Kodėl verkiame mes ir agurkai?

Norintis sveikai maitintis žmogus turėtų nepasikliauti populiarių sveikatos laidų patarimais, o vadovautis sveika nuovoka ir saiku.

Prieš 15-20 metų buvo sakoma: „Valgysi pomidorus - sirgsi vėžiu". Dabar teigiama: „Valgant raudonos spalvos daržovių, ypač pomidorų, mažėja rizika sirgti vėžiu". Vieni sako, kad valgantieji kiaulieną ir kiaušinius greičiau suserga ateroskleroze, todėl pataria valgyti žuvį, kiti pastebi, kad Baltijos jūra tokia užteršta, kad ten veisiasi žuvys mutantai - tokias valgydamas greitai apsinuodysi ar susirgsi vėžiu.

Klausimų daugybė

Anksčiau žodžiai „lietuviškas produktas" garantavo kokybę, didžiavomės natūraliais mėsos, pieno produktais, daržovėmis, vaisiais. Dabar pasakojamos siaubo istorijos apie mūsų šiltnamius, kur 3-5 metrus besidriekiantys pomidorai ir agurkai auga be žemės nedideliuose indeliuose, į kuriuos nustatytu dažniu kapsi drumsto skysčio lašai. Supranti, kodėl perpjautas agurkas, padėtas šaldytuve, jau kitą dieną neestetiškai pradeda ašaroti gelsvais lašeliais.

Kodėl senstant mūsų kaulai retėja? Ar jie iš tikrųjų taip greit pradėjo retėti, ar tai tik farmacininkų išpūstas muilo burbulas? Kodėl taip padaugėjo vėžinių ligų? Ar mūsų vaikai taip greitai auga todėl, kad valgo viščiukų šlauneles su jose susikaupusiais augimą skatinančiais hormonais? Ar tikrai nitratai kaupiasi nevienodai - vienų vaisių ir daržovių viduje, kitų - žievelėje?
Kuo pasitikėti, jei sveikatos televizijos ir radijo laidos pavirto cheminių preparatų reklama, o garbingiausi medikai - slaptais pigiau ar brangiau įkainotais farmacijos firmų užsakymų vykdytojais? Tokių klausimų vis daugėja ir daugėja.

Gelbsti sveika nuovoka ir saikas

Nėra sveiko ir nesveiko maisto, yra tik sveikas arba nesveikas maitinimasis. Svarbiausia tinkamas arba netinkamas maisto paruošimas ir jo kiekis bei gyvybiškai būtinų sudėtinių dalių pusiausvyra. Kraujingas nešaldytos mėsos žlėgtainis, patiektas su žaliomis, be chemikalų užaugintomis daržovėmis, yra daug vertingesnis ir sveikesnis nei perkepintos, pervirtos, riebalais permirkusios daržovės.
Pastaraisiais metais tapo taip madinga bijoti „E" raidės, kad nė nebežiūrima į produkto maistinę sudėtį. Tai, kiek maisto produktas turi riebalų, angliavandenių, baltymų, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, fosforo, natrio) yra labai svarbu mitybai. Lietuviai mėgsta valgyti daug ir riebiai. Puikiausias pavyzdys - didžkukuliai - bulvių išspaudos, išvirtos su mėsa ir apipiltos riebiais spirgais iš parūkytų senokų lašinių.

Riebalai - ne visada draugai

Žodžiai „kaimiška varškė", „kaimiška grietinė" daugeliui asocijuojasi su sveikata. Jeigu geriame pieną, tai kuo riebesnį, tuo geresnį.

Deja, riebūs nenugriebto pieno produktai - daugelio širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Riebalai - pagrindinis cholesterolio šaltinis. Kuo daugiau vartojame riebalų, tuo didesnė tikimybė susirgti ateroskleroze. Kraujagysles pamažu užpildo geltona, primenanti vištataukius masė, siaurinanti kraujagyslės spindį iki visiško užakimo, padidėja kraujospūdis, vystosi insultai, infarktai. Beje, tai daro cholesterolis, kuris sintetinamas iš mažo tankio riebiųjų rūgščių. Didelio tankio riebiosios rūgštys yra būtinos smegenų, kepenų veiklai, normaliai lytinei funkcijai.

Vaistai kelia ir pavojų

Beje, nereikia tikėtis, kad į save galima kimšti bet kokį liežuviui ir gomuriui mielą šlamštą. Farmacijos pramonė daugeliui beveik įpiršo mintį, kad tai visai nepavojinga. Persigėrei alkoholio - paimsi tabletę, palengvinančią pagirias. Persivalgei - paimsi kitą tabletę, kuri sumažins pilvo pūtimą ir gurgėjimą. Viskas ne taip paprasta.

Pravartu prisiminti daug kam matytą seną karikatūrą, kurioje vis didėjanti piliulių ir tablečių krūva užsibaigia dideliu antkapio akmeniu. Tai teisingas pastebėjimas. JAV jau skaičiuojama, kiek ligų ir mirčių sukelia pernelyg gausus vaistų ir maisto papildų vartojimas. Skaičiai įspūdingi.

Pažiūrėjus į kai kuriuos nuolatinius poliklinikų ar ligoninių lankytojus, pamačius, kiek jie kas dieną suvartoja vaistų, papildų, vitaminų, galima tik nusistebėti jų sveikata. Tokį chemikalų kiekį gali atlaikyti tik turintieji labai stiprią širdį ir kepenis. Deja, to negalima pasakyti apie jų smegenis.

Pagrindiniai principai

Reikia žiūrėti, kad mūsų maiste netrūktų mineralinių medžiagų, ypač kalcio, magnio, kalio. Dėl kalcio trūkumo organizme silpniau vystosi jaunų žmonių kaulai, vargina raumenų skausmai, traukuliai, vyresnio amžiaus žmonėms kalcio stoka skatina kaulų tankio retėjimą (osteoporozę). Manoma, kad pienas yra pagrindinis kalcio šaltinis. Deja, norint iš pieno gauti būtiną paros kalcio kiekį, jo reikėtų išgerti apie tris litrus. Todėl, pirkdami pieno produktus, atkreipkime dėmesį į tai, kiek juose yra kalcio.

Vis didesnei žmonijos daliai valgant mėsą, gamtinių baltymų kiekį bandoma didinti dirbtinai. Suklestėjo genų inžinerija, genetiškai modifikuotų augalų auginimas ir gaminiai iš jų. Labiausiai žinomi sojos ir rapsai.

Susiformavo nuostata, kad reikia nuolat stebėti cukraus kiekį organizme, verta cukrų keisti saldikliais. Žinoma, būtina žinoti savo cukraus (tiksliau - gliukozės) kiekį kraujyje ir jį stebėti. Tačiau dvejotina, ar tikrai reikia vietoj cukraus vartoti dirbtinius saldiklius. Beveik visa, kas dirbtina, dažniausiai turi nepageidaujamų savybių.

Ar vegetarizmas - išeitis

Ypač svarbi maisto sudėtinė dalis yra baltymai, kurie kartais vadinami organizmo statybine medžiaga. Pagrindinis baltymų šaltinis buvo ir liko mėsa bei žuvys.

Vegetarai ir veganai (žmonės, visai nevartojantys gyvulinės kilmės maisto) išpopuliarino nuostatą, kad, norint būti sveikam, reikia valgyti „sveiką maistą" - daržoves ir vaisius, vengti mėsos, kiaušinių ir netgi žuvies produktų. Manau, tai nėra priimtina lietuviams. Mes esame šiauriečiai, šimtmečiais valgėme gyvulinį maistą. Negeriant pakankamai skysčių, laikantis visokiausių dietų, klaidingai suprastų vegetarizmo principų, vystosi paslėptoji anemija: kraujas tirštėja, periferiniame kraujyje nustatomas hemoglobino kiekis būna didesnis nei yra iš tikrųjų. Ši bėda ypač būdinga mūsų vaikams ir jaunoms moterims.
Įtariu, kad daugiau sveikatinimosi tiesų galima sužinoti stebint savo mitybą ir savijautą negu skaitant populiariąją spaudą.