To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Ligonis ant operacinio stalo. Jis mato ateinantį chirurgą su kauke ant veido...

Ligonis ant operacinio stalo. Jis mato ateinantį chirurgą su kauke ant veido.
Ligonis sako:
- Daktare, galite nusiimti kaukę, aš jus iš karto pažinau.

  • Vartokite kuo įvairesnius ir skirtingų spalvų vaisius ir daržoves.  Geriausia juos valgyti šviežius, tačiau jei nėra galimybių, tinka ir virti, troškinti, šaldyti (tik ne sūdyti ar ...

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 300000 pasaulio moterų, iš jų Lietuvoje 1300.

Padidėjęs kraujospūdis - nematomas žudikas

„Leiskite užminti Jums mįslę. Kas yra nematomas žudikas, baltoji giltinė, tylusis destruktorius, nejučia ardantis sveikatos pamatus, ir prisistatantis dažnai tuomet, kai jau yra per vėlu?" - šiuo klausimu St Louis vakar prasidėjo vietinio universiteto parengta klinikinė konferencija.

Turėčiau pripažinti, kad klinikinės konferencijos dažnai būna dalykiškos, formalios, net, sakyčiau, gana nuobodžios pašaliniam stebėtojui. Kartas nuo karto pasitaiko malonių išimčių, ir vakarykštis renginys išties buvo išskirtinis. Na, bet grįžkime prie mums užduotos mįslės/klausimo.

Publika pateikė kelis gana įdomius ir sąmojingus atsakymus, kurių kelis paminėsiu: cukrus (padidėjęs gliukozės kiekis sukelia diabetą), nelegalūs kvaišalai (kokainas, metamfetaminas, atrodo kaip balti milteliai), alkoholio sukelta baltoji karštinė, baltais chalatais apsirengę medicinos studentai ir jauni gydytojai, atliekantys praktiką (jie nežino, ką daro, o kai paaiškėja jų veiklos rezultatai, kartais būna per vėlu išgelbėti ligonį). Visiems smagiai pasijuokus, vienas konferencijos dalyvių pateikė atsakymą, kurio tikėjosi lektorius - druska (vienas pagrindinių faktorių, skatinantis arterinės hipertenzijos vystymąsi ir šios ligos komplikacijas).

Turiu sutikti su lektoriumi, kad padidėjusio kraujospūdžio liga yra tyli, nematoma, nejaučiama, padaranti daug žalos, ir dažnai nustatoma tuomet, kai daug žalos organizmui jau būna padaryta. Būtent dėl šios priežasties norėčiau pabrėžti, kad padidėjusio kraujospūdžio ligai turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys, pradedama ankstyva diagnostika ir skiriamas gydymas. Dėl tos pačios priežasties šis sutrikimas turėtų būti vadinamas liga, reikalaujančia aktyvaus stebėjimo.

Kraujospūdžio matavimo vienetai per kelis šimtmečius išliko tie patys, t.y. gyvsidabrio stulpelio milimetrai. Pirminiai antikvariniai kraujospūdžio aparatai išties turėjo ir pripučiamą rato formos pagalvėlę, ir matavimui skirtus vamzdelius, ir matuoklį, kuris, kaip galite spėti, buvo ne kas kita, kaip gyvsidabriu pripildytas stiklinis stulpelis.

Pirmą kartą istorijoje kraujospūdį pamatavo 1733 metais britų veterinaras Stephenas Halesas. Jis varinį vamzdį sujungė plonu lanksčiu vamzdeliu su statmenu vandens stulpeliu. Varinis vamzdis vėliau buvo įstatytas arkliui į arteriją, ir pirmasis pulsuojantis vandens stulpelio pakilimas buvo užrašytas, spėjant, kad tai - kraujo spaudimas. Pirmą kartą žmogaus kraujospūdį tiesiogiai 1847 m. pamatavo Carlas Ludwigas, bet vėlgi - invaziškai: varinė kanulė buvo įstatyta į žmogaus arteriją, ir kraujospūdis pamatuotas specialiu U formos monometru.

Vėlesni bandymai sukurti neinvazinį būdą pamatuoti kraujospūdį buvo vaisingi, ir 1881 m. Samuelis Siegfridas Karlas Ritter von Baschas išrado sfingo-manometrą, bet jo prototipinis aparatas tebuvo paprastas vandens maišas, sujungtas su manometru. Naudojant šį aparatą, tekdavo pirštu jausti, kai, didinant manometro slėgį, dingsta arterijos pulsas. Žinoma, šis metodas buvo itin netikslus ir negreitas. Netrukus, 1896 metais, italas Scipione Riva-Rocci išrado gyvsidabriu pripildytą stiklinį vamzdelį, o jį sujungęs su primityviu pripučiamu žiedu, pagamino pirmąjį gyvsidabrinį kraujospūdžio aparatą, kuris ir laikomas dabartiniu modernių aparatų pirmtaku.

Vis tik ir toliau kraujospūdis buvo nustatomas pirštu spaudžiant arteriją. Tik 1905 metais rusas Nikolajus Korotkoffas, pritaikydamas klausymo stetoskopu metodą, aptiko 2 kraujospūdžius: kai, mažinant manometro spaudimą, atsiranda pulsas, o vėliau, spaudimui vis mažėjant, pulsas vėl pranyksta. Tad iš tiesų dabartiniais metodais kraujospūdis matuojamas tik kiek ilgiau nei 100 metų.

Taip pat įdomu, kad net iki paskutiniojo 19-ojo amžiaus dešimtmečio kraujospūdžiui nebuvo teikiama ypatingos reikšmės. Tik vėlesni amerikiečių gydytojų - Harvey Kushingo ir George'o Crile'io - tyrimai ir rezultatų klinikinis pagrindimas sudomino plačiąją bendruomenę. Nuo 20-ojo amžiaus pradžios kraujospūdis tapo vis svarbesnė bendro organizmo ištyrimo ir ligų diagnostikos dalis.

Arterinę hipertenziją sukelia keletas veiksnių: amžius, paveldimumas, fizinis ir emocinis stresas, viršsvoris, kofeino, alkoholio vartojimas, rūkymas. Rasė taip pat turi didelę įtaką: juodaodžiai 1,8 karto dažniau serga šia liga. Arterinę hipertenziją gali lemti ir daryti įtaką kai kurios ligos ir sutrikimai: hormoniniai sutrikimai (diabetas; skydliaukės funkcijos, antinksčių sutrikimai; renino - aldosterono hormoninės pusiausvyros sutrikimai ir kt.), širdies ligos, įgimti ir įgyti kraujagyslių struktūros defektai (pvz., įgimtas aortos susiaurėjimas ar inksto arterijos susiaurėjimas, aterosklerozė - cholesterolio ir kalcio sankaupų nulemtas arterijos sienelės stangrumas ir elastingumo stoka) ir kt.

Kaip minėjau anksčiau, kraujospūdžio matavimą sudaro 2 etapai, pagrįsti dr. Korotkoffo atradimu: kai, mažinant manometro spaudimą, atsiranda pulsas, o vėliau, spaudimui vis mažėjant, pulsas vėl pranyksta. Šie matavimai vadinami sistoliniu ir diastoliniu kraujospūdžiu. Nesileidžiant į gilesnes diskusijas, sistolinis kraujospūdis rodo spaudimą, kuriuo po širdies susitraukimo kraujas išstumiamas ir pasiekia organus, o diastolinis spaudimas rodo kraujospūdį širdies poilsio / atsipalaidavimo metu.

Normalus kraujo spaudimas turėtu būti 120/80 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (toliau trumpinsiu - mm Hg). Padidėjusio kraujospūdžio liga skirstoma į kelias stadijas pagal kraujospūdžio ribas (beje, yra vertinamas į aukštesnę stadiją patenkantis sistolinio arba diastolinio kraujospūdžio matavimas).

Normalus kraujospūdis 120/80 mm Hg ar mažiau
Prehipertenzija 120-139/80-89 mm Hg
I stadijos hipertenzinė liga 140-159/90-99 mm Hg
II stadijos hipertenzinė liga Virš 160/100 mm Hg

Pagal hipertenzijos priežastis liga skirstoma į šias kategorijas:

  • Pirminė hipertenzija: ligos priežastis nežinoma, ją lemia daugybė sudėtingų ir tarpusavyje susijusių pokyčių širdies, kraujagyslių, inkstų, hormonų, nervų sistemose. Ši kategorija labiausiai paplitusi ir 90 proc. naujai nustatytų hipertenzijos atvejų priskiriami šiai kategorijai.
  • Antrinė hipertenzija: priežastis gali būti nustatyta (pvz., inkstų funkcijos sutrikimai, padidėjęs skydliaukės aktyvumas, antinksčių augliai ir kt.). Šiai kategorijai priskiriama 5% visų sergančiųjų.
  • Izoliuota sistolinė hipertenzija, kai pakilęs tik sistolinis kraujospūdis (virš 140 mm Hg), nulemtas sustandėjusių kraujagyslių neelastingumo (dar vadinama ateroskleroze, ar liaudiškai - kraujagyslių „užkalkėjimu") ir dažniausiai ja serga pagyvenę žmonės.
  • Nėštumo hipertenzija: diagnozuojama per nėštumą pakilus kraujospūdžiui per 15 mm Hg virš normos. Itin svarbu laiku pastebėti ir gydyti naujai išsivysčiusią hipertenziją, nes negydant ši liga gali komplikuotis į eklampsiją. Per šią nėštumo komplikaciją išsivysto nekontroliuojamas kraujospūdis, traukuliai, dažnai pažeidžiamas vaisius.
  • „Balto chalato" ar „Medicinos priimamojo" hipertenzija: belaukiant gydytojo priimamajame ar tiesiog per kitą stiprų emocinį stresą padidėjęs kraujospūdis iki 20 proc. viršija namuose matuojamą kraujospūdį. Šią hipertenzijos formą turintys pacientai išties turi padidėjusią riziką vėliau gyvenime susirgti tikra hipertenzija.

Tad kodėl iš tikrųjų padidėjęs kraujospūdis pavojingas? Kodėl jis vadinamas „tyliuoju žudiku" ir „baltąja giltine"? Šia liga serga 70 milijonų amerikiečių ir virš milijardo planetos gyventojų. Liūdna, bet daugiau kaip pusė visų pacientų apie šią ligą net nežino. Dažniausiai žmonės nejaučia padidėjusio kraujospūdžio, ir diena iš dienos ši liga kenkia gyvybiškai svarbiems organams. Šių organų funkcijos sutrikimas padeda atkreipti dėmesi į hipertenziją, bet dažnai jau daug žalos būna padaryta. Dėl padidėjusio kraujospūdžio padidėja kraujagyslių pasipriešinimas, sunkiau dirbti širdžiai (pumpuoti kraują prieš padidėjusio slėgio gradientą). Dėl šios priežasties širdies raumuo sustorėja, sustandėja, jam pradeda trūkti kraujo apytakos, maisto medžiagų ir deguonies. Ilgainiui išsivysto išeminė širdies liga, ištinka širdies ataka, ar išsivysto širdies nepakankamumas.

Kita vertus, dėl padidėjusio kraujospūdžio kraujagyslių sienelėse sparčiau kaupiasi kalcis ir cholesterolio kristalai, sienelės silpnėja, standėja. Ilgainiui išsivysto komplikacijos; širdies atakos ir nepakankamiumas, insultas, inkstų nepakankamumas ir kt. Deja, didelė dalis ligonių taip ir nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, kol jie rimtai nesuserga, kol nesusiduria su hipertenzijos komplikacijomis ir organų pažeidimu. Juo labiau, kad iš tiesų nėra ypatingų hipertenzijos požymių, neskaitant galvos, širdies skausmo, pablogėjusios regos, dusulio, lengvo nuovargio ir sumažėjusio darbingumo.
Tad akivaizdu, kad yra labai svarbu laiku nustatyti ir kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį. Gydyti kraujospūdį naudojamos kelios vaistų grupės. Dažnai vieno vaisto neužtenka, ir tenka vartoti vaistų derinį. Vaistai parenkami nuodugniai ištyrus ligonį, įvertinus hipertenzijos priežastis, rizikos faktorius, kitas papildomas ligas ar sutrikimus. Tinkamai parinkti hipertenzinių vaistų derinius ir ju dozes yra gana sudėtinga, tad palikime šią temą kitam straipsniui.

Pabaigoje norėčiau pateikti keletą patarimų, padėsiančių Jums geriau kontroliuoti kraujospūdį:

 

  • Būkite fiziškai aktyvus. Paskirkite bent 30 minučių per dieną lengvai mankštai ir fiziniam aktyvumui.
  • Meskite rūkyti.
  • Atsikratykite viršsvorio.
  • Sumažinkite vartojamo alkoholio kiekį iki 1-2 vienetų per dieną.
  • Reguliariai tikrinkitės pas gydytoją. Kasmet pasitikrinkite kraujospūdį. Jei iš tikrųjų jums diagnozavo padidėjusį kraujospūdį, aptarkite visus vartojamus vaistus, peržiūrėkite galimus pašalinius poveikius.
  • Kasdien matuokite kraujo spaudimą, registruokite matavimo rezultatus ir periodiškai aptarkite juos su savo gydytoju.
  • Keiskite savo mitybą. Pabandykite DASH dietą (patartina vartoti vaisius, daržoves, mažo riebumo pieno produktus, baltą mėsą ir apriboti druskos vartojimą. Venkite raudonos mėsos, riebaus maisto, saldumynų, cholesterolio persunkto maisto).
  • Apribokite druskos vartojimą. Stenkitės vartoti mažiau konservuotų produktų, „greito maisto", bulvių traškučių ir kt.
  • Apribokite kofeino vartojimą.
  • Venkite emocinio streso. Išmokite atsipalaidavimo pratimus ir juos atlikite, susidurę su stresine situacija. Kontroliuokite savo pyktį, agresiją, nerimą.
  • Pastebėję nerimą keliančius ligos požymius (galvos, širdies skausmą, pablogėjusią regą, dusulį, galvos svaigimą), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
  • Niekuomet staiga nenutraukite vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, nes dažnai išsivysto „atsakomoji" hipertenzija, stipriai pakyla kraujospūdis, rizikuojate patirti insultą ar širdies ataką. Pasitarkite su gydytoju!

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai