Naujagimių gelta

Naujagimių gelta - gleivinės ir odos pageltimas, kuris pasireiškia dėl bilirubino koncentracijos padidėjimo kraujo serume. Naujagimių gelta skirstoma į fiziologinę (pasireiškia visiems naujagimiams pirmosiomis paromis) ir patologinę (dažniausiai pasitaiko hemolizinė naujagimių gelta).

Priežastys

Fiziologinė naujagimių gelta pasireiškia dėl naujagimių organizmo ypatumų. Pirmąsias dvi savaites po gimimo jų organizme būna sumažėjęs kepenų fermentų aktyvumas, dėl to kraujo serume padaugėja bilirubino, kas ir lemia naujagimių odos ir gleivinių pageltimą. Patologinės geltos atsiradimą gali sąlygoti daug priežasčių. Dažniausia priežastis - naujagimių hemolizinė liga (atsiranda dėl motinos ir vaisiaus Rh faktoriaus nesutapimo). Taip pat pasireiškia naujagimiams sergantiems hemolizine mažakraujyste, Žilibero liga, įgimtais bilirubino apykaitos sutrikimais. Taip pat gali atsirasti dėl hipoksijos (deguonies stokos), hipoglikemijos (sumažėjusio gliukozės kiekio), tulžies latakų atrezijos (nebuvimo), tulžies latakų cistų, navikų, prenatalinės infekcijos, sepsio, hepatito ar kitų priežasčių.

Požymiai

Pagrindinis ir vienintelis fiziologinės naujagimių geltos simptomas - odos ir gleivinių pageltimas. Šis simptomas išnyksta apie antrą gyvenimo savaitę ir jei naujagimis sveikas - daugiau nebepasikartoja. Jei gelta užsitęsia ilgiau - reikia įtarti patologinį susirgimą ir kreiptis į gydytoją.

Hemolizinė gelta pagal ligos sunkumą skiriama į tris formas:

• lengvą (naujagimių mažakraujystę),
• vidutinio sunkumo (sunkią geltą),
• sunkią (įgimtą vandenę).

Lengva forma pasireiškia lėtai progresuojančiu odos ir gleivinių blyškumu, blužnies, kepenų padidėjimu. Kai ligos forma vidutinio sunkumo, vaisiui gimus, jau pirmosiomis valandomis ryškėja odos ir gleivinių gelta, gali būti čiuopiamos padidėjusios kepenys ir blužnis. Gali kilti smegenų intoksikacijos bilirubinu pavojus. Jei tai įvyksta naujagimis tampa vangus, mieguistas, stebimas refleksų susilpnėjimas. Negydoma smegenų intoksikacija gali baigtis daliniu kurtumu, paralyžiumi, sutrikusia raida, invalidumu. Sunkiai formai būdinga labai sunki naujagimio būklė. Toks naujagimis dėl hipoksijos gali gimti negyvas. Jei gimsta gyvas, visuomet su sunkiu deguonies nepakankamu, dėl kurio sutrinka širdies ir kvėpavimo organų veikla. Visame kūne daug edemų (kūnas daugelyje vietų ištinęs), stebimas ascitas (skysčio susikaupimas pilvo ertmėje), smarkiai padidėjusios kepenys ir blužnis.

Tyrimai

Hemolizinei naujagimio geltai diagnozuoti dažniausiai atliekami kraujo tyrimai. Nustatoma mamos kraujo grupė, rezus (Rh) faktorius, antikūnių prieš Rh titras. Taip pat naujagimio kraujo grupė, rezus faktorius, hemoglobino (Hb) kiekis, hematokrito rodiklis (Ht), eritrocitų, eritroblastų, retikuliocitų, normoblastų, trombocitų skaičius, albumino kiekis. Atliekamas Kumbso mėginys. Sergant hemolizine gelta Kumbso mėginys būna teigiamas.

Gydymas

Gydant hemolizine gelta sergantį naujagimį taikomas pakaitinis kraujo perpylimas. Perpilamas naujagimio kraujo grupės (be rezus faktoriaus), ne vėliau kaip prieš tris dienas paimtas ir atitinkamai laikytas donoro kraujas. Jei yra edeminė forma, prieš kraujo perpylimą koreguojama mažakraujystė (perpilama eritrocitų masė). Gali būti taikoma šviesos terapija ( švitinama 420-450 nm ilgio šviesos bangomis). Taip pat skiriama infuzinė terapija („statoma lašelinė"). Į veną lašinama atitinkamų koncentracijų gliukozės, elektrolitų, albumino tirpalai.

Profilaktika

Kaip profilaktikos metodas, gali būti taikoma nėščiosios imunoprofilaktika (į raumenis švirkščiama anti-D imuninio serumo).

Prognozė

Hemolizinės naujagimių geltos prognozė priklauso nuo ligos formos. Kai ligos forma lengva ar vidutinio sunkumo, laiku pradėjus gydymą prognozė visada yra gera. Kai ligos forma sunki, prognozė nėra labai gera. Laiku nepradėjus gydymo vaikas gali likti dalinai kurčias, paralyžuotas, sutrikti psichinė ir motorinė raida.