Staigus šaltis ieško naujų aukų

Žiema užpuolė visu stiprumu. Atpratome saugotis, nes senokai Lietuvoje nebuvo rimtos žiemos.

Gydytojas Michailas Bravermanas pro savo namų langą stebi snieguotu keliu žingsniuojančią moterį. Ši, paėjusi kelis žingsnius, virsta į pusnį, keliasi, vėl virsta. Gydytojas atpažįsta - pusnyse kapstosi toje pačioje gatvėje gyvenanti jo kaimynė. Skubiai velkasi paltą, eina į kiemą. Reikia padėti moteriai pasiekti namus - juk gerokai prisivaišinusi kaimynė nuvirs į sniegą ir užmigs amžinu miegu.
Alkoholis negelbsti

„Išgėrę žmonės dažnai sušąla arba nušąla rankas, kojas. Apsvaigę nepajunta šalčio, užmiega lauke, o po tokios nakties dažnai jų pažadinti jau neįmanoma", - sako Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Priėmimo skyriaus vedėjas M.Bravermanas. - Daugelis vis dar galvoja, kad alkoholis padeda sušilti. Atvirkščiai, geriantieji greičiau sušąla, nes apsvaigę praranda pojūčių aštrumą, savikontrolę ir jautrumą temperatūros pokyčiams." Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, kad daugiausia žmonių nukenčia nuo gamtos pokyčių tada, kai kas nors įvyksta staiga - atšąla, apledėja keliai, priverčia sniego. Po kiek laiko žmonės apsipranta ir traumų sumažėja. Iki kito karto.

Proto reikia turėti

Per pirmąsias keturias sausio dienas Šiaulių apskrities ligoninėje mirė trys smarkiai sušalę asocialūs vyrai, vienas kojas nušalęs žmogus tebegydomas. „Lengviau pasisaugoti ir nesušalti negu išsigydyti. Juk natūralu - nekišk rankos prie įkaitinto lygintuvo, jeigu nenori nudegti. Taip ir su šalčiu - reikia saugotis, įvertinti situaciją. Šaltis žudo audinius, naujais jų pakeisti neįmanoma," - aiškina Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas A.Pamerneckas. Anot gydytojo, prieš eidami į lauką, turėtume bent jau pažvelgti į termometrą ir pagalvoti, kaip reiktų apsirengti. jau ne juokas. O jeigu dar vėjas, drėgmė? Reikia kritiškai įvertinti situaciją ir skaitytis su gamta, o ne paskui ieškoti kaltų. Gal kažkam atrodo, kad tokiu oru gali vaikščioti be kepurės ar avėti lengvais bateliais, tačiau reikia žinoti ir pasekmes.

Kaip saugotis nuo šalčio

Gydytojas A.Pamerneckas pataria, kai lauke yra 15 laipsnių šalčio ar daugiau, vaikų į kiemą neleisti. Jeigu šaltis mažesnis, vaikai gali važinėtis rogutėmis, čiuožti ant ledo ar džiaugtis kitais žiemos malonumais, tačiau mamos ir tėčiai turėtų nepalikti jų be priežiūros: kas valandą vaikus kviesti apšilti, pasiūlyti šiltos arbatėlės ir ko nors užkąsti. Juk dažniausia sušąla ir peršąla nepakankamai pavalgę arba pervargę vaikai (ir suaugusieji).

Spaudžiant šalčiui, prieš einant į lauką kiekvienam patartina pavalgyti ir atsigerti ko nors karšto. Šiltai apsirengti ir apsiauti, visas kūno dalis paslėpti.

Paprastai pirmiausia pradeda šalti kojos, nes mūsų avalynė dažnai būna drėgna. Gydytojas pataria drabužius ir batus kas vakarą gerai išdžiovinti. Jeigu batai drėgni, tikimybė sušalti didesnė, nes drėgmė ir šaltis - blogiausias derinys. Kojos šąla ir tada, kai batai per ankšti. Spaudimo vietoje pablogėja galūnės kraujotaka.

Turėtume vilkėti kuo daugiau oro tarpų turinčius drabužius. Gerai apsaugo kailiai (daug oro tarpų tarp plaukelių), megzti drabužiai (mezginys - su tarpais, todėl storas ir minkštas). Sintetiniai rūbai taip pat tinka, jei juose pakanka oro tarpų.A.Pamerneckas sako, kad lengvi ir šilti šiuolaikiniai drabužiai yra pagaminti tuo pačiu principu - paliekant kuo daugiau oro tarpų.

Rankas puikiai saugoja pirštinės - jokio skirtumo, pirštuotos ar ne. Svarbu tik, kad būtų storos, purios, turėtų oro tarpų.

Kad nenušaltų veidas, prieš einant į lauką skruostus reikėtų patepti riebiu kremu (tokiu, kurio sudėtyje nėra vandens - drėkinamasis netinka) arba aliejumi. A.Pamerneckui dažnai tenka gelbėti tuos, kurie vaikšto lauke nepakankamai šiltai apsirengę arba geria alkoholį.

Ligoninės sulaukia sušalusių pacientų

Ką daryti, jeigu sušalome? Jeigu sūnus ar duktė, laukdami autobuso, ilgai stovėjo stotelėje, o grįžę namo nepataiko danties ant danties?

A.Pamerneckas pataria pirmiausia nuvesti į šiltą patalpą ir pamažu atšildyti: kuo greičiau perrengti, duoti karštų skysčių. Vyresniems jaunuoliams galima duoti ir truputį alkoholio. Jis praplečia kraujagysles ir greičiau atšildo. Vaikams alkoholio duoti negalima.

Ką daryti, jeigu jau matome, kad pabalo rankos ir kojos?

Nušalusių vietų nereikia trinti, nes šiose vietose jautrumas yra mažesnis - žmogus nejaučia spaudimo stiprumo. Šiurkštus trynimas gali sužeisti, tada teks gydyti ne tik nušalimus, bet ir traumas. Greitosios pagalbos kviesti nereikia, galima nuvažiuoti į polikliniką arba ligoninę, bet nereikia stebėtis, jei gydytojas nieko ypatingo nepasakys.
Į klausimą, ar nušalusi galūnė nepradės gangrenuoti, ar,neduok Dieve, nereikės jos nupjauti, joks gydytojas iš anksto atsakyti negali. Tai išaiškėja tik po savaitės kitos. Gydytojas A.Pamerneckas sako, kad, nors žmonės gana išsilavinę, daug žino, deja, kiekvienais metais į ligonines atvežama sušalusių pacientų, kuriuos tenka ilgai gydyti.

Kaip nesušalti:

• Vilkėti drabužius, turinčius daug oro tarpų.
• Nepalikti atvirų kūno vietų.
• Visada išsidžiovinti avalynę, neavėti ankštų batų.
• Prieš einant į lauką pavalgyti ir atsigerti karštų gėrimų.
• Jokiu būdu šaltyje nevartoti alkoholio.
• Nebūti šaltyje alkaniems ir pervargusiems.