To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Ramina gydytojas moterį...

- Nesijaudinkit, - ramina gydytojas moterį, kuri ką tik pagimdė lifte.
- Štai aš girdėjau, kad pernai viena moteris pagimdė tiesiog autobuse.
- Gydytojau, tai buvau aš...

 

 

  • Maitinant kūdikį krūtimi, nuo 6 mėn. pradėkite primaitinti virtomis daržovėmis, košytėmis, o nuo 8 mėn. duokite virtos pertrintos mėsos. Mėsa padės išvengti mažakraujystės.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Vėžio gydymo efektyvumas yra tiesiogiai proporcingas valstybės investicijoms.

Lietuvoje naudojami saugūs maisto priedai

Straipsnio šaltinis: 
www.SOS03.lt
Maisto priedai lietuvoje.png

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lietuvoje į maisto produktus dedami tik leidžiami vartoti maisto priedai, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, yra ribojami. Mūsų šalyje naudojami tik Europos Sąjungos teisės aktais patvirtinti maisto priedai, o jų kiekiai griežtai reglamentuojami pagal produktų grupes.

„Pastaruoju metu visuomenėje suaktyvėjo diskusijos dėl maisto priedų vartojimo tikslingumo, jų įtakos žmonių sveikatai. Vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į raidę „E" su numeriais maisto produktų etiketėse. Šie būgštavimai atsirado dėl informacijos apie maisto priedų savybes, jų vartojimą bei reglamentavimą stokos", - teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Irena Pečiulienė.

Europos mokslininkų grupė, dirbanti maisto priedų, pagardų, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu klausimais, tiria galimą jų poveikį žmonių sveikatai, atlieka išsamius biocheminius, reprodukcinius, kancerogeninius, toksikologinius (ūmaus ir lėtinio toksiškumo) ir kitus tyrimus. Maisto priedų vertinimą atlieka Europos maisto saugos tarnyba. Atsiradus naujiems duomenims apie neigiamą poveikį, maisto priedai vertinami iš naujo. Pavyzdžiui, pakartotinai atlikus tyrimus ir įvertinus, kad dažiklis E 128 (raudonasis G) gali kelti pavojų sveikatai, 2007 metais Europos Komisijos sprendimu jis buvo uždraustas naudoti.

Išsamūs tyrimai parodė, kad tik vienas žmogus iš tūkstančio yra alergiškas kuriam nors maisto priedui, todėl negalima teigti, kad maisto priedai dažnai būna alergijos priežastimi. Žymiai dažniau alergines reakcijas sukelia tradiciniai maisto produktai, tokie kaip karvės pienas, medus, graikiški riešutai, šokoladas, žemuogės, kiaušiniai ir kt.

2008 m. Europos Sąjungos Parlamentas priėmė naują teisės aktą, kuris dar kartą įtvirtino jau esamas nuostatas dėl maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų naudojimo. Šiame teisės akte įrašyta papildoma nuostata, kad maisto priedai neturi kenkti aplinkai, taip pat, kad jie gali būti vadinami natūraliais tik tuomet, kai 95 % medžiagų yra gamtinės kilmės. Maisto priedai neturi kenkti sveikatai, jų naudojimas turi būti technologiškai pagrįstas, neklaidinti vartotojo ir nemaskuoti netinkamos kokybės žaliavos. Taip pat praėjusiais metais pirmą kartą pradėtas reglamentuoti fermentų naudojimas maiste. Juos leidžiama naudoti maiste tik tuomet, kai jų poveikis nesukelia klaidingo įspūdžio apie produkto šviežumą ar natūralumą.

VMVT, vykdydama valstybinę maisto saugos ir kokybės kontrolę, daug dėmesio skiria teisingam maisto priedų naudojimui bei ženklinimui. Maisto priedų naudojimo kontrolė vykdoma gamybos ir prekybos įmonėse, maisto produktų importo metu. VMVT pareigūnai tikrina maisto priedų naudojimą įvairiuose maisto tvarkymo etapuose - atliekami gaminių laboratoriniai tyrimai, tikrinama, kad produktų etiketėse būtų pažymėti visi panaudoti maisto priedai. 2008 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje buvo ištirti 342 maisto produktų mėginiai dėl įvairių maisto priedų, iš jų tik viename buvo nustatytas padidintas konservantų kiekis.

Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos Irenos Pečiulienės, Lietuvos maisto produktų gamintojai ir prekybininkai stengiasi įtikti vis įvairesniems pirkėjų skoniams ir poreikiams - gausina produkcijos asortimentą, įsisavina naujas technologijas, taiko modernius pakavimo būdus (pvz. naudojant pakavimo dujas). Gamybos procesų metu pagal atliekamą maisto priedų funkciją, plačiai naudojami konservantai, antioksidantai, dažikliai, aromato ir skonio stiprikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, emulsikliai, saldikliai ir kiti maisto priedai. Produktų etiketėse maisto priedai žymimi raide „E" su triženkliu ar keturženkliu skaičiumi ir nurodymu apie atliekamą funkciją arba maisto priedo pavadinimu ir nurodymu apie atliekamą funkciją (pvz. drėgmę išlaikanti medžiaga E 1520 arba drėgmę išlaikanti medžiaga propan-1,2-diolis, konservantas E 250 arba konservantas natrio nitritas, saldiklis E 420 arba saldiklis sorbitolis, tirštiklis E 462 arba tirštiklis etilceliuliozė ir kt.). Visus leidžiamus vartoti maisto priedus galima rasti Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai" (Žin., 2004, 45-1491) 1 priede.

I.Pečiulienės teigimu, maisto priedai paprastai nenaudojami tik tradiciniuose gaminiuose, pvz. Lietuvoje - juoda ruginė lietuviška duona, Prancūzijoje - tradicinė Prancūzijos duona, Graikijoje - Fetos sūris, Vokietijoje - tradicinis Vokietijos alus ir t. t.

Pasak Irenos Pečiulienės, vartotojų skundų dėl maisto priedų VMVT gauna labai retai, lyginant su kitais nusiskundimais, tai sudaro apie 0,5 %. Jos nuomone, per pastaruosius metus padaryta didelė pažanga ženklinant maisto priedus produktų etiketėse.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai