To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Sakykit, kodėl jūs negeriate vaistų...

Pas gydytoją:
- Sakykit, kodėl jūs negeriate vaistų?
- Taigi jie šlykštūs.
- Tai jūs juos gerkite ir įsivaizduokite, kad tai konjakas.
- Na, ne. Jau geriau gersiu konjaką ir įsivaizduosiu, kad geriu vaistus.

 

 

  • Naujagimį bent iki 6 - 12 mėnesių maitinkite krūtimi. Taip jis gaus reikalingiausias medžiagas vystymuisi bei augs sveikas ir protingas.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Prancūzijos, JAV ir Islandijos mokslininkai nustatė genomo sritį, kurio genai apsprendžia ar rūkantis asmuo sirgs plaučių vėžiu. Rūkymas sukelia devynis iš dešimties plaučių vėžio ...

Vasarą tykantys pavojai

Straipsnio šaltinis: 
Sekundė
vasaros pavojai.jpg

Didelis kraujospūdis - apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų, ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą.

Pasak specialistų, vasarą kraujospūdis paprastai būna mažesnis nei žiemą.

Esant karštiems orams, organizmas mėgina prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų. Siekdamas išlaikyti optimalią kūno temperatūrą, jis stengiasi „atsikratyti" šilumos pertekliaus, todėl gausiau prakaituojama, išsiplečia kraujagyslės. Dėl to kraujospūdis sumažėja.

Gali klaidingai pasirodyti, kad liga traukiasi, tačiau vis vien būtina vartoti vaistus nuo didelio kraujospūdžio. Pastebėta, kad pavasarį ir vasarą insultų padaugėja.

Vartojantieji kraujo spaudimą mažinančių vaistų karštomis dienomis arba esant didesniam fiziniam krūviui turi saugotis būklės pablogėjimo, nes šie medikamentai sumažina organizmo sugebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą, o neretai kraujospūdžiui reguliuoti vartojami šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai gali sukelti dehidraciją.

Vasarą, kai prakaituojant netenkama daug druskų, ypač svarbu valgyti daug kalio turinčių maisto produktų.

Šio elemento yra šviežiuose abrikosuose, apelsinuose, bananuose, arbūzuose, morkose, kopūstuose, bulvėse, ridikuose ir šių daržovių bei vaisių sultyse.

Sergantiesiems arterine hipertenzija dažnai rekomenduojama riboti išgeriamo skysčio kiekį iki pusantro litro per parą ar net labiau.

Karštomis dienomis tokių rekomendacijų laikytis gana sudėtinga, todėl ligoniai turėtų prisiminti tokį patarimą: gerti tik šiltus skysčius. Šilti skatina išgerti daugiau, nei tuo metu organizmui reikėtų.

Troškulį galima numalšinti ir pačiulpus citrinos skiltelę.

Akių sausumo pojūtis

Patalpų ir automobilių vėdinimo sistemos, darbas kompiuteriu gali sukelti nemalonų akių sausumo pojūtį. Atsiranda jausmas, tarsi kas būtų įkritęs į akį. Bemirksint ir besistengiant iškrapštyti tariamą krislą, akies paviršius dar labiau susibraižo. Sausų akių sindromas - tai lėtinis sutrikimas, jį sunku išgydyti.

Jei į akį patenka ne tik dulkių, bet ir aplinkoje esančių bakterijų, gali išsivystyti sunkūs priekinio akies paviršiaus uždegimai.

Ašarų plėvelė atsinaujina kaskart sumirksėjus. Normaliomis sąlygomis žmogus mirksi refleksiškai, apie tai negalvodamas. Tačiau kai ašarų gamyba nepakankama arba pakitusi ašarų plėvelės sudėtis, mirksint ji nebeatsinaujina, lieka sausų plotelių, nepadengtų ašarų plėvele.

Šiuo atveju gali padėti dirbtinės ašaros. Tai natūralių ašarų pakaitalas, sudarytas iš vandens ir papildomų medžiagų, suteikiančių klampumą ir stabilumą.

Dirbtinės ašaros sutepa ir sudrėkina akies paviršių, sudaro plėvelę, ji apsaugo nuo išdžiūvimo ir išorinių dirgiklių poveikio.
Varginantis akių džiūvimas bei perštėjimas gali būti ir kai kurių ligų požymis, todėl dėl dirbtinių ašarų naudojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Jis, įvertinęs negalavimus ir atidžiai ištyręs sudėtingą ašarų sistemos aparatą, parinks tinkamas dirbtines ašaras, jų derinį ar kitą gydymo būdą.

Infekcinė liga

Vasarą maistu apsinuodijama dažniau nei kitais metų laikais. Per maistą galima užsikrėsti salmonelioze - infekcine liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos.

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną.

Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves, vaikai gali užsikrėsti žaisdami smėlio dėžėje. Infekcijos šaltiniu gali būti ir sergantis salmonelioze žmogus.

Patekusios į organizmą salmonelės sukelia ūmų skrandžio ir žarnyno uždegimą. Jų išskiriami nuodai, patekę į kraują, sutrikdo vandens ir elektrolitų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Liga prasideda praėjus maždaug 12-72 valandoms nuo užsikrėtimo. Apsinuodijusįjį salmonelėmis pykina, kamuoja pilvo ir galvos skausmai, jis pradeda viduriuoti, ligoniui pakyla temperatūra iki 38-40 laipsnių.

Kai bakterijos iš žarnyno patenka į kraują ir į įvairius organus, negydant liga gali baigtis mirtimi.

Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, kurių silpnesnė imuninė sistema.

Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų.

Vartoti paruoštas maistas gali būti užterštas, jeigu jis kurį laiką buvo laikomas šaldytuve ir lietėsi su termiškai neapdorotais produktais.

Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta.

Pajutus ligos požymius būtina kreiptis į gydytoją.

Apsinuodijus naudingą gurkšnoti elektrolitų tirpalą, pagamintą iš vieno litro virinto vandens, pusės šaukštelio druskos ir pusės šaukštelio geriamosios sodos.

Užsikrečiama per maistą

Blogai termiškai apdorotoje mėsoje gali likti gyvų kaspinuočių ar trichinelių lervų. Užsikrėtus šiais parazitais, atsiranda panašių į apsinuodijimą požymių, tik pakyla temperatūra, juntami raumenų skausmai.

Nevirintame vandenyje ir ant nešvarių ar blogai nuplautų daržovių ar vaisių gali likti kirminų kiaušinėlių. Užsikrėtus jais skauda gerklę, kankina nemiga, padidėjęs jautrumas.

Vasarą dažnai užsikrečiama spalinėmis. Jų kiaušinėlių būna ant neplautų daržovių, vaisių, nešvarių rankų, rankšluosčių, klozeto dangčių. Jei niežti išangės srityje, kankina nemiga, nuolatinis nuovargis, reikia išsitirti, ar nėra spalinių.

Įtarus, kad organizme gali būti parazitų, būtina kreiptis į gydytoją, kitaip pasekmės gali būti liūdnos: pažeidžiamos kepenys, prasideda stiprūs, į reumatinius panašūs skausmai.

Karštu oru maistas greičiau genda, todėl reikia būti apdairesniems ne tik valgant pakelės užeigoje ar iškyloje paruoštus produktus, bet ir pietaujant ištaigingoje kavinėje.

Jei praėjus valandai kitai po valgymo pradeda svaigti galva, pykina, imama viduriuoti, veikiausiai buvo apsinuodyta maistu. Paprastai pasveikstama po vienos ar dviejų parų.

Kai vemiama ir viduriuojama, netenkama daug skysčių. Todėl būtina daug gerti.

Tinka negazuotas mineralinis vanduo, gerokai atskiestos apelsinų sultys, nesaldinta juodoji arba žolelių - ramunėlių, kmynų - arbatos. Gerti patartina lėtai, nedideliais gurkšniukais.

Rekomenduojama 1-2 dienas laikytis bado dietos. Viduriavimui susilpnėjus, su arbata galima pradėti valgyti džiūvėsius, avižų kisielių, trintus obuolius.

Paskui pradedama valgyti mažais kiekiais ir lengvai virškinamą maistą - košes, sultinį.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai