To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Iš operacinės atvežė ligonį...

Iš operacinės atvežė ligonį.
- Dėkui Dievui, viskas baigėsi,- sušnibždėjo jis.
- Nebūkite toks tikras,- pasakė ligonis, gulintis gretimoje lovoje,- chirurgas manyje buvo užmiršęs tamponą ir reikėjo vėl operuoti.
- O manyje buvo palikęs įrankį,- atsiliepė dar vienas ligonis.
Tuo metu chirurgas žvilgtelėjo į palatą:

  • Naujagimį bent iki 6 - 12 mėnesių maitinkite krūtimi. Taip jis gaus reikalingiausias medžiagas vystymuisi bei augs sveikas ir protingas.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Kasmet krūties vėžys diagnozuojamas 300000 pasaulio moterų, iš jų Lietuvoje 1300.

Trys graudžios istorijos ir viena tiesa: skiepytis reikia

Abejingumą šimtus kartų girdėtam gąsdinimui erkių platinamomis ligomis akimirksniu įveikia vaizdas, kai keturiasdešimtmetis vyras, susirgęs viena jų, pademonstruoja negalįs pakelti rankų.

Ne dėl propagandos

Šiemet erkės itin agresyvios. Sergamumas jų platinamomis Laimo liga ir erkiniu encefalitu šiemet Lietuvoje padidėjo daugiau nei dvigubai. Vienas žmogus nuo pastarosios ligos mirė.

"Apie tai norime pranešti žmonėms ir paraginti pasiskiepyti, nes erkės dar kartą suaktyvėja rudenį, kai einame grybauti. Imunitetas įgyjamas po dviejų vakcinos injekcijų, kurių antroji atliekama praėjus dviem savaitėms po pirmosios", - apie tikrai realų erkių keliamą pavojų sveikatai ir net gyvybei perspėja Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė docentė Auksė Mickienė.

Nemačius erkių platinamomis ligomis sergančių žmonių ir nebendravus su jais, gal ir būtų galima pagalvoti, kad medikai skatina skiepytis farmacininkų paprašyti propaguoti vakciną. Tačiau trys Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje gydomi rankų nevaldantys žmonės, su kuriais teko kalbėtis, buvo atviri ir nuoširdūs. Jie sakė: jei būtų žinoję, kokias kančias sukelia mažas gyvis, būtų skiepijęsi kas trejus metus, kaip to reikalaujama pagal skiepų nuo erkinio encefalito kalendorių.

Skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau ji gydoma vaistais. Užsikrėtus erkiniu encefalitu, organizmui ligą tenka įveikti pačiam. Medicina tik padeda jam kovoti.

Įkando ne pirmą kartą

Kristina Lekečinskienė labai mėgsta grybauti. Tai daro, jos žodžiais tariant, nuo lopšio. Dabar moteriai 45-eri. Per tą laiką ji įsigudrino rinkti vien baravykus. "Liepos mėnesį jie jau augo, tik sukirmijusių buvo daug", - prisimena šią jai lemtingą vasarą K.Lekečinskienė.

Įprastai ji grybaudavo Jurbarko, Tauragės miškuose. Tąkart pasirinko mišką prie Vilkijos. Grįždama namo pamatė erkę, įsisiurbusią į pilvą. Namuose dar rado ant rankos ir kojos. "Tos erkės buvo mažytės kaip aguonos grūdeliai ir aptikau jų savo kūne nebe pirmą kartą gyvenime", - pasakojo Seredžiaus gyventoja K.Lekečinskienė.

Moteris drąsiai išsirankiojo erkes. Mokėjo tai daryti, paprasčiausiai suimant pirštais ir staiga truktelint. Nepagalvojo nieko blogo net ir tada, kai, savaitei praėjus, pradėjo skaudėti visus kaulus ir odą, net šilko drabužiai ją dirgino.

Įtarė žarnyno infekciją

K.Lekečinskienės žentas kaip tik tomis dienomis grįžo iš Londono, bet apie kiaulių gripą moteris net nepagalvojo. Tik šeimos gydytoja įtarė šią ligą ir savo pacientei parašė siuntimą išsitirti dėl neaiškios kilmės gripo.

Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje K.Lekečinskienei iš pradžių įtarė žarnyno infekciją. Atliko tyrimus diagnozei patvirtinti ir išleido namo, ligos priežastimi įvardiję valgytą šašlyką. Tačiau paskambinusi į ligoninę telefonu K.Lekečinskienė sužinojo, kad tyrimų rezultatai žarnyno infekcijos nepatvirtino. Moterį pykino, jai buvo silpna, nors kūno temperatūra daugiau kaip 37 laipsniai nekilo.

"Būtent tokie yra pirmosios erkinio encefalito bangos simptomai", - pakomentavo docentė A.Mickienė.

Buvo sekmadienio rytas, kai K.Lekečinskienei nutirpo dešinioji ranka. Negana to, visiškai apleido jėgos, iš skausmo tarsi plyšo galva. Kai tokia savijauta ne gerėjo, o dar labiau blogėjo, vyras aprengė savo žmoną ir atvežė ją į Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyrių. Tačiau iš čia ligonę išsiuntė į 2-ąją klinikinę ligoninę. Kitą rytą joje atliko stuburo punkciją - stuburo juosmeninės dalies smegenų skysčių tyrimą ir nustatė erkinį encefalitą. Diagnozę patvirtino ir kraujo tyrimas.

"Kairė ranka silpna, o dešinės visai nevaldau. Nuo erkinio encefalito nesiskiepijau ir dabar supratau, kad šykštus moka du kartus", - praėjusią savaitę pasiguodė K.Lekečinskienė.

Jėgas grąžina reabilitacija

K.Lekečinskienė dėl galvos smegenų pabrinkimo ir skausmo, pykinimo beveik tris savaites buvo gydoma Infekcinių ligų skyriuje. Dvi savaites nepakilo iš lovos, neteko 15 kilogramų svorio.

"Vaistų, kurie įveiktų virusą, nėra. Ligos eiga priklauso nuo viruso savybių ir ligonio genetikos", - paaiškino Infekcinių ligų klinikos vadovė A.Mickienė.

Daugiau kaip mėnesį ligonė gydysis Reabilitacijos skyriuje, kur fizioterapija, kineziterapija ir kitomis procedūromis lavins ir stiprins judesius.

Reabilitacijos skyriuje gydosi ir Vitas Endriukaitis iš Šakių rajono. Du dešimtmečius dirbęs miške 68-erių vyras erkiniu encefalitu susirgo būtent šiemet.

"Vieną rytą užėjo toks silpnumas, kad ėjau į vieną pusę, o mane tarsi kažkas nunešė į kitą", - pasakojo miškininkas. Buvęs stiprus, keldavęsis 6 val. tą liepos pabaigos rytą staiga pasijuto kaip girtas. Svaigo galva, nebegalėjo apeiti savo ūkio. Artimieji iškvietė greitosios pagalbos medikus ir jie staiga susirgusį žmogų nuvežė į Šakių rajono ligoninę.

Paguldė stiprų vyrą

V.Endriukaitis jau daugiau kaip mėnuo gydomas Kauno 2-ojoje klinikinjė ligoninėje. Dešinės rankos, kuri nuo erkinio encefalito suparalyžiuota, nepakelia. Džiaugiasi, kad po reabilitacijos jau gali abiem rankomis suėmęs pakelti sriubos šaukštą. Taigi jau gali pavalgyti pats. Tačiau dar labai silpna, negali paeiti tiesiai. "Vis neša į šoną, kelis žingsnius žengęs turiu pailsėti", - pusiau rimtai, pusiau juokais pasiguodė V.Endriukaitis.

Jo palatos draugas Arturas Pranaitis ranką pakelia tik iš inercijos, prieš tai ją įsiūbavęs. Aukštas, atrodantis stiprus 47-erių vyras ligoninėje gydosi nuo liepos 7 d. Dabar kasdien pluša reabilitacijos salėse.

"Judesius lavinu ir rezultatų pasiekiau per darbą ir skausmą. Kasdien mankštinuosi po tris keturias valandas. Sveikata pradėjo stiprėti po kelių savaičių. Anksčiau, būdavo, pečiai nusvyra, ir - į lovą. Net galva buvo aptirpusi", - skaudžiais prisiminimais ir patirtimi pasidalijo A.Pranaitis.

Vis dar negali patikėti

A.Pranaitis - jonavietis verslininkas. Jis negali patikėti, kad taip smarkiai susirgo nuo mažos erkės. Juolab kad jos savo kūne įsisiurbusios net ir nerado.

"Įsisiurbusi ir savo juodą darbą atlikusi erkė gali ir pati iškristi, todėl ne vienas ligonis jos net nėra matęs", - patikslino gydytoja A.Mickienė.

Jonavietis A.Pranaitis susirgo taip pat staiga. Buvo liepos pradžios savaitgalis, kai jis su šeima nuvažiavo prie jūros. Vos apsistojus Šventojoje, vyras staiga pasijuto nevaldomai apsvaigęs. Sutriko koordinacija, negalėjo paeiti. Tai nepraėjo, todėl šeima nusprendė grįžti namo ir skubėti pas gydytojus. Jie įtarė erkinį encefalitą.

A.Pranaičiui liga komplikavosi taip pat rankų paralyžiumi. "Man pasireiškė tie patys simptomai ir komplikacijos, tik nevėmiau. Tai baisi liga. Jei trečdalis žmonių, ja susirgusių, lieka neįgalūs - tai yra tragedija", - apibendrino ligonis.

Jis tikisi ir labai stengiasi pasveikti, daro viską, ką liepia gydytojai. Džiaugiasi, kad jau gali dirbti kompiuteriu. Nežino, kada jam įsisiurbė erkė. Žinia, kad ne Šventojoje, nes liga pasireiškia ne iš karto, o po 7-14 dienų.

"Ligos pikas tęsiasi apie savaitę, kai negali nei valgyti, nei gerti. Jautiesi lyg ištiktas komos", - ją prisiminęs nusipurto A.Pranaitis ir tvirtina, kad visai šeimai prisakė pasiskiepyti bei pataria tai daryti absoliučiai visiems.

O ką daryti, jei neturi pinigų, nes trys skiepų dozės kainuoja kelis šimtus litų? "Skolintis ir skiepytis", - tvirtai atsakė erkiniu encefalitu sergantis vyras. Persirgus šia liga imunitetas susidaro visam gyvenimui, todėl skiepytis nebereikia.

Laimo liga - lengvesnė

Kita erkių platinama liga - tai Laimo liga. Sergamumas ja šiemet taip pat gerokai padidėjęs. Skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau yra vaistų: ji gydoma antibiotikais. Laimo ligos požymis - plati, 5-10 cm diametro raudona dėmė įkandimo vietoje.

Docentė A.Mickienė pasakojo apie pacientę, kuriai dėmė po krūtimi greitai išnyko, bet labai skaudėjo nugarą. Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus medikai nustatė, kad skausmą kelia ataugos. Tokią išvadą priėjo ištyrę rentgenu ir kompiuteriniu tomografu, gydę vaistais nuo skausmo. Tačiau ligonei, pasakojo A.Mickienė, skausmas neišnyko, tik kaskart skaudėjo vis kitur: kelias dienas - sprandą, po to kelias - po mentimis ir panašiai.

Įdomiausia tai, kad tai moteriai ligos diagnozę nustatė jos dukra. Ji nėra medikė, tik pasiskaitė internete. Tada jos mama vėl atvyko į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę ir sako: man - Laimo liga. Medikams, atlikusiems stuburo smegenų punkciją, beliko tik pritarti.

"Pirmojoje Laimo ligos stadijoje pažeidžiama oda. Jei medikai būtų matę raudoną dėmę, jiems būtų buvę lengva įtarti", - kolegas teisina docentė A.Mickienė.

Išsisėję erkių platinami ligų sukėlėjai išplinta po visą organizmą ir pažeidžia nervus, sąnarius arba širdį. Laimei, Lietuvoje dažniausiai pažeidžiami tik nervai. Erkių platinamomis ligomis sergantys žmonės vieni kitų neužkrečia. Efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito - skiepai.

Skiepijimo schema

I dozė, II dozė - 2 savaitės-3 mėnesiai po pirmosios, III dozė - 5-12 mėnesių po antrosios.

Pirma palaikomoji (busterinė) dozė - po 3 metų. Kitos busterinės dozės įskiepijamos: 1-60 metų asmenims kas 3-5 metai, vyresniems nei 60 metų - kas 3 metai.

Šiltuoju metų laikotarpiu austriška vakcina rekomenduojama skiepytis pagal pagreitintą skiepijimo schemą:

I dozė, II dozė - 14 dienų po pirmosios, III dozė - 5-12 mėnesių po antrosios.

Palaikomosios dozės skiepijamos kaip ir esant įprastinei skiepijimo schemai.

Po pirmųjų dviejų injekcijų įgyjamas apsauginis imunitetas, trunkantis vienus metus. Būtina trečioji injekcija, pratęsianti apsauginio imuniteto trukmę. Daugiau kaip 95 proc. vakcinuotų asmenų įgyja visišką apsauginį imunitetą. Vėliau, kas trejus metus, suleidžiama viena, busterinė, vakcinos dozė imunitetui palaikyti.

Kas yra erkė?

Erkė yra plačiai pasaulyje paplitęs kraujasiurbis nariuotakojis. Jos sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir maitintis įvairių laukinių ir naminių gyvūnų bei žmonių krauju sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams plisti gamtoje. Siurbdamos kraują, erkės perneša mikroorganizmus, sukeliančius sunkias žmonių ligas: erkinį encefalitą, Laimo ligą, erlichiozę, babeziozę, tuliaremiją, įvairias karštliges.

Pastaraisiais metais erkių Lietuvoje pagausėjo ir jų arealas išplito: anksčiau jų buvo tik miškuose, o dabar aptinkamos parkų, kolektyvinių sodų, sveikatingumo įstaigų, įsikūrusių miškingose vietose, teritorijose. Erkės mėgsta drėgnas vietas ir prieblandą, tankiais krūmais apaugusias vietoves, aukštą žolę, todėl dažniausiai aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne.

Erkės nepakyla nuo žemės paviršiaus aukščiau nei 1,5 m., jos niekada ant aukos nenukrenta nuo medžių viršūnės. Nors erkės yra aklos, tačiau ant kūno išsidėsčiusiais jutimo receptoriais pajunta artėjančią auką, reaguodamos į iškvepiamo oro anglies dvideginį, šilumą, oro ir žolės judėjimą. Erkei vystytis būtinas kraujo siurbimas, ji išauga nuo milimetro dešimtųjų dalių iki 3-4 mm.

Kraujo siurbimas trunka iki keturių penkių dienų. Žiemą erkės miega ir ištveria 10-15 laipsnių šaltį. Prieš pradėdama siurbti kraują erkė suvilgo aukos žaizdą savo seilėmis, kuriose yra skausmo malšinamųjų ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Todėl erkės įkandimas yra neskausmingas.

Erkių aktyvumo sezonas trunka nuo kovo iki lapkričio, bet, esant švelniai žiemai, gali pailgėti. Erkinio encefalito virusas randamas erkės seilių liaukose, todėl jau įsisiurbdama gali užkrėsti žmogų. Gerokai rečiau užsikrečiama vartojant nevirintą ar nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną arba jo produktus.

Erkinis encefalitas - sunki virusinė liga, sukelianti galvos ir nugaros smegenų ir jų dangalų uždegimą. Dėl to ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, nereti (apie 30-40 proc. atvejų) sunkūs liekamieji reiškiniai ir neįgalumas.

Arvydas Ambrozaitis, Vilniaus universiteto profesorius, Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas

Pirmą kartą erkių encefalitą išsamiai aprašė H.Schneideris 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas - erkinio encefalito virusas išskirtas 1937 m. buvusioje Sovietų Sąjungoje. Lietuvoje pirmasis erkinio encefalito atvejis kliniškai nustatytas 1953 m., o pats virusas pirmą kartą iš erkių išskirtas 1969 m. Manoma, kad sergamumo erkiniu encefalitu ir Laimo liga padidėjimas gali būti susijęs su daugeliu faktorių: pasikeitusiomis klimato sąlygomis, kurios yra labai palankios erkėms ir smulkiesiems graužikams plisti (šiltos žiemos, drėgnos vasaros), padidėjusiu erkių agresyvumu, tobulesne šių ligų diagnostika. Vyrai erkiniu encefalitu serga 1,5-2 kartus dažniau nei moterys. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, sulaukę 50 metų sudaro 35-70 proc. visų susirgusiųjų. Vaikai erkiniu encefalitu gali sirgti nuo trijų mėnesių amžiaus, tačiau iki septynerių metų jie dažniausiai perserga vadinamąją vasaros gripo forma: karščiuoja, skauda galvą, bet nėra encefalito (galvos smegenų uždegimo) požymių ir tik labai retais atvejais galimi meningito (galvos smegenų dangalų uždegimo) požymiai. Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu yra rugpjūčio-spalio mėnesiais. Praėjus vidutiniškai 7-14 dienų po infekuotos erkės įkandimo, gali atsirasti į gripą panašūs ligos simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas, raumenų skausmas, nuovargis, bendras silpnumas, šleikštulys, vėmimas. Tai trunka 1-8 dienas. Vėliau seka tariamo pasveikimo periodas be nusiskundimų, kuris trunka dažniausiai 5-7 dienas. Tačiau 20-30 proc. užkrėstų asmenų, praėjus 2-4 savaitėms nuo užsikrėtimo, išsivysto antroji ligos stadija: vėl karščiavimas, aukšta temperatūra (iki 39-40°C), stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas. Esant šiai stadijai virusas patenka į smegenų dangalus, sukeldamas meningitą, kartais pasiekia ir galvos smegenis (encefalitas), nugaros smegenis (mielitas). Meningitas diagnozuojamas 43-55 proc. ligonių, meningoencefalitas - 45-56 proc., o meningoencefalomielitas arba radikulitas - 3-17 proc. Ypač pavojingas sveikatai nugaros smegenų pažeidimas (mielitas), kai jau antrą trečią karščiavimo dieną galimi kaklo ir pečių lanko raumenų vangūs paralyžiai. Ligonis negali pakelti rankos, nenulaiko galvos. Dėl šios ligos Europoje miršta 1-4 proc. susirgusiųjų, o 26-40 proc. susirgusiųjų lieka galvos skausmas, atminties, dėmesio, miego sutrikimai, dirglumas, emocinis labilumas, klausos pablogėjimas, raumenų silpnumas ir paralyžius, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai ir kt. Net 20 proc. raumenų paralyžių, atsiradusių ūminėje ligos stadijoje, išlieka visam gyvenimui. Ryškūs liekamieji reiškiniai, pabloginantys gyvenimo kokybę, stebimi 30 proc. persirgusiųjų. Vaikai perserga lengvai, jiems ilgalaikiai liekamieji reiškiniai labai reti.

Profilaktika

Siekiant apsisaugoti nuo erkių, einant į mišką ar būnant gamtoje reikia apsivilkti šviesiais drabužiais ilgomis rankovėmis su užsegamais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, kelnių klešnių apačia turi būti prigludusi prie kūno. Galvą reikia apsirišti skarele arba užsidėti kepurę. Taip apsirengus, erkei bus sunkiau patekti ant žmogaus kūno, be to, ant šviesaus drabužio ją lengviau pastebėti. Išėjus iš miško visų pirma būtina apžiūrėti kojas. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, praeina valanda, todėl grįžus namo reikia atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus. Erkės mėgsta įsisiurbti į kaklą, pakinklius, kirkšnį, paausius. Radus įsisiurbusią erkę, ją būtina kuo greičiausiai pašalinti pirštais arba pincetu Traukiant pincetu suimti erkę kuo arčiau odos ir ištraukti staigiu truktelėjimu nesukinėjant pinceto į šonus. Pirštais erkę traukti reikia suėmus nykščiu ir smiliumi kuo arčiau odos statmenai kūno paviršiui. Įsisiurbimo vietą patepti jodo tirpalu arba išplauti vandeniu su muilu.

Sergamumo statistika

Per šešis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 129, Laimo liga - 893 šalies gyventojai. Pernai per tą patį laikotarpį erkiniu encefalitu susirgo 62, Laimo liga - 412 gyventojų.

Per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 54 Kauno apskrities ir 15 Vilniaus apskrities gyventojų; Laimo liga - 212 Kauno apskrities ir 306 Vilniaus apskrities gyventojai.

Dr. Milda Žygutienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro medicinos entomologė

Erkių gausa pastaraisiais metais mūsų šalyje nemažėja. Lietuvos gamta, klimatinės sąlygos ir ekologinė situacija užtikrina puikias sąlygas erkėms egzistuoti ir daugintis. Jos paplitusios tiek miškuose, tiek parkuose. Erkių, užsikrėtusių jų platinamų ligų sukėlėjais, yra visoje Lietuvoje. Erkinio encefalito virusas ir Laimo ligos sukėlėjas erkėse aptiktas kiekviename šalies administraciniame rajone, todėl tai atsiminti ir saugotis nuo erkių įkandimo reikia visos šalies gyventojams, kad ir kur jie nukeliautų. Tačiau daugiausiai žmonių užsikrečia erkiniu encefalitu Vidurio Lietuvoje: Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Laimo liga dažniausiai serga Kauno ir Vilniaus apskričių gyventojai.

 

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai