To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Gyditojas varto ligonio ligos istoriją ir klausinėja...

Gyditojas varto ligonio ligos istoriją ir klausinėja:
- O kiek jums metų?
- Greitai bus keturiasdešimt, - sako ligonis.
- Nebus...

  • Nėščioji turi kuo daugiau būti gryname ore. Tai jos kūdikiui padės išvengti rachito.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Mokslinis tyrimas nustatė, kad studentai, kurie reguliariai žaidžia kompiuterinius žaidimus, greičiau apdoroja informaciją, gali vienu metu pastebėti daugiau objektų, greičiau persijungia ...

Raginama spręsti dirbtinio apvaisinimo problemas

Seimo kontrolierius įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, savo iniciatyva atlikęs tyrimą dėl dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo padėties Lietuvoje, rekomenduoja sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui dar kartą išanalizuoti su dirbtiniu (pagalbiniu) apvaisinimo susijusias Lietuvos gyventojų problemas ir kuo skubiau teikti savo pasiūlymus.

Dar 2001 m. priimtame Civiliniame kodekse, straipsnyje „Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas" nustatyta, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Tačiau tų kitų priimtų ir veikiančių įstatymų Lietuvoje iki šiol nėra, nors nevaisingumas šalyje yra daugiau nei 10 proc.

Reklama
„Per beveik dešimtmetį visi parengti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys įstatymai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patyrė nesėkmę, nepaisant to, kad jau seniai kalbama apie tokio įstatymo būtinumą. Šiuo metu dirbtinį apvaisinimą Lietuvoje reglamentuoja 1999 m. priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame nustatytos dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir principai neatitinka šiandienos padėties ir yra beviltiškai pasenę. Tačiau dar kartą atkreipiu dėmesį, kad siekiant tinkamai įgyvendinti dirbtinio apvaisinimo procedūras, jas būtina reglamentuoti tinkamais teisės aktais", - teigia Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius.

Be to, pasak Seimo kontrolieriaus, būtina išspręsti ne tik teisinius, bet ir finansinius dirbtinio apvaisinimo klausimus. „Sveikatos priežiūros įstaigos turi licencijas teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugas, tačiau piliečiai ir visuomeninės organizacijos prašo kompensuoti išlaidas už pagalbinio apvaisinimo procedūras ir vaistus. Ir tai natūralu, nes nevaisingumu sergantys Lietuvos gyventojai yra tokie pat mokesčių mokėtojai, kaip ir sergantys kitomis ligomis", - susidariusią padėtį komentuoja Romas Valentukevičius.

Dirbtinio apvaisinimo įstatymai seniai veikia daugelyje Vakarų Europos šalių, kuriose taikoma skirtinga išlaidų kompensavimo praktika. Dažniausiai išlaidos už procedūras kompensuojamos tuomet, kai jos atliekamos neprivačiose klinikose. Tačiau Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikia tik privačios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios nėra sudariusios sutarčių su ligonių kasomis. Iš visų Europos Sąjungos šalių tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo - kitose šalyse kompensuojami arba vaistai, arba gydymas. Be to, Lietuvoje neleidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė.

Pasak Seimo kontrolieriaus, teisiškai visko nesureguliavus normalus dirbtinio apvaisinimo procesas neįmanomas. Jam taip pat nesuprantama ir tai, kodėl sprendimas dėl dirbtinio apvaisinimo metai iš metų yra vis atidedamas, „nors jau seniai kalbama apie tai, kad būtina priimti šios srities veiklą reglamentuojantį įstatymą, kuris leistų įteisinti ir šios ligos gydymo kompensavimą".

„Niekam ne paslaptis, kad šiandienos Lietuvos demografinė padėtis labai kritiška. Tam didelę įtaką turi emigracijos banga, daugybės tautiečių polinkis į alkoholizmą, savižudybes, psichozes ir labai neatsargų elgesį keliuose. Todėl siūlau į dirbtinio apvaisinimo problemą pažvelgti plačiau ir kuo skubiau spręsti su ja susijusius klausimus, priimti kuo palankesnius teisės aktus, reglamentuoti su pagalbiniu apvaisinimu susijusių procedūrų tvarką ir žinoma kiek įmanoma - ir jų kompensavimą", - apibendrina Romas Valentukevičius.

Seimo kontrolierius yra tikras, kad tinkamai reglamentavus dirbtinį apvaisinimą nemažai šeimų atgautų viltį susilaukti vaikų. „Iškeldami žmogaus gyvybę kaip aukščiausią vertybę, turėtume pripažinti nevaisingumą kaip vieną svarbiausių žmogaus problemų", - sako jis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 55 000 vaisingo amžiaus sutuoktinių porų, kurios neturi vaikų. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje gali būti apie 50 000 nevaisingų šeimų. Kasmet jų skaičius išauga apie 2 000, tačiau tyrimai atliekami tik apie 43 proc. nevaisingų šeimų, 24 proc. ieško specializuotos pagalbos ir tik apie 2 proc. siekia dirbtinio apvaisinimo. Oficialaus nevaisingumo registro Lietuvoje iki šiol nėra.

Nuo pirmojo vaiko iš mėgintuvėlio gimimo 1978 metais pasaulį išvydo per milijoną tokių vaikų. Statistikos duomenimis, Skandinavijos šalyse po dirbtinio apvaisinimo procedūros yra gimę apie 1 proc. kūdikių, Nyderlanduose - 4 proc., Danijoje - 5 proc. Kai kurie iš jų jau gimdo savo vaikus.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai