To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti?...

- Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti?
- Ar nebandėte skaičiuoti avių?
- Bandžiau, nepadeda.
- Tuomet tegu kiekviena avis papasakoja savo biografiją.

  • Vartokite kuo įvairesnius ir skirtingų spalvų vaisius ir daržoves.  Geriausia juos valgyti šviežius, tačiau jei nėra galimybių, tinka ir virti, troškinti, šaldyti (tik ne sūdyti ar ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Užkandžiavimas pistacijų riešutais dukart per dieną pastebimai sumažina cholesterolio kiekį kraujyje ir tikimybę susirgti širdies ligomis.

Depresijos atsiradimą lemia ir darbe patirtas stresas

Straipsnio šaltinis: 
www.vtv.lt
Depresija darbe.jpg

Net 12,5 proc. dirbančių vilniečių nustatytas depresiškumas - tokie Higienos instituto atlikto tyrimo rezultatai. Vienas iš veiksnių, įtakojančių depresijos atsiradimą - stresas darbe.

Tokie rezultatai paaiškėjo po Higienos instituto atliktų tyrimų,aprašytų Jelenos Stanislavovienės disertacijoje.

Atliktų tyrimų tikslas - išsiaiškinti, kokiepsichosocialiniai darbo veiksniai gali būti siejami su depresiją.

Vieno šių tyrimųmetu atsitiktinai atrinkti vilniečiai buvo paprašyti užpildyti Zungo savęs vertinimo skalę, padedančią nustatyti depresiškumą, bei atsakyti į klausimus apie psichosocialinius darbo veiksnius. Šiame tyrime dalyvavo apie pusantro tūkstančio dirbančių vilniečių.

Antrojo tyrimo metu buvo apklausiami psichikos sveikatos centruose nuo depresijos gydomi žmonės (291 žmogus).

Mokslininkė lygino depresija sergančių bei šia liga nesiskundžiančių žmonių darbo sąlygas. Vertinant rezultatus, buvo atsižvelgiama ir į stresinius gyvenimo įvykius, patirtus ne darbe.

„Labai retai depresiją sukelia kažkoks vienas veiksnys, dažniausiai šią ligą įtakoja tam tikra veiksnių kombinacija: biologinių, psichologinių, socialinių. Netinkamos psichosocialinės darbo sąlygos taip pat įsipina į tą kombinaciją", - kalbėjo dr. Jelena Stanislavovienė.

Tyrimų metu nustatyta, kad protinį darbą dirbančių vyrų depresiškumas labiausiai susijęs su šiais psichosocialiniais darbo veiksniais: nepasitenkinimas darbu, nepasinaudojimas žiniomis, užduočių neaiškumas, nervinė įtampa, darbo beprasmiškumas, skubus darbo tempas, poilsio stoka, darbo neužbaigtumas ir dažnas užduočių kartojimasis. Dirbančių fizinį darbą vyrų - baimė prarasti darbą, nepasitenkinimas juo, paramos stoka ir darbo neužbaigtumas. Mišrų darbą dirbantys vyrai labiausiai kenčia dėl ribotų galimybių darbe pasinaudoti savo žiniomis ir įgūdžiais, darbo beprasmiškumo, sunkių jo periodų.

Tuo tarpu dirbančios protinį darbą moterys depresija rizikuoja susirgti dėl šių neigiamų darbo aplinkos veiksnių: baimės prarasti darbą, diskomforto, ribotų galimybių pasinaudoti darbe savo žiniomis, nervinės įtampos ir fizinės izoliacijos, grįžtamojo ryšio nebuvimo, blogų santykių su bendradarbiais, netolygaus darbo paskirstymo, monotoniškumo, darbo neužbaigtumo ir menkos šeimos paramos. Fizinį darbą dirbančios moterys labiausiai kenčia dėl nepasitenkinimo darbu, baimės jį prarasti, nervinės įtampos, prieštaringų instrukcijų, menkos šeimos paramos. Mišrų darbą dirbančios moterys įvardijo šiuos veiksnius: diskomfortas, baimė prarasti darbą, socialinė izoliacija, nepasinaudojimas žiniomis, nervinė įtampa.

Aukščiau paminėti veiksniai gana plačiaipaplitę tarp Vilniaus miesto darbuotojų. Net 68,6 proc. dirbančių vilniečių minėjo užduočių kartojimąsi, 64,1 proc. - karjeros stagnaciją.

Apie pusė darbuotojų teigė priversti darbe skubėti (52,9 proc.), kiti skundėsi gaunantys nepakankamą atlygį (52,2 proc.), tuo pat metu atliekantys kelias užduotis (44,9 proc.). Kiek daugiau nei trečdalis dirbančių vilniečių bijo prarasti darbą (38,8 proc.), patiria nervinę įtampą (35,3 proc.) ir sunkius darbo periodus (30,2 proc.), dirba viršvalandžius (34 proc.), atlieka papildomas užduotis (33,4 proc.).

Kitų tyrimų autorių duomenimis, 31 proc. visų nedarbingumo dienų susidaro dėl psichologinių problemų, 29 proc. - dėl fizinės negalios. Dėl streso Lietuvoje skundžiasi 23 proc. darbuotojų, Europos Sąjungoje - 17 proc.

2005-2006 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 29 tūkst. Europos gyventojų, parodė, kad nelaimingi jautėsi 35 proc. tyrimo dalyvių, 37 proc. juto nerimą, 45 proc. - energijos trūkumą. Lietuvos rodikliai šiame tyrime buvo blogesni už Europos vidurkį (atitinkamai 48, 29 ir 47 proc.).

Apie penktadalis dirbančių to patiestyrimo dalyvių, gyvenančių Lietuvoje, pažymėjo, kad dirbo ne taip produktyviai ir kruopščiai kaip galėtų - būtentdėl emocinių problemų.

„Labai norėčiau atkreipti darbdavių dėmesį į darbo aplinką organizacijose. Jos netobulinantmažėjadarbuotojų darbingumas, pareigingumas, motyvaciją, o kartaisnetinkama psichosocialinė darbo aplinka gali turėti įtakos irdepresijos išsivystymui. Taip pat norisi paskatinti pačius darbuotojus susirūpinti, kokioje aplinkoje jie dirba, kaip jie jaučiasi darbe, nes blogai besijaučiantys ir pagalbos nesikreipiantys žmonės tik gilina krizę, iš kurios vėliau būna gerokai sunkiau rasti išeitį", - sakė Higienos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Jelena Stanislavovienė.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Dabar kai yra krize, to streso dar daugiau. :) Reikia iskenteti si perioda

visiškai sutinkusu teiginiu, kad darbe stres1 patiriame, dar ir kiek patiriam, jei darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis, tai stresas dvigubas, o labai svarbi kokia atmosfera yra tarp bendradarbių.
vienžo nestresuokit, tobulinkit save:)

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai