Nepatogią ligą įveikti įmanoma

Kalbėti apie savo ligą jie vengia. Ir tik gydytojo kabinete nedrąsiai prisipažįsta, kad negali sulaikyti šlapimo. "Šia liga moterys serga du kartus dažniau nei vyrai. Ši bėda kamuoja ne tik vyresnes, bet neretai ir visai jaunas moteris", - sakė gydytoja ginekologė Rosita Aniulienė, vadovaujanti Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijai ir skirianti daug dėmesio šlapimo nelaikymo gydymui. Gydytoja R.Aniulienė, jau konsultavusi ir gydžiusi tūkstančius bei operavusi šimtus moterų, paaiškino, kad šlapimo nelaikymo bėdos, atsižvelgiant į jo priežastis, gydomos medikamentais, fizioterapijos procedūromis, operacijomis arba botulino toksino injekcijomis.

Pjūvis - tik kelių milimetrų

Moterys, kurios negali šlapimo sulaikyti esant fiziniam krūviui, pavyzdžiui, bėgdamos, kosėdamos, čiaudėdamos, juokdamosi, šokdamos, keldamos sunkius daiktus, per lytinį aktą, gydomos operacija, kuri vadinama minimaliai invazine TVT operacija.

Per šią operaciją padaromas vos 5-10 mm pjūvis ir šlaplė atstatoma į fiziologinę padėtį. Tokių operacijų efektyvumas siekia beveik 95 proc.
Gydytoja R.Aniulienė prieš ketverius metus pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti dar naujesnį chirurginį gydymo būdą - TVT-O operacijas. Jų efektyvumas toks pat kaip ir TVT operacijų, tačiau šlaplė į fiziologinę padėtį atstatoma greičiau. Ši operacija trunka maždaug 20 minučių. Po operacijos retai pasitaiko komplikacijų, o pacientės namo gali išvykti jau po paros.

Gelbsti fizioterapijos procedūros

Vadinamoji dirgli šlapimo pūslė - dažnas šlapinimasis dieną ir daugiau nei porą kartų naktį - gydoma medikamentais ir fizioterapijos procedūromis.
Per procedūras šlaplė stimuliuojama įvairių dažnių elektrinėmis bangomis. Tokio gydymo kursas - 10-15 procedūrų, kurias pacientui reikia kartoti du kartus per metus. Šis gydymas yra efektyvus, bet negarantuoja, kad rūpesčių dėl šlapimo nelaikymo kamuojamas žmogus visiškai pasveiks.

Gydo botulino toksinu

Šlapinimosi sutrikimų kamuojamiems ligoniams gali padėti ne tik vaistai ar operacija, bet ir pats naujausias gydymo metodas - botulino toksino injekcijos.

Gydymo botulino toksinu procedūra kainuoja 700-1000 litų, nes jos nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Pacientui tenka susimokėti už vaistus ir specialią adatą. Šią procedūrą reikia kartoti kas 6-12 mėnesių visą gyvenimą.

Dažniausiai botulino toksino suleidžiama į dirglią šlapimo pūslę, kai nepadeda 2-3 mėnesius taikytas gydymas vaistais. Prieš tai atliekami šlapimo pūslės tyrimai - įvertinama, ar normali jos talpa, ar nėra inkstų patologijos, šlapimo takų infekcijos.

Botulino toksinas suleidžiamas specialia adata per cistoskopą - specialų optinį prietaisą šlapimo pūslės apžiūrai iš vidaus - į šlapimo pūslės raumenį. Taip iš dalies paralyžiuojamas šlapimo pūslės raumuo, sumažėja šlapimo pūslės aktyvumas ir palengvėja šlapinimasis.

Gydymo botulino toksinu negalima taikyti nėščioms ar kūdikį maitinančioms moterims, taip pat sergant šlapimo pūslės ar šlapimo takų uždegimu.

Moterys serga dažniau

Moterys dėl šlapimo nelaikymo kenčia du kartus dažniau negu vyrai. Lietuvoje tokių moterų - maždaug trečdalis milijono. Ši liga vargina kas antrą moterį, perkopusią 50-metį, kas penktą gimdžiusią trisdešimtmetę ir tik penktadalis moterų nepatiria šios nemalonios ligos pojūčių, sulaukusios 80-ties metų.
Tyrimai rodo, kad moterys, sergančios šlapimo nelaikymu, kreipiasi į gydytoją vidutiniškai tik po trejų metų. 8 proc. moterų kreipiasi po mėnesio.

Šlapimo nelaikymo tipai

• Slėginis šlapimo nelaikymas: šlapimo ištekėjimas kosint, čiaudint, staigiai keičiant padėtį; dažniau pasireiškia moterims pagimdžius.
• Impulsyvus šlapimo nelaikymas: nesugeba kontroliuoti šlapinimosi atsiradus staigiam norui šlapintis (nespėja nubėgti iki tualeto).
• Perteklinio šlapimo nelaikymas: lėtinis šlapimo susilaikymas ar maža šlapimo pūslė, kai net mažas šlapimo kiekis perpildo pūslę ir šlapimas nevalingai išteka. Dažniausia priežastis - navikinės ligos.
• Neurogeninis šlapimo nelaikymas: kai dėl neurologinių ar psichikos sutrikimų pacientas nesupranta ar nejaučia noro šlapintis. Gali būti po nugaros smegenų traumų, esant periferinės ir centrinės nervų sistemos ligoms (demensija, Parkinsono, Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė ir kt.), įgimtiems defektams.
• Pooperacinis šlapimo nelaikymas. Dažniausiai pasireiškia vyrams po prostatos pašalinimo operacijos.