To prevent automated spam submissions leave this field empty.

Ateina žmogus pas gydytoją, visas liūdnas, susikrimtęs ir sako...

Ateina žmogus pas gydytoją, visas liūdnas, susikrimtęs ir sako:
- Ką daryti, daktare, aš nežmoniškai mėgstu dešreles…
- Aš irgi jas labai mėgstu.
- Šaunu, daktare, - apsidžiaugė žmogelis. – Eime aš jums savo kolekciją parodysiu.

  • Planuodamos nėštumą pradėkite gerti folio rūgštį. Ją reikia gerti kelis mėnesius prieš nėštumą ir nėštumo metu – bent tris mėnesius.

Vaistų paieška

Įveskite ieškomo vaisto pavadinimą Lietuvių ar originalia Lotynų kalba.
Įveskite ligos kodą arba pavadinimą kuris Jus domina.
  • Paprastai, jeigu 100 moterų turi lytinių santykių be kontracepcijos antrą - trečią savo ciklo savaitę, maždaug 8 iš jų pastoja.

Vėl sprendžia GMO rebusą

Argumentais ir savo sąžine pasikliaunantys mokslininkai lauko bandymams sako „taip". Dauguma europiečių žino, kad alaus ir vyno gamyboje naudojamos mielės, sudarytos iš gyvų organizmų, ir kad daugiau nei pusė žmogaus genų yra identiški šimpanzės genams.

Tačiau, kaip parodė Eurobarometro apklausa, net 35 proc. europiečių mano, kad genetiškai modifi kuoti pomidorai, skirtingai nei įprasti, genų... neturi.
Iš pažiūros nesiskiria

Į žaliąsias biotechnologijas nuo pat jų ištakų Lietuvoje besigilinantis Žemės ūkio universiteto prof. habil. dr. Algirdas Sliesaravičius prisimena ūkininkų nusivylimą, kai jie bandymų lauke pirmą kartą pamatydavo augalus, išaugintus iš izoliuotų ląstelių. Mat šie augalai visiškai nesiskyrė nuo įprastų!
Pirmasis pasaulyje genų inžinerijos metodais išvestas pomidoras (1994 m.) taip pat iš pažiūros atrodo įprastas. Genų selekcijos pradininkai ilgesnį vaisių išsilaikymą užtikrino užblokuodami tam tikrą geną, spartinantį gedimą.
Kiekvienais metais genetiškai modifi kuotų augalų (GMA) pasėliai pasaulyje plečiasi milijonais hektarų. 2008 m. tokie augalai buvo sėjami jau 25 valstybėse (taip pat ir 7 ES šalyse), 125 mln. ha plote. GMA pasėliuose vyrauja sojos (57 proc.), kukurūzai (25 proc.), medvilnė (13 proc.) bei rapsai (5 proc.).

Prof. A.Sliesaravičius norėtų savo studentams parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo genų selekcijos produktas. Deja, tenka remtis užsienio mokslininkų pastebėjimais bei iliustracijomis.

Ankstesnius prašymus atmetė

Agrobiotechnologijos srityje Lietuvoje dirba apie 100 žmonių: Žemdirbystės institute, Sodininkystės ir daržininkystės institute, Miškų institute, Žemės ūkio universitete, Biotechnologijos institute, Vilniaus universitete. Tyrimai kol kas neišeina už laboratorijų sienų.

Karšta diskusija dėl transgeninių augalų buvo kilusi prieš porą metų. Ji prasidėjo nuo to, kad 2006 m. spalį BASF kompanijos atstovai Aplinkos ministerijai pateikė prašymą leisti Lietuvoje auginti eksperimentinius genetiškai modifi kuotus rapsus. Pagal įstatymiškai numatytą procedūrą prašymą apsvarstė GMO (genetiškai modifi kuotų organizmų) valdymo priežiūros patariamasis ir GMO mokslinis ekspertų komitetai. Jie rekomendavo moksliniams bandymams pritarti.

Tačiau BASF prašymą Aplinkos ministerija atmetė. Tokį sprendimą paskatino aršus žaliųjų organizacijų pasipriešinimas, nepalankios visuomenės ir suinteresuotųjų institucijų nuomonės. Leidimo genetiškai modifi kuotų kukurūzų lauko bandymams netrukus po BASF paprašė ir „Monsanto" kompanija. Ji taip pat sulaukė neigiamo atsakymo. Griežtą Aplinkos ministerijos sprendimą lėmė ne tik visuomenės, bet ir politikų spaudimas - GMO pasėliams, net jeigu tai būtų 6 arų mokslininkų globojami bandymų laukeliai, Lietuvoje nepritarė Seimo Aplinkos komitetas.

Praėjus dvejiems metams

Šių metų kovo viduryje „Monsanto" pateikė paraišką atlikti genetiškai modifi kuotų kukurūzų NK 603 lauko bandymus. Beje, analogiškų prašymų sulaukė ir daugelis kitų ES šalių. Pradėta numatyta svarstymo procedūra. Paraiškos pateikėjams Aplinkos ministerija atsakymą turėtų pateikti per tris mėnesius.
Biotechnologijos srityje dirbantys mokslininkai pasisako už tyrimus. Pasak Aplinkos ministerijos Genetiškai modifi kuotų organizmų skyriaus vedėjo dr. Daniaus Lygio, ministerija taip pat linkusi pritarti: šalis pagaliau turi ryžtis griežtai kontroliuojamiems eksperimentams. Jie būtini tam, kad galima būtų argumentuotai kalbėti apie GMO pavojus bei jų išvengimo kelius.

Žaliųjų organizacijų atstovų nuomonė per dvejus metus išliko nepajudinama. „Mes žinome, kad Lietuva patiria didžiulį spaudimą pakeisti savo griežtą poziciją GMO atžvilgiu, todėl raginame Lietuvos valdžios atstovus labiau paisyti savo piliečių interesų, o ne tarnauti užsienio bio technologijų gigantų verslo įgeidžiams, kurie kelia pavojų tiek Lietuvos gamtinei aplinkai, tiek žmonių sveikatai", - pareiškimą paskubėjo paskelbti Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis. Ypač aštriai prieš transgeninius augalus pasisako ir organinės žemdirbystės propaguotojai prof. Antanas Svirskis,

Almonas Gutkauskas.

Visuomenės nuomonės tyrimai biotechnologijos šalininkams taip pat nepalankūs. „Neturime galimybės diskutuoti. Mus pasitinka su išankstine nuostata, kaltina nebūtais dalykais, netgi įžvelgia kažkokius nešvarius pinigus", - piktinasi dr. D.Lygis.

Nerimauja dėl poveikio aplinkai

Oficialiame Europos Sąjungos augalų veislių kataloge - beveik šimtas rekomenduojamų GMA. Jų pasėliai neišvengiamai artėja prie Lietuvos. Pvz., kenkėjams atsparūs kukurūzai pernai Lenkijoje buvo auginami 3000 ha plote. Kiekvieną pavasarį bent keli mūsų šalies ūkininkai apsvarsto tokią galimybę, bet sudėtinga procedūra kol kas šią mintį nuveja šalin.

Tačiau GMA grūdai į Lietuvą įvežami šimtais tūkstančių tonų - jų yra beveik pusėje (44 proc.) Lietuvoje gaminamų pašarų. Tie grūdai yra daigūs, ir kas gali paneigti, kad nė vienas iš jų nesudygo?

Aplinkosaugos specialistai, mokslo žmonės sunerimę: kaip išvengti nevaldomo GMA plitimo, numatyti galimas grėsmes? Mokslininkai nesėdi rankų sudėję - rizikos grėsmes vertina pasitelkdami modeliavimo metodą. Antai praėjusiais metais šešių mokslininkų grupė iš Vytauto Didžiojo universiteto, Botanikos instituto ir Žemdirbystės instituto modeliavo galimą genetiškai modifi kuotų rapsų rizikos zoną aplinkai. LŽI Vėžaičių fi liale pasėjus įprastus vasarinius rapsus, buvo stebimas žiedadulkių plitimas, kryžminimosi su tos pačios genties ir rūšies augalais galimybės. Remiantis tyrimo išvadomis, 200 m izoliacinis atstumas tarp genetiškai modifi kuotų ir tradicinių rapsų laukų yra beveik pakankamas (net labai mažiems laukeliams).

Teorinė GMA rizika

Prof. habil. dr. Vidmantas Stanys:
Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliekami tyrimai. Galima išskirti keturias teorines rizikos grupes. Tai maksimali riba, kurios mes, mokslininkai, turėtume vengti, kad nepadarytume žalos visuomenei. Patys GMA gali neturėti tiesioginio poveikio sveikatai, bet jų metabolizmo produktai gali pakenkti vaikams. GMA gali būti patogeniški žmonėms, kurie turi imunitetą tik natūraliai egzistuojantiems organizmams. Trečia, GMA gali būti genų perdavimo kitoms organizmų rūšims šaltinis. Ketvirta, GMA gali neprognozuojamai keisti augalų populiacijas dėl konkurencinio pranašumo.

Konfliktas gali būti gilesnis

Prof. Algimantas Paulauskas:
Ekologiniai ūkiai negalėtų auginti jokių GMA, nes jų priedermė - neįsileisti nieko svetimo, nepakeisti bioįvairovės. Vyksta ginčas ne dėl ekologinio, o tarp tradicinio chemizuoto ūkio ir biotechnologinio. Didžiausias pavojus - bioįvairovei ir aplinkai, net ekonomikai galimas netiesioginis poveikis. GMA derliai būna didesni ne dėl to, kad šie augalai derlingesni, o todėl, kad mažesni derliaus nuostoliai. Tokius augalus pigiau užauginti, nes apsaugai nuo ligų ir kenkėjų beveik nereikia pesticidų. Dėl to gali bankrutuoti ne viena chemikalus gaminanti firma.

 


Nemokamai elektroninė knyga apie seksą, sekso pozas. Visiems užsiregistravus. Registracija knygai.

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
  • You may quote other posts using [quote] tags.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai

Daugiau informacijos apie teksto formatavimą

To prevent automated spam submissions leave this field empty.



Literatūra, forumas, komentarai

Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.

Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai