Jaunystės paslapties receptai

Kada žmogus pradeda senti? Nuo 30 metų? Nuo 50, nuo 70? O gal dar vėliau? Mokslininkai sako, jog bendro recepto nėra. Vis dėlto mūsų gyvenimo būdas nemažai lemia, ar ilgai gebėsime išlikti jauni ir džiaugtis gyvenimu.

Remdamasi naujausiais duomenimis, Marianne Koch knygoje apie žmogaus fizinę ir dvasinę sveikatą atskleidžia daugybę galimybių, kaip išsaugoti jaunystę, aštrų protą, ir pateikia gausybę praktinių patarimų. Vaizdinga, gyva kalba autorė geriau nei kas nors kitas atsleidžia, ką reiškia "išmintingai" senti, pataria, kaip protingai elgtis su savo kūnu ir dvasia, kad iki gilios senatvės gyventume intensyvų ir visavertį gyvenimą.

Miela skaitytoja, mielas skaitytojau,

sveikiname pradėjusį skaityti knygą, kuri norėtų būti jūsų vadovėliu tuo gyvenimo laikotarpiu, kai šiaip jau būsite gana vieniši. Jumis neypatingai rūpinsis mūsų sveikatos sistema, primirš žiniasklaida ir mūsų visuomenės galingieji. Tai laikotarpis, kai būsite nebe jauni, bet dar ir neseni. Tokie, kaip aš. Čia atskleidžiamos puikios galimybės, kaip ir po 50 gimtadienio intensyviai, turiningai ir įdomiai gyventi, kad mus pripažintų, kad išliktume jauni, kad išlaikytume jaunatvišką kūną ir guvų protą.

Knygoje rašoma apie naujausius žmogaus amžiaus tyrimus, vertinamos įvairios mums peršamos priemonės nuo senatvės, aptariamos visaverčio visuomenės nario teisės. Kuo anksčiau šias žinias pradėsite taikyti kasdieniame gyvenime, tuo geriau.
Tiesą sakant, keista, kad aš ir šiandien prisimenu savo pirmąjį susidūrimą su fenomenu, kaip išlikti jaunam.

Prieš daug metų, per vieno mano filmo premjeros šventę, susipažinau su dailia ponia, kuriai būčiau davusi maždaug 50 metų ir kuri mane sužavėjo. Ji pasakojo, jog dirba advokate, buvo perskaičiusi visas knygas, kurias tik paminėdavome, visa tiesiog spinduliavo ir mokėjo džiaugtis gyvenimu. Galiausiai aš neištvėriau ir paklausiau, kiek jai metų. Jai buvo 73-eji! Mano veido išraiška tikriausiai aiškiai bylojo, jog buvau priblokšta, nes ponia ilgai juokėsi. Tuomet, būdama 25 metų, pamaniau: jei jau lemta senti, tai reikia senti būtent taip.

Tą vakarą nepaklausiau, ką ta ponia darė, kad išliktų žvali ir jaunatviška, bet šiandien aš tai žinau ir apie tai kalbama šioje knygoje. Senstame visi, bet labai svarbu, ar sendami išmintingai elgiamės.