po seanso", - pasiūliau vienai moteriai. O ji visai be vilties atsakė: „Noriu arba greičiau į pensiją, arba numirti". Nors jai vos 40 metų! Pastebėjau, kad daugelis žmonių yra vangūs. Kad išjudėtų iš mirties taško, jam turi būti labai blogai, nes, kol gali kentėti, plaukia pasroviui".

Klausykime nuojautos

Reiki seansą Vaiva pradeda nuo galvos, tiksliau, nuo minčių apraminimo, nes du mūsų smegenų pusrutuliai dirba skirtingai, todėl protas nuolat ginčijasi su intuicija, sąmonė su pasąmone. Rengiamės kur nors eiti ir jaučiame, kad jokiu būdu neturime to daryti. Protu išprotaujame, kad reikia, nes susitarėme, tada skubame, pakliūvame į avarinę situaciją. Nuojauta mus perspėjo, bet nesiklausėme. Įsisavinus reiki, daugiau klausome intuicijos, esame laisvesni spręsti, rinktis.

„Reiki stiprina įgimtus gydymo gebėjimus. Dingsta abejonės, galiu ar negaliu tiekti universalią gydančią energiją. Vienintelis fizinis veiksmas, kurį besimokančiajam tenka atlikti - tai uždėti plaštakas ant savo ar ant gulinčiojo kūno, ir gydanti energija ima tekėti, pati pasirinkdama kelią. Vien tik būdamas energijos laidininku, gydantysis kartu gydosi pats. Jis puikiai žino, kad tikrasis gydytojas yra ne jis, o universalioji gyvybinė energija".

Esminiai pokyčiai

„Daug žmonių pasakytų, kad negalima lįsti į žmogaus vidų", - bandau atakuoti Vaivą.

„Kai žvelgiate į žmogų, šypsotės, ar esate jam pavojingas? Jis bijo, kai nežino, ko tikėtis. Aš tik švelniai uždedu rankas virš žmogaus kūno, ir jam gera, malonu. Po visą kūną sklinda šiluma. Paprastas masažas veikia žmogaus fizinį kūną, emocijas, deja, negydo ligos priežasties. Jei ligonis nemiega, tai ir po masažo nemiegos. Čia žmogus, „gerdamas" į save gyvybinę energiją, mokosi pajusti savo kūną, ima suvokti, kodėl susirgo. Vadinasi, jau sąmoningai gali dalyvauti pasveikimo procese", - teigia Vaiva.
Kiek tai susiję su religija, tikėjimu?

„Sklinda dieviškoji energija, ne kitaip. Tikiu gamtos jėgomis. Na, kaip protu suvokti, o tuo labiau paaiškinti, kai tiesiog akyse, per dieną ima ir užsitraukia šlapiuojanti ligonio žaizda?" - klausia moteris.

Vaiva nepailsdama šneka apie gydymą, žmones ir gana atsargiai apie asmeninį gyvenimą. Beveik standartas: išsiskyrė, viena užaugino du vaikus. Rūpėjo sužinoti, ar, įsisavinus reiki, galima kardinaliai pasikeisti? „Būdavo, springstu, smaugia gerklę, kai mokykloje sakydavau eilėraštį, o dabar esu drąsuolė. Šis vidinis išlaisvėjimas daug davė. Kai ateina darna ir ramybė, ateina ir tavo žmogus".