To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Susitinka du chirurgai...

Susitinka du chirurgai:
- Kaip praėjo tavo operacija?- klausia vienas.
- Operacija?!- išsigąsta antrasis.- O aš maniau, kad tai skrodimas!

  • Jeigu profilaktiškai vartojate vaistažolių arbatas, jomis nepiktnaudžiaukite ilgai. Gerkite kuo įvairesnes ir kuo trumpesnį laiką.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Žmogaus somatinėse (kūno) ląstelėse yra 46 chromosomos (katės - 38, o bulvės - 48 chromosomos), šis skaičius vadinamas diploidiniu (2n) chromosomų rinkiniu.

Pačios gamtos užprogramuotos ligos

Straipsnio šaltinis: 
Valstiečių laikraštis, www.valstietis.lt
Blogas oras.jpg

Nors sakoma, kad nėra nei blogo oro, nei blogo sezono, bet žmogaus organizmui ne visokie jie priimtini.

Vėstant orams, neišvengiamai artėja ir tradicinės peršalimo ligos: viršutinių kvėpavimo takų katarai, lėtinių bronchitų paūmėjimai, vis dažniau erzins sloga. Ypač sveikatai nepalankios dienos, kai lauke žvarbu ir drėgna, o šildymo sezonui pradėti dar per aukšta temperatūra, ir butai ima alsuoti nejaukia drėgme.

Drėgmė smelkiasi

Kelmės rajono Tytuvėnų ligoninės vadovas Jonas Daujotis žino, jog tuoj neišvengiamai pagausės radikulopatijos atvejų, atsinaujins lėtinės sąnarių ligos. Tokie pacientai kaimų gydytojus užgriūna tuoj po bulviakasio, nuėmę daržus.

„Paropoja moterytės keliais bulvių vagose ir atsinaujina per vasarą kiek aprimusios ligos. Nesakykit, kad kaimo žmonės šiais laikais taip bulvių nebekasa. Aš nekalbu apie didžiažemius. O mažažemiai bulveles kasa senoviškai. O paskui nuima daržus. Dirba ir kai lyja, ir kai šąla. Žmonės atšąla rankas, kojas, ima gelti sąnarius, kuriems ir šiaip drėgni, žvarbūs orai nepatinka. O kaimo žmogus nemoka savęs saugoti: kol visų darbų nenudirba, tol ir pas gydytoją nesusiruošia", - ligų priežastis dėsto J.Daujotis.

Kodėl Vėlinės lapkritį?

J.Daujotis sako, jog vėlyvą rudenį daug ne tik ligų, bet ir mirčių. Esą nenuneigiama, kad būtent apie Vėlines miršta daugiausia žmonių.
„Daugiau nei trečdalis visų metų mirčių ištinka apie Vėlines. Ir taip - metai iš metų. Kiek dešimtmečių aš dirbu Tytuvėnuose, nė vienais metais nėra buvę kitaip. Manau, Vėlinių, Visų Šventųjų pagerbimo dienos ne atsitiktinai pasirinktos. Matyt, dar mūsų proproproseneliai pastebėjo, kad mirtis šiuo laikotarpiu yra dažniausia viešnia.
Jei kas nors šiuo požiūriu paanalizuotų mirčių statistiką, įdomų mokslinį darbą apsigintų. Yra kažkokie bioritmai, tik mokslas to dar nesiaiškino", - sakė J.Daujotis. Pasak jo, žiemą varpai gaus rečiau, paskui mirčių padaugės pavasarį, apie balandį, o vasarą vėl bus ramu.
„Gal kam pasirodys ir mažai tikėtina, bet ligos žmogų žiemomis kamuoja rečiau nei rudenį ar pavasarį. Netgi peršalimo ligos", - pabrėžia gydytojas.

Erkių visada buvo

Sezoninėms ligoms priskirtinos ir erkių sukeliamos ligos: Laimo, erkinis encefalitas. „Visais laikais erkių mūsų šalies miškuose ir žolėse buvo, abejoju, kad jos tapo piktesnės ar pavojingesnės negu buvo anksčiau. Tik seniau nebuvo tokių modernių diagnostikos priemonių ir nemažai erkių sukeltų ligų kitoms ligoms priskirdavo. O kadangi laikraščiai apie jas nerašė, tai žmonės jų ir nebijojo", - įsitikinęs J.Daujotis.
Jis jokiu būdu nesako, jog nereikia skiepytis nuo erkių sukeliamų ligų, tačiau pats asmeniškai to nedaro, nors gyvena kone miške ir neretai erkių „prisigaudo".

Psichozė dėl širšių

J.Daujotį stebino ir šios vasaros psichozė dėl širšių, vapsvų ir bičių įgėlimų. Pasak gydytojo, šie vabzdžiai visada gėlė, jeigu žmogus joms kelią pastodavo. Ir visada bičių ar širšių nuodams alergiškų žmonių buvo. Širšei, vapsvai ar bitei įgėlus ir mirtis gali ištikti. Ir ištinka.

„Nebuvo dienos, kad į Tytuvėnų ligoninę nesikreiptų poilsiautojų, prašančių suleisti vaistų įgėlus širšei ar vapsvai. Nors ta vieta nei paraudo, nei patino, bet žmonės girdėjo ar skaitė, kad dėl to kažkam kažkas blogo atsitiko, ir sako žiną, kokius vaistus reikia leisti, ir to griežtai reikalauja. O perskaičius patarimus, kad žmogus su savimi turėtų vežiotis net į švirkštą pritraukto adrenalino, jau ir baugu pasidaro. Žmogus ir nuo adrenalino gali numirti. Tokia logika vadovaujantis, paskui kiekvieną automobilį, kuris į baką įsipylė benzino, reikėtų pasiųsti gaisrininkus", - savo nuomonę dėsto gydytojas.

Niekam nebereikalingi

Depresija - taip pat sezoninė liga. Ją ypač jaučia tie, kuriems apie šešiasdešimt, kurie kažkada buvo svarbūs veikėjai, vadovavo įmonėms, ūkiams, tačiau nesugebėjo prisitaikyti prie kitokių gyvenimo reikalavimų. Jie vis dar jaučiasi labai svarbūs, mena buvusią garbę, bet kartu jie suvokia, jog šiandien jų patirtis ir nuomonė niekam neįdomi, nebereikalinga.
„Fiziškai jie dar jaučiasi energingi, stiprūs, bet neturi kur tos energijos panaudoti. Ir tampa rimtais ligoniais. Tokių žmonių yra nemažai. Į paniką puola ir žmonės, išgirdę, kad bus likviduojamos jų darbovietės, ypač pagyvenusieji. Jaunimas į tai žiūri kur kas paprasčiau", - pasakojo J.Daujotis.
Taigi vienos sezoninės ligos yra pačios gamtos užprogramuotos, kitas sukelia įvairios psichozės, trečias - istorijos vingiai. Tačiau viena aišku - kiekviena liga yra bjaurus daiktas.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai