Naudingi ir lukštai

Visi žinome naudingąsias kiaušinių savybes. Tačiau lukštus paprastai išmetame, o be reikalo.

Vertingąsias lukštų savybes pirmieji pastebėjo europiečiai XVIII-XIX a. To meto medikai kiaušinių lukštų milteliais gydė ne tik dantų, plaukų ir kaulų ligas (nes šiuose milteliuose yra pagrindinės statybinės medžiagos - kalcio), bet ir bronchinę astmą, bronchitą, plaučių uždegimą, virškinimo sistemos ligas. Prieš porą šimtmečių vaistinėse buvo populiarus „Calciumito" preparatas, pagamintas iš sutrintų kiaušinių lukštų, vėliau jį papildė kitos natūralios sudėtinės dalys.

Jau to meto medikai žinojo, kad tvirtame kiaušinio apvalkale slypi daug mūsų kūnui būtinų medžiagų - kalcio, molibdeno, cinko, seleno, silicio, mangano, fluoro, fosforo, geležies, vario, sieros. Daugiausia - apie 90 procentų - yra kalcio. Jungdamasis su fluoru, kalcis sudaro kalcio fosfatą, itin reikalingą kaulams ir dantims.

Kiaušinių lukštų miltelių preparatai senovėje buvo plačiai vartoti kūdikių mityboje. Jie formavo kaulinį audinį, mažino galimybę susirgti rachitu ir mažakraujyste. Padėjo gydyti ir sąnarių ligas, kaulų išnirimus bei daugelį kitų judėjimo sistemos deformacijų. Jau tuo laiku žmonės suprato, kad kalcio stygius kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai. Ne veltui lukštų miltelius rekomenduodavo vartoti besilaukiančioms moterims. Milteliais gydyta ir šienligė, nervų ligos, vidurių užkietėjimai.

Šių dienų medicina perima praėjusių amžių patirtį ir teigia: profilaktiškai labai naudinga pavartoti kiaušinių lukštų miltelių įvairaus amžiaus žmonėms. Jie sumažina tikimybę susirgti osteoporoze, dantų ir nugarkaulio ligomis, neleidžia kauluose susikaupti radioaktyviajam stronciui.

Geriausia gydymui naudoti naminių vištų kiaušinių lukštus - ypač savų, kai žinote, kuo jos lesintos. Beje, lesalas lemia ir kiaušinių lukštų kokybę. Jeigu šis - labai plonas ir trapus, yra tikimybė, jog lesale esama sulfanilamidinių preparatų arba kitokių cheminių medžiagų. Neretai kaime vištos lesa augalus, apipurkštus įvairiais pesticidais, skirtais vabzdžiams ir piktžolėms naikinti.
Kiaušinių lukštų milteliams gaminti gali būti naudojami rudi ir balti vištų ar margi putpelių kiaušinių lukštai. Žąsų, ančių, kalakutų, laukinių paukščių lukštų geriau nenaudoti, nes jie dažnai būna užkrėsti mikroorganizmais. Naudingiausi yra putpelių lukštų milteliai - mat juos mūsų organizmas pasisavina lengviausiai, be to, juose itin daug mag nio ir seleno mikroelementų.

Kaip juos paruošti ir naudoti?

Pirmiausia itin švariai nuplauname kiaušinius (patartina su muilu ir šepetėliu), paskui verdame juos ne trumpiau kaip 10 minučių. Nuluptus lukštus pakaitiname keptuvėje ar orkaitėje. Lukštai turi būti visiškai sausi, be jokios plėvelės.

Juos sugrūdame grūstuvėje arba sumalame rankiniu malūnėliu ar kavamale. Gautus miltelius supilame į indą su dangčiu ir laikome gerai uždarytus.
Miltelių dozė dienai (priklausomai nuo žmogaus amžiaus) - 1-3 gramai. Miltelių patartina įberti į nedidelį rūgščių sulčių kiekį arba į maistą (grynus sunku nuryti).

Europos šalyse šių miltelių skiriama vaikams jau nuo pusės metų amžiaus. Jiems užtenka ketvirtadalio šaukštelio.

Vaikams nuo pusantrų iki dvylikos metų skiriama trečdalis šaukštelio per dieną. Dvylikamečiams ir vyresniems paaugliams - pusė šaukštelio. Tiek pat jų reikia ir nėščioms moterims, vyresnio amžiaus sulaukusiems asmenims, sunkų fizinį darbą dirbantiems ir intensyviai sportuojantiems žmonėms.
Vartojama du kartus per metus po vieną ar po pusantro mėnesio.
Profilaktikai pakanka pavartoti vieną mėnesį. Ypač tam tinka metų pradžia, mat tuo laiku žmogaus kūne sulėtėja kalcio pasisavinimas.