Pandemiją galėjo sukelti incidentas laboratorijoje

Pasaulį apėmusią kiaulių gripo pandemiją galėjo sukelti incidentas laboratorijoje praėjusio amžiaus 8 dešimtmetyje, teigiama naujame tyrime.

Mokslininkų įsitikinimu, A (H1N1) tipo gripo virusas nebūtų paplitęs tarp žmonių, jei ne jo nuotėkis apie 1977 metus, greičiausiai kur nors Azijoje ar Sovietų Sąjungoje.

Įvairios H1N1 viruso atmainos buvo plačiai paplitę jau pirmojoje XX
amžiaus pusėje, virusas siautė ir 1918 metais, kuomet pandemija nusinešė 40 mln. žmonių gyvybes.

Vystantis žmonių imunitetui, jį pakeitė kitos gripo rūšys. Jau 20 metų, nuo pat 1957-ųjų, nebuvo užfiksuota atvejų, kuomet H1N1 virusą vienas žmogus perneštų kitam.

Tačiau užfiksuota pavienių atvejų, kai tuo laikotarpiu virusu žmonės užsikrėsdavo nuo kiaulių, tačiau jis tarp žmonių neplito iki pat 1977 metų, kuomet gripo protrūkiai kilo Kinijoje, Honkonge ir Sovietų Sąjungoje, rašo telegraph.co.uk.

Naujame istoriniame dabartinio ligos protrūkio kilmės tyrime, skelbiamame leidinyje „New England Journal of Medicine", teigiama, jog gripas galėjo paplisti atsitiktinai.

„Kruopštus genetinės viruso kilmės tyrimas parodė, kad jis glaudžiai susijęs su 1950 metų atmaina, tačiau nepanašus į 1947 ir 1957 metų gripo A(H1N1) atmainas", - teigiama tyrime.

„Šis faktas leidžia teigti, jog 1977 metų ligos protrūkio atmaina išliko nuo 1950 metų. Virusas vėl ėmė plisti jam netyčia iš laboratorijos patekus į silpną imunitetą H1 ir N1 antigenams turinčią populiaciją", - sako mokslininkai.