Ne metai slegia pečius

Apie pakumpusius, sunkiai kilnojančius rankas aukštyn, lėtai judančius, besiskundžiančius sprando, pečių bei rankų skausmais, stingimu ar tirpimu žmones dažnai manoma, kad jie yra slegiami metų naštos.

Tačiau dažniausiai ne metai slegia pečius, o kai kurios ligos, vienaip ar kitaip žalojančios stuburą, pečių sąnarius ar nervus ir priverčiančios kentėti ne tik pagyvenusius, bet kartais ir visai jaunus žmones. Dažniausios iš jų yra šios:

1. Stuburo osteochondrozė. Stingstantis stuburas iš pradžių sukelia pečių lanko raumenų nuovargį, jis būdingesnis daug sėdintiems žmonėms ir trumpam praeina pasimankštinus, pajudėjus ar atlikus gerą sprando bei nugaros masažą. Ligai progresuojant paliečiami iš stuburo išeinantys nervai, ir žmogui darosi sunku surasti tinkamą padėtį miegant, jį ima varginti ne tik pečių, bet ir rankų skausmai ir tirpimai. Laiku nesuteikus visavertės pagalbos, ima silpnėti rankų jėga, mažėja darbingumas. Gydoma anaiptol ne tik vaistais. Ypač padeda individualiai pritaikytos mankštos, masažai bei fizioterapinės priemonės.
2. Peties sąnario struktūrų susidėvėjimas, kurį lemia ne tik senėjimo procesai, bet ir bendra organizmo būklė, gyvenimo būdas, bendra medžiagų apykaitos būklė ir ypač praeityje patirtos traumos (kad ir, atrodytų, menki peties sumušimai). Dingsta sąnario laisvumas, žmogui darosi sunku apsivilkti švarką (negali atmesti rankos atgal), ką nors dirbti pakėlus ranką aukštyn. Ligai progresuojant, prarandama galimybė ramiai miegoti naktį: ima varginti atkaklūs naktiniai skausmai, ypač bandant atsigulti ant skaudamo peties. Pamažu ima nykti sergančio peties ir rankos raumenys. Ligai diagnozuoti paprastai užtenka specialisto apžiūrėjimo ir rentgenogramų įvertinimo, o gydoma vaistais, kurie geriami ar leidžiami į sąnarį ir beveik visada - specialiomis mankštomis ir masažais.
3. Nervų suspaudimo (tuneliniai) sindromai. Nervai, eidami per raumeninius, tarpfasciinius bei kitų audinių kanalus, dėl įvairių priežasčių (tų audinių patinimo, traumavimo, elastingumo sumažėjimo ir kt.) kartais gali būti suspaudžiami ir dėl to atsiranda ligos pradžioje praeinantys, o vėliau - ir beveik nuolatiniai įvairių lokalizacijų (žasto, dilbio, plaštakos) maudžiamo ar deginamo pobūdžio skausmai, tirpimas ir tų nervų inervuojamų raumenų grupių jėgos silpnėjimas, raumenų laipsniškas nykimas. Priklausomai nuo ligos stadijos, gydoma vaistais, fizioterapinėmis priemonėmis arba chirurgiškai išlaisvinamas užspaustas nervas.

Gydymo sėkmę lemia, ar tiksliai nustatyta diagnozė ir kokia yra ligos stadija. Todėl nereikėtų ilgai gydytis pačiam ir tuo labiau - taikyti sau priemones bei vaistus, kurie padėjo kaimynui, pažįstamam ar dar kam nors.

Sveikai gyvenant, neužleidžiant ligų, laikantis gydytojų nurodymų, žvalumą, darbingumą ir tiesią sveiką nugarą bei bendrą laikyseną galima išsaugoti iki gilios senatvės, o nekreipiant reikiamai dėmesio į minėtus simptomus, net ir jaunystėje gali pasijausti sunki našta ant pečių.