Žmonės evoliucionuoja greičiau nei bet kada anksčiau?

Priešingai nei mano dauguma biologų, pritariančių teiginiui, kad žmogaus organizmas jau yra pasiekęs biologinės evoliucijos viršūnę, JAV mokslininkai Gregory Cochranas ir Henry Harpendingas, neseniai išleistos knygos „10 000 metų sprogimas: kaip civilizacija paspartino žmogaus evoliuciją" autoriai, yra įsitikinę, jog žmogaus evoliucija tęsiasi ir mūsų laikais.

Dar daugiau: knygos autoriai tvirtina, kad evoliucijos tempai vis greitėja, rašo „New Scientist".

G. Cochranas ir H. Harpendingas remiasi duomenimis, gautais įgyvendinant tarptautinį mokslo projektą „Žmogaus genomas". Ištyrę daugiau nei 2000 afrikiečių ir apie 200 europiečių genetinės medžiagos pavyzdžių, šie mokslininkai priėjo išvadą, kad palyginti nesenoje istorinėje atkarpoje žmogaus evoliucija susijusi su smarkiai pasikeitusiomis kultūrinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, perėjimu prie žemdirbystės ir miestų atsiradimu. Kita vertus, pasak „New Scientist", knygos autorių nurodytas natūraliosios atrankos pagreitėjimas beveik 100 kartų atrodo pernelyg padidintas.

„10 000 metų sprogime" yra ir daugiau ginčytinų teiginių, rašo „New Scientist". Antai autoriai pabrėžia, kad atskirų rasių genetiniai skirtumai yra labai svarbūs, tačiau tuo pat metu beveik nieko nekalba apie genetinius skirtumus toje pačioje rasėje.

Pasak leidinio, nevienareikšmiškai vertintinas ir teiginys apie tai, kad žydai aškenaziai pasižymi aukštesniu intelektu, lyginant su kitomis etninėmis grupėmis. Iš esmės šis darbas laikytinas gana subjektyviu „Žmogaus genomo" tyrimo interpretavimu, tačiau jis vis dėlto liudija, kad žmonių kaip rūšies evoliucija vyksta ir toliau, rašo „New Scientist".