Naujausi straipsniai
Jūsų kraujo spaudimas padidėjęs,- pasakė gydytojas...- Jūsų kraujo spaudimas padidėjęs,- pasakė gydytojas, apžiūrėjęs pacientą.
Vaistų paieška
|
Depresija, del ko gyventi?
2009, Spalis 11 - 11:29
sveiki as esu Laurynas 22 metu givenimas mane zudo nuo pat mazu dienu ir nesuprantu kodel givenime as is vis atsiradau jai neturiu jokio tikslo net nesuprantu ka as darau is vis nezinau ar gerai darau kad ce rasau apie savo givenima viesai is tiesu noriu pasitraukti is givenimo bet tuo paciu metu labai sunku suprantu kad tai skamba durnai ir kiti sako kad viskas bus gerai kam to reikia ir vis tai nukeliu toliau galvoju kad givenimas pasitaisys ir stengiosi giventi toliau bet blin atsibodo stengtis stengiosi kaska pasiekti bet nesigaua ,aisku nekaltino kitu del to ,esu del kai kuriu daliku pats kaltas bet ne del visko jaucios prakeiktas kad mano givenimas turi buti vien tik skausmo blogu daliku misynys neturiu nei draugu nei seimos esu iklimpes i skolas neturiu nieko aplamai nieko ir galvoju kad man laikas iseiti nezinau ar ten bus geriau ar blogiau bet nebegaliu daugiau giventi pavargau nuo visko atsiprasau uz klaidas nesu jau rasytojas tai tiek |
Be Sos03 leidimo draudžiama naudoti ir platinti www.Sos03.lt esančią tekstinę ir grafinę informaciją kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse. Autorių teisės priklauso Sos03, jeigu nenurodyta kitaip.
singa — 2014, Liepa 11 - 18:06
valio ,pirmyn ,pirmyn ............. ir ka laimesi ?gi nieko.o del ko tai darei taip ir nesuzinos.as palaidojau savo sunu 16.5m ta pati galvojau, bet kaip matai tau rasau ,nes mane is tos situacijos istrauke mano vyras ir likes sunus ,.......................PAGALVOK .... ir to nedaryk.
andrius — 2014, Birželis 8 - 21:20
sveikas. Zinau ka reiskia nenoreti gyventi. Turejau rimtu labai problemu, baisi seima, tevas alko, musdavo brolis kol netingejo, mokykloj pastovios patycios, nes buvau silpniausias klaseje, mokslai visiskai nesiseke, veliau, 10kl is nevilties pradejau daug gerti, tusint. Kelis kartus bandziau zudytis, bet isgelbedavo labai keisti atsitiktinumai. Karta per vienas isgertuves neblogai gavau nuo vieno veikejo. Kai gydziausi namuose supratau, kad reikia kazka keisti, nes kitaip is tamsos ir depresijos neislipsiu. Meciau alko, cigaretes, pradejau sportuot, baigiau bendraut su sena kompanija, nes tuomet tik i dugna tempe jie mane. Veliau istojau mokintis, issilikiau teises, po mokslu isvaziavau i anglija. Galiu garantuotai pasakyti, kad tuo metu kai buvau nakty galvojau jog diena niekad neateis, bet po visko supratau, kad blogus periodus visuomet keicia geri. Tu turi galia islaikyti bloguma ilgam, daryt viska taip kaip darei ir mastyt kaip mastei, taciau tai galioja ir gerumui, jeigu keisi dalykus kuriems kreipsi demesi tai keisis ir tavo gyvenimas. Tu gali keistis,visi gali, tik kartais mums apgaulingai atrodo, kad nieko negalime, tai tikrai zinaj kaip fakta is patirties. Stenkis imanomai atsipapatint nuo savo praeiities, juk ji buvo tam, kad daugiau nedarytum tu klaidu kurias darei. Jei as bufamas dugn esugevejau islipti tikrai tikiu, kad gali kiekvienas. Buvau nuduchintas menkysta, kuris nenorejo gyventi bet juk viskas keiciasi, tik tam reikia skirti demesio. Reikia pradet gyvent nuo sios akimirkos, pradet judet i priekk ir neuzsisedet, kad butu nuobodu, nes tada gali atsirast polikis negeriems dalykams. Dauzyk negatyvius dalykus tavo galvoje per sporta, sveika mityba ir nepsichavima, neleisk toms negeroms sekloms augtis tavo galvoje. Jeigu jau auga, tuomet neskirk jos demesio, tuomet jos garantuotai nuvys. Isbandyk ka nors naujo, ieskok pozityviu zmoniu su kuriais galetum pabendrauti kad ir internete. Nezinau tiksliai nuo ko tau depresia, bet zinau tai, kad tai seklai leidai pernelyg ilgai dygti. Keisk poziuri i aplinka, desniai tie, kad be balto nebus juodo, o juodi periodai mus gali sustiprinti. Stok i bazinius karinius mikymus ar panasiai, esu tikras, kad jie pades. Nuo depresijos ypac padeda aplinkos pakeitimas, o ypac jei eini ten, busi nuolat uzimtas ir tavo demesys bus kituose dalykuose. zinau, jog tu gali islipti. Neleisk tai seklai augti ir viskaa bus gerai. laikykis, zmogau, mums skausmas skirtas tam, kad taptume stipresni. Jei ne skausmas po to kai mane sumuse as ir toliau buciau geres. Dabar esu dekingas tam veikejui, kas reikiamu metu padare reikiama dalyka. as galvojau jog skausmas tai prazutis, o pasirodo tai buvo kelias i issigelbejima
Daina — 2014, Gegužė 16 - 13:56
Pasirodo tokiu, kaip as yra daug :-( paskutinius metus turiu tik viena nora, neatsibusti ryte.. turiu du mazus vaikus ir mylinti vyra ir tai pats geriausias dalykas , koks nutiko mano gyvenime.Deja visa kita visikas meslas..8 metai, kaip esu namie, gyvenu uzsienyje... visu pazistamu vadinamame rojaus kampelyje..namas, ezeras privacioje valdoje, kiemas atrodo, kaip parkas..bet mane tai ir slegia..tiek metu matau ta pati suda negaledama saves realizuoti. Viskas prasidejo tik nuo menkuapmastymy, o ka galiu siam gyvenime nuveikti as, kad gyvenimas taptu saldesnis..bet cia kur as esu saves realizuoti negaliu,.o dabar suvokiu, kad pavargau nuo tokio gyvenimo..nes as matau kaip visas mano elgesys slegia mano seima..vaikai mane mato pastoviai verkencia..vyras neatsimena, kada as sypsojausi..o draugu isvis nebeturiu, nes nebezinau ka su jais kalbeti ir isvis kam bekalbeti..kiekviena sekunde jauciuosi vis prasciau..ir jau nebezinau, kaip visa tai sustabdyti.
Laima Hale — 2014, Rugsėjis 26 - 05:14
Labai jus uzjauciu.Galit man parasyti.Lauksiu jusu zinutes.Laima
ligita s — 2014, Liepa 11 - 18:21
sveika , tavo svajone nuostabi neatsibusti ryte nu vau ,o kas po to?????????????????? du vaikai ir mylintis vyras tai puiku o as jau nebeturiu sunaus 16.5 metu palaidojau ,manai man lengva ir tu nori uzkraut tokia nasta saviskiams.
andrius — 2014, Birželis 8 - 21:43
Daina, pilnai suvokiu kaip reikia jaustis kai negali realizuoti saves. Taciau pagalvokite, kas gali butu Mamai svarbiau uz vaiku kurima, auklejima, tobulinima? Siuo atveju jusu vietoje stengciajs atsigrezti i vaikus ir tinkmi jais pairupinti, paidziugti jais ir vyru. Jus galbut neturite to, ka norejot tureti, taciau dar turite seima, i juk jos manau neismainytumete i tai ka siuo metu laikote pavykusia saavirealizacija? Patikekite, vaikai ir vyras jums padekos ir tikrai ivertins. Kuris vaikas nenoretu tureti laimingos juo besirupinamcios mamos? Pagalvokite kai turetu jaustis vaikas, kuris nuolat mato verkiancia mama. Jus turite vaikus ir vyra, tai yra svarbiausia. Daugiau nekreipkite demesio dalykams, kurie jus liudina, ypac jei dabar ju negalite pakeisti. Vaikams truksta laimingos mamos, leiskite jiems patirti ta dziugsma, ir zinoti jog butent jie yra svarbiausi Mamai, o ne kiti isoriniai dalykai. Abejoju, jog tai ka laikote savirealizaija yra svarbiau uz vaikus. Vaiku kuryba yra investicijgeriausia, rasau tai todel, kad pats tos meiles ir kurybos nepatyriau. Neleiskite vaikas nustoti augti, laistykite juos meilw kiekviena diena tuo paciu nepamirstant ju savarankikumo ugdymo. Sekmes, tikiu, jog jusu gyvenimas pasikeis. Jjk gyvenam del meiles, auksciausia prasme, tad kodel meiles ir dziugsmo neduoti vyrui ir vaikams? Dziugsmo to, kad jus turite juos, o jie turi jus
singa — 2014, Rugpjūtis 11 - 15:15
pritariu jums!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
murmur — 2014, Gegužė 6 - 11:55
nebenoriu gyventi jau menesi mano galvoje sukasi viena ir tapati mintis kaip nusizudyti.pasakiau tai keliom draugem jos vis klausia kodel ,bet as pati to nezinau . gal kas patartumet ka man daryti?
Kompleksija — 2014, Kovas 27 - 14:33
Sveiki, aš taip pat depresucha, patarkit kas pasveikot ir kaip, ačiū.
Tomasnnnnnnn — 2014, Kovas 25 - 03:37
Nebenoriu gyventi, bet esu per silpnas pasitraukti, studijuoju esu antro kurso studentas, reikia rasyt kursini, visai nesiseka niekaip negaliu pradet, nenoriu bendraut niekas neidomu. prisidariau akademiniu skolu, galvoju pasiimti akademiniu atostogu. nzn kaip tai pasakyti tevams galeciau legvai susirasti darba ir prarasti metus, nezinau kas darosi sunkiai keliuosi is lovos galiu kartais diena is dienos iseinu i lauka kad rubai suprakaituotu, kad mama nk neitartu kad nelipau is lovos visa diena, net valgyt nesinoriu rukau rukau ir tik rukau, siiap sesu negeriantis bet kartais save prigaunu kaip perku alkoholinius gerimus ypac pries miega mintys pradeda suktis apie mirti ir kaip pasidaryt sau gal, bet esu per silpnas tam ir niekaip nesiryztu kazkada kai buvau jaunas vaikas bandziau du kart ir nepvayko visi sako trecias kartas nemeluoja nzn pats ko noriu mirti gyveni, ar tiesiog degraduoti man 21 metai, esu is kauno nzn kur kreiptis pagalbos ir geda ir panasiai nzn gal man depresija, neturiu draugu nera su kuo pasikalbeti
mirtininkas — 2014, Balandis 26 - 12:41
man ir 21, bet situacija pas mane dar blogesne... manau reikes mirti...
Noelle — 2014, Balandis 14 - 06:34
Siūlyčiau nueiti pas psichologą/psichiatrą (bent jau man poliklinikoje pirma reikėjo užsirašyti pas psichiatrą, o jis jau nukreipė pas psichologą) - galbūt pavyktų gauti akademines, gal išrašytų vaistų arba tiesiog padėtų išsiaiškinti, kas blogai(man bent iš dalies padėjo pakeiti požiūrį į kai kuriuos dalykus). Ir kreiptis pagalbos neturi būti gėda.
N.R. — 2014, Rugsėjis 16 - 14:31
Keista, kreipiausi pas psichologe... tai naudos maža buvo 1-kurse tretiems metams... tiesiog coool... apie savižudybę galvoti teko ir tenka... tačiau dar pamąstau ir apie artimuosius... negaliu būti tokia savanaude ir dėti skerso ant artimų žmonių meilės.... tėvai draugai kad ir kokie jie bebūtų negaliu pradėti grandininės reakcijos gyvenimas ne veltui duotas... ir pati ne kartą protinus kitus esu, kad jei mirt tai bent ne veltui, turėjau omeny kad jau tada geriau kokiu kariu tapt ar gaisrininku ir panašiai, kad jei mirt tai bent kitų gyvybes gelbstint... o pas psichologus ar psichiatrus kreiptis mano manymu žvelgiant į ateities perspektyvas aš nelinkusi išrašo savo byloje nenorėčiau turėti...
Am — 2016, Sausis 26 - 18:11
Sutinku su pasakymu "kad jei mirt tai bent ne veltui, turėjau omeny kad jau tada geriau kokiu kariu tapt ar gaisrininku ir panašiai, kad jei mirt tai bent kitų gyvybes gelbstint..." manau, tai net gali kaip nors padėti psichologiškai, nes toks darbas padeda pasijusti geresniu žmogumi, nes gal kartais tenka išgelbėti ką nors, o taip padedi ne tik kitam, bet ir sau, nes patsijauti geresniu žmogumi, nes padarai kažką gero dėl kitų..
Ieskau prasmes gyventi — 2014, Sausis 31 - 19:05
NORIU ATKREIPTI VISŲ FORUMO DALYVIŲ DĖMESĮ!!! Tas emailas kur reikia įvest nežinia kokiais tikslais kai kažką komentuoji yra matomas gal tik moderatoriams, nes aš save pakomentavau su kitu email ir nieko. Aš niekaip savo email nematau, vadinasi ir niekas man NEGALI iš forumo ATSAKYTI, NES NEŽINO Į KUR ATSAKYTI, todėl taip mažai gal čia ir komentuoja žmonės vieni kitus. O gal aš klystu, gal kas nors žino būdą kaip pamatyti emaila to, kuris tave komentavo. Jei taip, tai prašau man parašyti kaip. Jei ne, tai parašykit pačiame komentare savo email adresa, tik nerašykit normaliai o iskaidykit kaip nors, kad neprisišauktumet kokiu spameriu. Mano emailas butu toks:
zmogus 831 eta g mail com be tarpu
Geris — 2014, Sausis 7 - 19:54
Sveiki
Mane irgi uzgriuvo problemos ir jau senai, bet dabar taip paastrejo, kad gyvent nesinori... Cia matau daug panasiu i mane, bet tas pasakymas kad as nevienas toks, anokia cia paguoda. Norit pasakyti, jej tokiu daug tai del to verta gyventi, man taip neatrodo, kai tave visi apleidzia ir tu matai, kad jiem visai gerai sekasi, as cia kalbu apie labai artimus zmones, tai ar verta jiems trugdyti savo egzistavimu, nes as to gyvenimu nepavadinciau. Manau neir lieka vienas kelias pasitraukti ir netrukdyti... Gal pradziai apsimes, kad tu buvai jiem reikalingas tai dar nereiskia kad tai tiesa suvaidinti galima betka o asarom ir gailesciu galima paslepti vidini dziaugsma...
Gaila man tik vaiku jie tikrai nekalti ir jiem tikrai bus sunku suprasti kodel...
Bet vaikai stiprus jie atsigaus, o mane pakeis kitas kuris gal jau ir numatytas i mano vieta...
Taip kad kur esme gyventi toliau????
Asa — 2014, Vasaris 4 - 01:38
labas,jauti gailesti sau ,o ne vaikams...juk suvoki,kad pasitraukimas is gyvenimo problemu neisspres..manau,esi panasioje situacijoje,kaip man kazkada buvo.tiesiog, panasios mintys buvo uzpludusios.
kaip issikapstyti-atsakymai gludi tik tavyje
Ieskau prasmes gyventi — 2014, Sausis 29 - 17:18
Sveiki visi,
Kiekvienas žmogus yra vertingas. Tiems, kurie jaučiasi nevertingi ir nieko nesugebantys noriu pasakyti tokį palyginimą iš kiekvieno gyvenimo. Jeigu, musu lietuvos žmones ar sakykim musu aplinkos žmones galima butu apjungti i viena kuna, su rankom kojom galva ir t.t ir sakykim
mums visiems kartu sutartinai bedirbant(begyvenant)... šmirkšt ir įsipjaunam pirštą, arba ne ėjom paslydom ir lužo koja. Viskas... pirštas arba koja tampa nebenaudingi, nes mes nebegalim ant jų pristoti ar su jais kažką daryt. Tai ką dabar mums reikia tą pirštą nupjaut ar koją nukirst??? pamastykit apie tai. Neskubėkit. Apsidairykit aplinkui. Paieškokit pavyzdžių, kaip žmonės elgiasi tokiais atvejais, o gal visi puola kapot sau pirštų ar kojų, vien tik todėl
kad dabar dar nežino, kaip susitvarkyt su tuo ka gyvenimas jiems davė. Pasitraukti visada suspesite, bet, manau, kad kiekvienas vaikas... giliai širdyje norėtų turėti tėtį, kad ir koks jis butų. Nežinau situacijos, bet mano galva didžiausia blogybė yra pasitraukti. Taip niekada negalėsit pakeisti esamos situacijos į kažkokią geresnę. Po nakties
visada ateina diena, nors ta naktis ir poliarine. Ieškokit šviesos savo gyvenimui. Kas ieško savo problemos sprendimo - tas jį suras, tik nesustokit ieškoti. Gal reikia eiti ieskoti kažkokio patarimo pas profesionalus ar šiaip pas protingus žmones. Jei sakysit, kad jau viską išbandėt ir nieko, tai aš jums sakau, kad jus klystat, nes jus dar neradot to vienintelio teisingo savo problemos sprendimo kelio, nes jis kažkoks turi būti. Turėkit vilties. Jūs jį surasite. O pasitraukus iš gyvenimo butų, manau, tas pats kas nukirsti sau ipjautą pirštą. Jo paskui nebus kuo pakeisti, nors jis kažkoks ir nebenaudingas ar luošas tapo. Stiprybės
zygiukas — 2014, Sausis 7 - 02:17
SVEIKI..As nezinau kas man yra, bet as jauciu kad man blogai as galvoju apie seniai kas įvyko ir nezinau kaip tai pamirst as apie tai galvoju darbe namie, pradejau net gerti delto daznai ir nezinau kaip tai sustapdyti. prasau padelikite man. as prisijungciau prie kitu taip galvoja kaip as, ir noreciau paklausti kaip atsikratyti pavydo didelio? dekui labai jei kas parasys man labai dekui:) MANO EMAIL [email protected]
Ieskau prasmes gyventi — 2014, Sausis 30 - 10:01
Nezinau kas ten ivyko, bet man persasi mintis kad pavydas tau atsirado del nelaimingos meiles arba del kazko, kas tave kazkaip suzeide, del ko tu negali but toks koks anksciau. Nenuvertink savo patirties. jei dabar dar nesupranti savo patirties reiksmes, patikek po 5-10 metu viska vertinsi visai kitaip. Jei gyvenimas tau dave citrina, nepavydek tiems kurie gavo apelsina, o pasidaryk is citrinos limonada, ir atsigaivink. Mes nezinom kada i kokia duobe pakliusim, ir tada nereikia pavydet kitiems kad jie nera duobeje, bet priimt situacija tokia kokia ji yra ir ieskoti kaip su tuo susigyventi arba kaip is tos duobes islipti.
studente — 2014, Sausis 2 - 22:44
Sveiki,man 20 metu esu antro kurso studente...apie save galiu pasakyti,kad esu dabar labai jautri...nuolat apie viska daug mastydavau,tiek apie mokykla,pirmosios meiles nuoskaudas,tiek apie tai,kad negalejau pasitiketi tikrai patinkanchiu vaikinu...o dabar yra tai,kad bijau zmoniu ...siemet buvau erasmuse porai savaiciu tai ten beveik nemiegojau...dabar visai nesijuokiu...ir siaip jauciu pokycius galvoje...namie neturiu palaikymo mamai sakau,kad man blogai reikia pagalbos,o ji sako nesimokei egzaminai ant nosies ir vaidina serganchia susiimk i rankas nepaisant to,kad verkiu ir sakau ir ankschiau itampa jausdavau...tai va geriu tik xanax,nes psichiatre uzhpykus ,kad mama atkalbejo vazhiuoti i ligonine neishrashe jokiu antidepresantu...taip jau keli menesiai ...jauciu kazhkokisu pakitimus galvoje,rodos aplinkiniams keista atrodau...per kelis metus visus atstumiau...shiaip einu begioti ir dabar pradejau lankyti impulsa,nes ale padeda itampai nuimti mamos manymu nors taisyklingai plaukti net nemoku...prasau patarkit koki psichiatra,kuris sugebetu nustatyti kas man yra nes jauchiu ,kad chia tiek depresija,nerimas,baime...prashau padekit koki gera ir galbut nelabai brangu ,nes savu pinigu visai neturiu...ir duokit patarimu ar galima ishgyti pachiam? Ar noras padeda? Bijau net del mokslu nes atrodo bloga atmintis ir nzn ar mest ar ne...ir shiaip dar geriu ivairius papildus gelezhi,a+e vitaminus ir t.t.PADEKIT!!!
moteris ir žmona — 2013, Lapkritis 20 - 18:56
Prašau, susiburkim kartu į bendrą grupę! Kaip jau čia esu rašiusi – noriu rasti bendrakeleivių iš šio liūno. Pasidalinkim kaip jaučiamės, o ir jausimės kitaip: saugesni, nevieni, kalbantys ir dar randantys draugų! O tai – tikra terapija.
Norėčiau, kad susiburtume į grupelę, kuri susitinka kavos, neatsako vieni kitiem, teikia pasitikėjimo. Lauksiu išdrįstančių, juk tai – galimybė!
bioenergetikas — 2014, Vasaris 17 - 14:50
na va, puiki mintys, kai salia bus tie kurie jus supranta, ir turesit i ka atsiremt sunkia minute tikrai labai daug pades, galit ir mane pakviest :)
noriu i grupe — 2014, Sausis 11 - 20:05
as labai noreciau susitikti pasikalbeti su kuo nors.dabar isgyvenu sunku meta, tikrai butu labai gera pabegti nuo vienatves.moteris ir zmona, prasau susisiekite su manimi
bioenergetikas — 2014, Vasaris 17 - 14:48
labas, parasyk man i skype leska1157 , kolkas visi kurios konsultavau susitvarke
arunas78 — 2013, Gruodis 25 - 04:54
sveiki,
taip pat prisijungciau prie tu, kurie nori bendrauti siomois temomis realybeje. kaunas. [email protected]
— 2013, Gruodis 23 - 04:09
Labas, jauciu kad tuoj pasieksiu dugna, kad jau viskas, labai noriu pakalbeyi, nes aplinkiniai nesupranta, isvis niekas nesupranta...turiu viska bet neturiu nieko
bioenergetikas — 2014, Spalis 30 - 15:20
daznas atvejis, paprastai tik reikia paaiskinimo, zmonem kurie nori nusizudyt paprastai tik truksta keliu atrodytu smulkmenu bet tai atgaivina, butu faina su jumis visais susitikt visad rasykit leska1157, tik prisistatykit kad is sos03 kad zinociau, pamatysit bus tvarka jusu smegenynese :)
Ieskau prasmes gyventi — 2014, Sausis 29 - 22:36
REKLAMINIS IRASAS - ISTRINTA
Lina22 — 2013, Gruodis 22 - 01:03
Gyvenime neimanoma jaustis gerai as manau, juk mes nuolat patiriame agresija is aplinkos. Parasykite man jei norite...
blacklilian6 eta gmail com
Ieskau prasmes gyventi — 2014, Sausis 30 - 09:26
Noriu paklausti ar moki plaukti? Blogis ir agresija pasaulyje yra kaip vanduo kaip pasaulinis vandenynas. Kol mes pluduriuojame pavirsiuje, visai nesvarbu ar po mumis 1m vandens ar 1km, mes esam virsuje ir neskestame, bet jei tas blogio vanduo pateks i musu vidu, net ir litras gali mus paskandinti. Mus zudo ne tas blogis kuris yra musu isoreje, bet tas kuris yra musu viduje. Stiprybes tau. Ieskok gerio
bioenergetikas — 2014, Spalis 30 - 15:23
didele klaida jei matai pasaulyje blogi, tobulai sutvarkytoje visatoje blogis neegzistuoja isvis, tiesiog yra nesupratimas, kad dauguma kurie is jusu tyciojasi ar uzgaulioja yra patys savyje pasimete, ir taip elgias dauguma tik tam kad prie kazko pritaptu
+ — 2014, Sausis 30 - 20:58
pritariu
Energetinis Gerimas — 2013, Lapkritis 8 - 17:29
Silpna valia sunkina gyvenimą, aš pats nesenai issiskyriau, dėl mAno kaltės, grauzatis ima juoda, tiesiog drasko.jei kas juk gyvenimą apkartina reikia sprest problema. Snekekit su draugais ir t.t. Jei jus palikot draugus dėl Antros puses nereiskia kad jie jus paliko. Aš pvz supisau ne tik sau bet ir merginai gyvenimą kartu. Svarbu tik turėt su kuo apie tai pasneket. Vyras ten durniuoja? Rezk veidan atsigaus, prie pc sėdi per daug? Rezk veidan ir sudegink pc. Jei paliko hmmm šiuo atveju patarimu neturiu. Nebent tik kuo daugiau bendraut ir vednt galva, nesedekit vietoj tdl jus apniuksta tokios mintys
bioenergetikas — 2013, Spalis 30 - 21:30
maza pataisa, nuo siol norintys pasikonsultuot kreipkites i mane skype leska1157, konsultacijas teikiu nemokamai
XXXXXX — 2013, Spalis 24 - 17:40
Jau nebegaliu taip gyveti, viskas atsibodo. Myliu savo vyra visa sirdimi, o jis manes nebenori. Nebedovanoja man jokiu dovanu, geliu. Pasako graziu zodziu kai tik as to pati paprasau, nebesako , kad myli. Net nebezinau ka daryti, taip del musu stengiuosi. Gaminu maista, nuperku ka nors. Rodau jam demesi, visko siulau, tiesiog noriu, kad jis butu toks koks anksciau.. Bet jis man to neberodo. Jei paklausiu ar myli? Pasako, nebesakysiu, pati zinai. Bet ar taip galima? Mes jauna sutuoktiniu pora, bet jo jausmai atsalo. Man reikia meiles, labai. As juk moteris. Tokia jau as, o jam kaip matau nereikia jos. Bet be meiles dingo ir sexas, jis netgi to nebenori. Nesuprantu kas darosi, ar jis myli ar ne. Jau pavargau, verkti ir verkti. Galvoti kas yra, ar jis turi kita. Mintys lenda i galva pacios baisiauios. O be jo as nieko neturiu. Tas pacias drauges iskeiciau i ji, kad su juo daugiau laiko praleisciau, bet kas is to. Jau taip save prisiziuriu, naujo rubu nusiperku, grazinuos grozio salonuose, o jis pasako : graziai atrodai. Pasiziuri ir viskas, net nebuciuoja.. Patarkit ka daryti. Verkti jau tikrai pavargau. Jau net sirdi spaudzia, skauda nuo to....
agne111 — 2013, Spalis 25 - 20:57
labas,manau,kad tu pernelyg daug aukojiesi del vyro,o vyrai tokie yra,kad kai moteris aukojasi ir viska daro tik del jo,jiem taip patogu ir jie toliau taip daro kad pamatytu iki kurio lygio moteris nusizemins.. na mano akim ziurint tau reiktu nustoti reikalauti is jo demesio,nieko nedaryti del jo kuri laika,atsalti isvis,lyg jis tau neberupetu,manau turetu padeti,tikrai nebesizemink,ypac kai klausi ,,ar tu mane myli?,, cia yra tikras zeminimasis.. zodziu ignoruok ji kol vel taps normaliu,mylinciu;). sekmes,parasyk kaip seksis;))
Depresas — 2013, Rugpjūtis 26 - 18:39
Leidau susisikt sau gyvenima jau nuo senu dienu. Dabar net depresuot sau neleidziu. Klausiu saves: -Vertas depresuhos? Neeee. Turi eit ir daryt kazka. Ka man daryt blyn? Nusizudyt net nesinori. Tokia "parasha" visas sitas gyvenimas, kad nu ir nafig. Jei norit zudytis tai ir zudykites, bet bleha nepamirskit, kad Dievuliui pofig Jusu depresuhos ir savizudybe del nepritekliaus ir bobiskumo. Degsit pragare ir bleha sirgsit savo depresuha tenais. TIk pridachiu dar ir pagalys metalinis ir degantis sikna kaitins. Va tada, kam pasiskusyt. Antra karta nusizudyt nebeiseis (repeat [ kill="death"]). Taip, kad GALVOJAM bl pries darydami. O gal Jus visi apsisnargliave(-usios) is pashalpu (nu pofig, ir is savo algu) gyvenancios ziurkes nifiga ir negalvojat? Juk jei galvotumet apie normal pozityvu gyvenima ir kaip to, nors ir trumpo dziaugsmo siekti, gal nebutu cia tiek idiotu? Nors gal irgi tokiu pridurku kaip mes sitam pasaulyje reikia. Aciu
stop depresija — 2013, Rugpjūtis 17 - 19:44
Sveiki, depresijos kamuojami zmones. Si liga irgi yra mano gyvenimo kryzius. Sirgau ja kokius keturis kartus ir kiekviena karta pagydavau. Visgi be bendraminciu yra sunku. Kvieciu burtis į asociaciją ir drauge nuspresime, kokius visuomenei naudingus darbus galime nudirbti, per ta laika, kol depresuojame. Rudeni galbut lapus sluosime drauge, ziema - sniega kasime drauge, nes judejimas suteikia tu hormonu, kurių trūksta sergantiems depresija. Susirinkti galime pradziai pas mane.
Monika — 2013, Rugpjūtis 24 - 23:54
Sveiki, sakykite jus gydetes depresija vaistais? Tuos visus 4 kartus? Siuo metu geriu antidepresantus ir puikiai jauciuosi, siulyciau visiems ju pagerti.. Tik ar tai padeda ilgam laikui?
— 2013, Rugsėjis 10 - 21:29
Sveika, Monika, vaistu geriau nenutraukti vartoti, nes kaip sakoma, argi sunku viena tablete isgerti. Taciau as atkrisdavau todel, kad savaitgaliais vartodavau alkoholi. Faktiskai mazink arba visai nevartok alkoholio ir viskas bus ok.
withought home — 2013, Rugpjūtis 10 - 00:06
sveiki,
Rašau čia, nes iš tiesų neturiu kur rašyti ir kam pasakyti MAN BLOGAI... neturiu nieko... nors kazkam atrodytu, kad turiu viska... mano tevai - kaimo zmogeliai, kuriems visa gyvenima buvo nusispjaut i mano savijauta, i mano gyvenima.. Visad viskas buvo del akiu.. del zmoniu... Viska daryti reikejo kad tik zmones neapkalbetu, mano dusele niekada niekam nerupejo... Kai issiskyriau su paauglystes meile, jie metus mane ede koks as niekingas zmogus(nors paliko mane tas vaikinas), koks as skuduras esu, kaip niekam manes nereiks, kokia geda seimai uztraukiau... nors mes net susutuoke su tuom vaikinuku nebuvom... Po metu atsirado kitas zmogus, viskas buvo puiku iki mazytes gimimo.. Nuo dienos kai atsirado vaikas, mes tapom jam nereikalingos.. Po gimdymo man visiskai nepadejo, iki siol, o vaikeliui beveik du metai.. to irodymas - isplysineje vidines siules po CP, kai kelti nebuvo galima, o as tampiau, ir vaika... ir namus tvarkiau... grizus is gimdymo namu radau kalna siuksliu namie, kojos nebuvo kur padet... popieriai, puodai, pelesis, muses.... ligoninej juk 9 dienas gulejau... su svieziai isimtais siulais klupscia ejau valiau, tvarkiau, nes turejo atvaziuoti mylimieji teveliai, neduok die kas ne taip, GEDA, ka mociute pagalvos ir pan... cia ju pozicija aprasau....Bego menesiai... vaikas pas mane ypatingai neramus, vyas beveik du metukai, o vis dar naktimis supt reikia... nei vienos nakteles man padejes nera, niekada... nieko... tevams esu isdrysus pasipasakot apie savo bedas,bet pasake grieztai-prisiekei pries Dieva gyvent ir gyvenk, nesvarbu kas. gyvenu....bet kasdien vis labiau nuleidziu rankas... nebeistveriu kaip gyvent...viena ir niekam nereikalinga...niekam...kas nakti uzmiegu verkdama, is nusivylimo, nuoskaudos.. kas ryta nubundu nuleistom rankom, skaudancia galva...kasdien po simta kartu galvoju apie savizudybe kaip issigelbejima...kaip palengvejima...jei ne mano vaikas, seniai tai buciau padarius... tiesiogine prasme gyvenu tik del jos....
Ieskau prasmes gyventi — 2014, Vasaris 16 - 18:56
Iš tavo pasakojimo man susidaro įspūdis, kad esi vienturtė savo tėvų dukra. Dažnai tėvai turintys vienintelį vaiką, stengiasi visais įmanomais budais viską glaistyti, kad tik jų vaikas žmonių akyse būtų toks kaip ir visi arba dar geresnis, bet gyvenimas nėra kaip filmas, graži pasaka, kur viskas yra kaip sustyguota ir galiausiai visos blogybės išeina į gera. Kai šeimoje yra ne vienas vaikas, tai jie bent jau gali tarusavy pasikalbėt ar pasiguost, apie tai, kaip jų tėvai jų nesupranta ir kaip jie skirtingai mato visą gyvenimą, ir tai bent neleidžia nusidepresuot. Mano pažįstamų draugų gyvenimuose, kurie yra vienturčiai, nors ne greičiau vienturtės, dažnai pastebiu, ant kiek jų tėvai joms reguliuoja gyvenimą, ir kaip vaikai tėvų blogos nuomonės bijo ir jos paiso, bijo jiems pasipriešint. Nors ta tėvų nuomonė akivaizdžiai yra destruktyvi ir neleidžianti savo vaikams laisvai kvėpuot. Tėvai dažnai stengesi, kad vaikai gyventų tokį gyvenimą, koks jiems nepavyko nugyventi, stengiasi, kad vaikai gyventų pagal jų sukurtą, ar visuomenėj formuojamą gyvenimo šabloną. Bet gyvenimas nėra šablonas. Žmonės yra skirtingi, todėl negalima visiems paraidžiui taikyti tokio pačio šablono. Kitas dalykas yra tas, kad tėvai ar šiaip patarinėtojai niekada neprisiima atsakomybės(dažniaisiai) dėl neteisingų savo patarimų ar paliepimų ir galiausiai kaltas lieka tas pats vaikas ar žmogus, kuris tų patarimų klauso. Tai kaip tada reiktų traktuoti tokį patarimą, kuris savyje nenesa atsakomybės, kai su vienokiom ar kitokiom pasėkmėm to patarimo reiks gyventi pačiam. Patarimus reikia išklausyt, gal būt jis savyje turi gerą idėją, bet blogą patarimą tikrai reikia atmest. Ir ištikrųjų koks skirtumas, ką kiti galvos? Visiem neįtiksi. Bus ir už, ir prieš galvojančių, o tau su tavo pasirinkimo pasėkmėmis teks gyventi iki gyvenimo galo. Mano klausimas yra toks ar tu nori gyventi tokį gyvenimą, kokio kiti norėtu sau ar tu nori gyventi tokį gyvenimą kokio pati nori ar koks tau išeina? Galiausiai atsakomybė už tavo pasirinkimą guls ant tavo pečių. Gyvendama pagal kitų sugalvotą gyvenimo scenarijų, laiminga tikrai netapsi. Čia tokia mano nuomonė. O šiaip sprendimus priimi tu.
O dėl priesaikos prieš Dievą galiu tiek pasakyt. Ar Jėzus Kristus užkrovė ant savo apaštalų ir mokinių visus darbus ir dėl nieko pats nesuko sau galvos, tik gyveno kaip norėjo ir t.t.? Ne! Jis gyvybę už juos atidavė ir po to atsiuntė jiems gelbėtoją, kuris jiems padėtų tuo keliu eit. Tai jei tavo vyras elgiasi kardinaliai priešingai, tai kažin ar jis savyje nešioja Dievą. Pagal bažnyčios mokymą nėra draužiama palikt žmogaus, jei jis šeimoj parazituoja ir gyventi nebeįmanoma, tik bažnyčia draudžia vedus su vienu žmodum ir jį palikus, gyventi su kitu žmogum kaip vyras ir žmona, nes jūs liekat vistiek sujungti kol mirtis jus išskirs. Yra bažnytiniai tribunolai kurie kaikuriais išimtiniais atvejais gali pripažinti santuoką neįvykulią, jeigu vyras kažką prieš santuoką nuo tavęs nuslėpė, ar bandė apgaulės budu tavim pasinaudot, bet kad bažnyčia pripažintų santuoką neįvykusia daugiau teorija, nei praktika, bent aš negirdėjau, kad kur taip būtų įvykę iš pažįstamų. Bet geriau apie tokius dalykus dar pasitikslinti pas savo parapijos ar kad ir bet kokį kunigą arba pas kelis kunigus, kokia legali pagal bažnyčią išeitis yra tokiu atveju.
Patart pasauliečio akimis kaip atrodo, ka daryt su tokiu vyru, vėlgi nėra lengva nežinant visos situacijos. Jei vyras šeimą išlaiko, na parneša namo pinigus, tik namie nieko nepadeda, būtų vienokia situacija, jei vyras, nei namo pinigų neparneša, nei namie ka padeda, arba dar blogiau iš šeimos gyvena ir dar nieko nepadeda, būtų visai kitokia situacija, ir kitokie pasirinkimai. Kadangi tau teks gyvent su bet kokio pasirinkimo pasėkmėmis, tai tau teks ir nuspręs, kaip elgtis su savo vyru, palikt jį ar ne. O dėl žudymosi tai tiek tau, tiek kiekvienam noriu pasakyt, kad ne jūs sau suteikėt gyvybę ir todėl neturit jokios teisės atimt iš savęs tos gyvybęs. Kas ją suteikė, tas ją ir atims kai ateis laikas. Ne apie tėvus čia kalbu, o apie Aukščiausią.
Stiprybės Tau.
Jei norėsi gali man parašyt:
zmogus 831 eta gmail com be tarpu
bioenergetikas — 2013, Rugsėjis 25 - 19:00
labas, tavo situacija daznai girdisi, vaikystes auklejimas tikrai pridaro daug bedu suaugusiam zmogui jei tu nuoskaudu neismedituot susijauks visas gyvenimas, o vaikas tokio amziaus intuityviai igeria i save ji supancia psichologine atmosfera, nesvarbu kokia vaikai sugeria viska, o galvodama ka teveliai pasakys savo gyvenimo nesusikursi darnaus ir grazaus pradek gyvent savo galva, o apie Dieva tai jiem pradziai siulyciau zodi issiaiskint, kaip pati manai ar Dievo tikslas klausyt musu priesaiku ir uz ju nesilaikyma mus baust ar suprast ir mylet, toks gyvenimas i pragara nei i dievo karalyste na parasyk man i gmail ir isspresim tavo sunkumus [email protected]
Saulius — 2013, Rugpjūtis 12 - 19:09
Labas. Nenuleisk ranku, kad ir kaip sunku bebutu. Patikek ne viena taip jautiesi. As pats asmeniskai jau karts nuo karto galvoju apie pasitraukima, bet sustabdo mane turbut baime, arba pats Dievas. Zinau kad sunku padeti kitam ypac esant panasioje situacijoje, bet prasau tiesiog labai gerai apgalvoti savo pasirinkima. Jei neturi su kuo aptarti savo jausmu, savo nuoskaudu, susisiek su manim, as taip pat neturiu jau kam issipasakoti. Galbut taip vienas kitam padesime. Tik prasau nedaryk skubotu sprendimu.
stopdepresija — 2013, Rugsėjis 10 - 21:37
Sveiki, Sauliau ir without home. Nieko su tais zudymaisis nelaimesim. As geriau ivairius vaistus ir zinokit atradau tokius, kurie man vel suteike gyvenimo dziaugsma - as turiu minty antidepresantus. Man padejo Cipralex. O without home mes ta vyra, nes biblijoje parasyta - NETEMK netikinciojo jungo. Jei vyras tau nepadeda, akivazdu, kad jis bedievis
justas — 2013, Liepa 24 - 02:16
bbd ant gyvenimo, man20, inirsis viduje didziulis, supisti suformuoti kompleksai manyje nuo mazu dienu. Ir dabar siuo momentu kas esu, vienisas zmogus, metes kolegija, dabar su tevais gyvenu. Atrodo lyg daug menkaverciu dalyku viduje sudeda i viena, paema toks isiutys. Nera to poziutyvumo jegos, kad lekciau kazka daryciau. Tiesiog leidziu prie pc dienas. Tai ka kalbet jei panos uzkalbet neina normaliai. Vienams atrodytu mano problelemos susiformavusios galvoje juokingos. Net bendraut gal nemoku su zmonemis, mokyklos laikais jei kas tyciodavosi is manes daznai eidavau mustis.
Su niekuo apie tai nekalbu realiai, esu uzdaresnis zmogus. Pas psychologa kalbetis net neiciau, nes butu gedinga. O issiliet artimui zmogui tikrai negaleciau ir tai nevyriska atrodytu. Kas svarbiausia manyje nieks nemato problemos, atrodo as koks robotas ir neturiu jausmu...Nieks nepaklaus kaip tu jauties ir pns... ir siaip mastau jei mirciau anokia cia problema, yra zmogus nera. Egzistuoja siela, ji isseis is kuno ir keliaus savo keliais nezinomais. Koks skirtumas pasaulyje tiksliau zemej mirsta kas 1s zmogus. nieks to nepastebi.
vampjer — 2013, Birželis 1 - 21:11
Sveiki,
Kuo toliau, tuo labiau žmonės nebemato prasmės gyventi.
O iš tikrųjų, kokia toji prasmė?
Dabar ir man sunku, atrodo, kad nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia.
Iš tikrųjų norėčiau išvis išnykti, netik numirti.
O jums visiems, kurie nebemato prasmės, siūlyčiau jos paieškoti savo kasdienybėje, drauguose, šeimoje. Jeigu ten jos nerandate, pamąstykite, kas jus labiausiai liūdina, juk norui išeiti turi būti svari priežiastis...
Kaip sakoma ""I cried for not having shoes till I saw a man with no legs".
Mes norime mirti, nes mes esame savanaudžiai ir gailime tik savęs, negalvodami apie kitus.
Linkiu visiems vieno dalyko - išminties, o su tuo ateis ir kiti dalykai. :)
— 2013, Lapkritis 11 - 05:56
Sveiki,
Kuo toliau, tuo labiau žmonės nebemato prasmės gyventi.
O iš tikrųjų, kokia toji prasmė?
Dabar ir man sunku, atrodo, kad nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia.
Iš tikrųjų norėčiau išvis išnykti, netik numirti.
O jums visiems, kurie nebemato prasmės, siūlyčiau jos paieškoti savo kasdienybėje, drauguose, šeimoje. Jeigu ten jos nerandate, pamąstykite, kas jus labiausiai liūdina, juk norui išeiti turi būti svari priežiastis...
Kaip sakoma ""I cried for not having shoes till I saw a man with no legs".
Mes norime mirti, nes mes esame savanaudžiai ir gailime tik savęs, negalvodami apie kitus.
Linkiu visiems vieno dalyko - išminties, o su tuo ateis ir kiti dalykai. :)
ir as taip manau , kad ir kaip blogai besijauciu vis bandau primint pati sau kad nebuciau savanaude . Lengviausias kelias yr pasityraukt is gyvenimo , o gyvent reikia daug ideti pastngu . Bukime kartu .
— 2013, Birželis 6 - 20:54
...nebegaliu daugiau, bet diena iš dienos bėga ir aš vis dar čia...kaip tai artima...kai pavargsti nuo supancio pasaulio, ryte pabundi su mintimi kaip dar istverti viena diena...
Edgaras — 2013, Birželis 30 - 06:00
Laba diena , kad ir kaip bebūtų aš tai pat svajoju apie mirtį , vos ne kasdien....Nuo mažens tik ir girdžiu tu negali verkti , tu esi vyras tu privalai būti stiprus , tvirtas .Bet ar tikrai ar visada vyrui reikia būti bebaimiu karžygiui gelbėjančiam pasaulį ? Spaudimas kiekvieną diena išlaikyk šeima , padaryk tą ana juk tu vyras tu privalai , bet ar manęs kas paklaus , o kaip tu šiandien jautiesi ..Deja ne to nesulaukiu visa savo neilga gyvenimą (22m.) mano siela sudraskyta į gabalėlius ir kiekviena diena atplyšta vis nauja skeltelė ,kuri priveda arčiau agonijos.Noriu mirti , bet bijau kažko bijau , ne ne mirties gal pačio proceso iki jo , o gal tos nežinomybės , aš nežiūriu kaip jaustųsi kiti greičiausiai kurį laiką būtų kančia , bet juk su viskuo susitaikoma taip? Eidamas gatvę įsivaizduoju ,kaip manę nutrenkia mašina , kaip kūnas be jokio skausmo miršta , o aš atgyju ,pagaliau ,su šypsena ir lengvumu...Noriu mirti ir tikiu ,kad likimas man padės , gal leis man mirti netikėtai be skausmo....Pasakysit per mažai veiklos per mažai užsimes esi .Bet tos veiklos daug sportuoju ,mokausi kalbą bandau rašyti knygą , bet.. Gal reikia profesionalo pagalbos , bet ir tai greičiausiai nepadės nes žinau ,kad aš ten būsiu išklausytas tik jei turiu pinigų...Duok dieve jums visiems to nepatirti ..Tuo iš ko man ankščiau atrodė labai juokinga ir kvaila ,kaip išgirdavau.Tikiu kad man atsiras drąsos pasitraukti iš šio gyvenimo.
stopdepresija — 2013, Rugsėjis 10 - 22:22
Neieškok drasos nusizudyti - eik antidepresantu, man kol atrado tinkamus praejo keturi menesiai kancios, bet po to viskas vel normaliai ejosi. Tai yra iseitis. Beje, pasitraukti is gyvenimo visada spesi ir gali tai nepavykti, liksi luosas, pavyzdziui. Sakau, nes zinau.
Aiste — 2013, Rugpjūtis 15 - 22:55
jauciuosi lygiai taip pat kaip tu..............
ela — 2013, Gegužė 7 - 21:49
kiekviena diena galvoju apie savizudybe apie skausma kuuri isgyvenu kiekviena diena tai didele kancia o gal is tiesu verta pries save pakelti ranka/?
— 2013, Lapkritis 11 - 05:58
kiekviena diena galvoju apie savizudybe apie skausma kuuri isgyvenu kiekviena diena tai didele kancia o gal is tiesu verta pries save pakelti ranka/?
neverta mirtis taves , zmogus vertas gyvenimo.bukime drauge , numirt bet kada spesim .
bel — 2013, Gegužė 7 - 21:48
nrit issilaisvinti tai vienintelis buda nusizudyti
Sergej — 2013, Gegužė 5 - 12:53
Nekas nepades....
Ieškau prasmės gyventi — 2014, Kovas 1 - 00:16
Ieškok ir rasi. Per daug būtų nuobodu gyvent jei viskas būtų kaip tam multike lydekai palietus, man panorėjus.
dovilė — 2013, Kovas 30 - 03:20
ieškau su kuo pasikalbėti,kai nesimiega naktimis. kai neramu. ir kai liūdna. turiu draugą, bet neramina, nerimo priepoliai ilgalaikiai ir kartojasi... nežinau,ko ieškau iš tiesų, bet norėčiau rasti.
depresija — 2018, Kovas 6 - 01:53
Idomu man pasidare pirma karta susiduriu su tokiais pasakojimais apie depresija
elasino — 2013, Gegužė 10 - 03:11
labas nori pasisneketi apie ka nors?
tadas81 — 2013, Kovas 29 - 12:17
sveiki. pries mane ir nusisuko visas gyvenimas. pikciai su sema ,vaikas nesiskaito su mani, zmona rekia pastoviai, pradau versla. visi pikti tik nesuprantu ka as blogo padariau. visada stengiaus gyvenime. dabar ka bedariciau viskas sugriuna noris kurnors ilisti kat niekas nerastu. sunku net kam pasakit ,galiu likt nesuprastas.turiu pres visus vaidinti kat viskas gerai. sendien mano gymtadenis jokio dziauksmo vien prislegimas. pasidariau is linksmo pyktas. sunku net rasyt. pigdo net menkiausi dalikai. pagalvojus kam reikalingas tas gyvenimas sudo vertas. gal net uztenka kiek pragyvenau man 27 m. gal bemanes butu net geriau
moteris ir žmona — 2013, Lapkritis 20 - 18:50
Sveikas, Tadai, norėčiau pabandyt pasikalbėti, išklausyti, pasipasakoti. Kaip žmogus, norinti gyventi pilnavertį gyvenimą, turintis šeimą, ieškantis išeities. Gal padėtum man patarimais, įžvalgomis iš vyro pozicijos, aš – atvirkščiai. Nežinau, tai tik spėjimas, nuojauta, kad galbūt rasiu bendramintį ir palydovą brendant iš šio liūno. Parašyk man, jei nuspręsi persikelti į privatų pokalbį, kaip suprantu, mano mailas tau matomas.
Aira — 2013, Gegužė 16 - 10:53
Sveikas, labai gerai tave suprantu, pati isgyvenu tikra depresija, nuo savizudybes stabdo tik mintis, kad turiu vaiku, ir tau noriu pasakyti, pagalvok ka jaus tavo vaikas, tavo tevai kai tu iseisi. Ir ne tikrai geriau nebus, nors ir labai sunku reikia gyventi, ansciau ar veliau viskas baigiasi, baigsis ir depresija:), tiku tuo.
bioenergetikas — 2013, Liepa 3 - 22:57
Sveiki,puikiai jus visus suprantu ir mielai visiem padesiu, galiu ta padaryt del keliu priezasciu : 1. pats ta pergyenau ir issikapsciau 2. esu baiges bioenergetiko kursus 3. Matau zmones kiaurai 4. Kolkas visi buve pas mane susitvarke,tad patikekit parasykit man ir kartu bendradarbiaudami su laiku pamatusit kad jusu bedos ne tokios jau ir baisios tad laukiu visu kam tik reikia mano pagalbos nesidrovekit manim galima pasikliaut [email protected]
— 2013, Kovas 29 - 21:34
zinai as ir nebematau jokios prasmes gyventi-susikaupsiu ir baigsiu viska pati,jei as tokia bloga
sergej — 2013, Gegužė 5 - 12:58
surask su kuo galietum pasneketi
Stasys — 2013, Kovas 9 - 16:20
ir as nebematau sviesos tunelio gale...,anksciau buvau super optimistas ,gyvenau del kitau..,tie kiti isciupe9as taip manu0..visus reikejo paskatinti palaikyti(cia zmona,dukra ir galiausiai sunu)..o dabr likau pats sipnas,sunus po skirybu gyvena pas mane,mane ignoruoja,,nors viskuo naudojasi,jokios pagalbos namu ukyje...tyla ,is jo puses,kad ir kaip bekalbintciau-kviesciau bendravimui-dialogui-jam internetas svarbiau,kompas -paxnora,counterisir t.t.-per tuos kelis metus teko sirgti-lovoje guliu 39c,na net neuzejo i kambari-paklausti,kaip tu,kas tau/...as jo ne karta esu klauses-ka as tau tokio padariau,ka ne taip/uz KA?..tyla.apsoliutus ignoras.taip ir nesuzinosiu..sutinka taip ir 22-ji savo gimtadieni,atsikeles -prie compo pirmiausiai...viska isbanciau,visokiaussius budus ,veiksmus ,metodus...(bent jau taip as manau),..dabar nebezinau ka toliau..suprantu viena -toliau nebeturiu jegu...o pakeisti nezinau kaip.savo gyvenimo negaliu susitvarkyti-kur vaika padeti-juk neismesi i gatve/-(taip dukra paklause)reiskia ir toliau egzistencija...pavargau...manau rasiu jegu,tam padaryti,nors ir suvokiu tai-bet pavargau buti kaltas-nors ir po To busiu kaltas,bet manu greitai viskas stosis i vietas:eks.su vaikais pasidalys turta ,paverkslens -del akiu...ir nurims -tos menkos bangeles.aisku-galima susitaikyti su tokia situacija-dar galima alhoholi pasitelkti-uzsimirsimui...bet suvokiu-kad geriau taip-o ne degradacija...
Viikaa — 2013, Balandis 5 - 17:02
. O pas mane tai irgi atrodo nebenoriu nebenoriu taip gyventi!!! Noiriu pagriebt vaikus ir begti! Namie nesinori buti. Taip noriu pabegti ir susikurti grazu gyvenima. Is kur dar noro yra..vyras alkohikas ir nevala. Bardake negyvensi su vaikais tai vos ne diena nakti valau. Kai susergu asaros byra ir tvarkausi, vyras jei girtas dar tingine sliundra isvadins..jei blaivas tai miegos purvinom lekstem apsikroves. Ir vis gaila vaiku, vyresnysis tevo lb nori, nenoriu ju isvezti is namu ir nuo tevo. Jo isvaryti neina, per daug patogu, yra nemokama tarnaite kuria ir seksui isnaudoti galima.o as vis svajoju apie namus kur nera alkoholio, pykciu,riksmu ir keilsmu.. Ir pykstu ant saves kad dar nepabegau. Vis svajodama apie gyvenima be jo, kuo daugiau galvoju apie kitoki gyvenima tuo labiau jo pakest negaliu.sakoma pabegus i kita vieta save visada rasi, problemas spresti o ne nuo ju begti reikia, o man toks sprendimas yra. Jau nerupi kiti man. Teisingai cia raso kai kitiem padedi tai tave isciulpia kiek eina, kol pradedi ir dvasiskai ir fiziskai sirgti.keiskit savo gyvenimus ir statykit taip kaip norit, as tikiu kad greitu metu as sugebesiu pabegti
monikaaaa — 2013, Vasaris 25 - 23:48
Sveiki, nebenoriu gyventi. Man rodosi, kad niekam nerupiu, niekas manes nemyli, net ir draugas, su kuriuo gyvenu. Man 20 metu. Mane draugas islaiko, del to as kompleksuoju, nes mano tevas girtuoklis ir negali duoti man pinigu. Mama mire kai man buvo 16. Jau seniai jauciu, kad gyvenimas man tikras pragaras. O dabar dar ir as save matau kaip nevykele, negalincia susirasti tikru draugu, kuriems galeciau pasipasakoti. Esu studente, studijuoju buhalterine apskaita. Mano draugas nori, kad as suzinociau, mkaip reikia kurti imone, bet as net to nesugebu, jis vis apie tai kartoja, o as neprisiverciu. Beje, nesusirandu darbo kad save islaikyciaumir draugas del tompyksta. Sakonjei sitaip, tuomet turiuu daryti kaip jis pasakys, neatsikalbineti jam, bet mane tai tiesiog erzina. As niekam tikusi, man niekas nesiseka... o atrodo truksta tik issikalbejimo su mylimu zmogum. Ka daryti
Viikaa — 2013, Balandis 5 - 17:17
Jis tavim naudojasi, reikalinga nemokama buhaltere, as savo vyrui vos verslo neatidariau, bereikejo jo paraso, sako man tu nieko neismanai mano vardu turi buti, bet net nesuvoke ka reikia daryt kad atidaryt ka jis norejo, nusprendziau jokio verslo jam nedaryt po to basa liksiu ir dar man trukdys ant koju atsistot nes irgi nori valdyt visus. Atsidarysiu savo kai laisva busiu,
— 2013, Vasaris 21 - 02:22
Bet matote, jus ne vieni:) visi turim tu paciu problemu, tai yra tikrai negerai, bet tai guodzia, kad ne vienas kenti:D svarbiausia gyventi sia diena, juk negali zinoti, gal ryt tave sutraiskys trulikas, nusisypsok(va dabar isspausk sypsena) ir nusispjauk ant visko, pasileisk megstama gabala, nueik i dusa ir sauk i miesta, pasedek kavineje (nera pinigu?) vistiek sauk i miesta, tik i kavine jau neik:D pasivaiksciok, grizk namo, prisesk prie interneto, pakalbink draugus, ar net nepazistamus, susitik, bendrauk, klubink.... atrodo sunku (taip ir yra, pats prisivertimo faktas) svarbiausia pasalinti baime ir mesti kompleksus, gyliai ikvepk ir istark sau as grazus/grazi.... nu bliamba gi gyvenam viena karta, tai ir pagyvenkim ta viena karta gi:)))) As labai blogai jauciausi kol neissiliejau cia, dabar pats pasinaudosiu savo patarimu.... gyvenkim!!!! selmiai:DDD!!
Linas636 — 2012, Gruodis 27 - 21:06
Sveiki,
paskutinius du menesius mane tampo nerimas ir pyktis ant viso pasaulio, nebegaliu to daugiau pakelti. Gyvenimas atsisuko prie mane, kas buvo idomu pasidare visiskai priesingai, nematau graziu gyvenimo spalvu, o gal ju niekada ir nebuvo? Krutineje spaudimas, asaros kiekviena diena, galva plysta nuo ryto iki vakaro... Nebegaliu daugiau...... Prasau duokite patarimu kaip iveikti sia liga kur kreiptis. Turiu zmona kuri manes nesupranta, kuri nieko nepadadeda.... Ar isvis yra zmoniu pasveikusiu nuo depresijos, kaip pavyko, papasakokit....
Prasau suteikit kokios nors pagalbos...
Gali antidepresantu pavartot ,pvz venlafaksinas uzveza gerai ,bet trumpam ,daugiau orientuokis i psichologus ,nei i psichiatrus ,nes jie sugeba ligu prieskot ir nepaslaptis ,kad ju tikslas kuo daugiau vaistu prastumti ... Taigi as patirties nemazai tame turiu ,jai noresi pakalbet [email protected]
Laurute — 2012, Gruodis 3 - 15:16
sveiki esu Ieva ir Ugne. Noretume pasakyti, kad cia labai prasmingas forumas, Nusiusim linka Norbertui.
Linas333 — 2012, Gruodis 1 - 23:24
Gal bus norinciu pabendraut [email protected] ,man depresija ir ne tik ...
D — 2012, Lapkritis 28 - 20:12
VIENISESNIO NEBUNA.
beprasmis egzistavimas — 2012, Lapkritis 2 - 22:01
As nebegaliu daugiau taip gyventi, norisi, tik uzsidaryti namuose ir verkti butent taip ir darau verkiu verkiu, man niekas neberupi nei mokslai, nei aplinkiniai, nei as pati taipat ir as niekam nerupiu gyvenu su tevu jis niekadagero zodzio nepasakysi, nepaguosu, visada tik sako dingti is akiu ir tt gyvenime patyriau tiek baisiu dalyku, mano motina niekada manes nemylejo vaykysteje patyriau smurta, motina girtavo, kol galiausiai nusizude, dabar as skaiciuoju dienas kol dingsiu is sito namo ir gyvenimo su tevu nors iseisiu 16 metu, betamzius siuo klausimu man neradiklis, jei neiseisiu zinau, kad nebeisgyvensiu daugiau taip, tiesiog nera del ko gyventi niekas manes nemyli visame pasaulyje niekas, niekam nerupiu as, visi mato, kad vaikstau nusiverku, bet niekas net zodzio nepasako del to, o tuo labiau nepaguodzia as tiesiog nebegaliu per 16 mano gyvenimo metu nebuvo nei vienos grazios akimirkos. gal kamnors taipat blogai ir norie pasidalinti savo skausmu tai parasykite [email protected]
Žydrūnas — 2013, Vasaris 19 - 23:12
Labukas .kaip sekasi?
Moniii ... — 2012, Spalis 19 - 21:07
Man 14 metų, mokslai labai nesiseka. Nezinau ką daryt,bandžiau pjautis venas bet buvo sunku..Turejau draugę kuri mane išklausydavo ir patardavo bet dabar jos nebera ji gyvena toli nuo manes .Aš net nemoku paaiškinti to jausmo kas vyksta manyje ,kartais noriu visus nužudyt ir nusižudyt pati . Ką man daryt ?:((((
bioenergetikas — 2013, Rugsėjis 25 - 19:17
pasiskaitau sitame forume ir baisu daros kur linksta zmones, nusizudyt, ar jus visi suprantat zodzio reiksme? vienas dalykas pasiskaityt nesamoniu kaip bus gerai, antras dalykas zinot, patikekit jei bet kuriam is jusu parodyt kas bus po savizudybes nei vieno is jusu niekas niekada neprivers nusizudyt, ten per daug kraupu, ir sioi zemei nera net ko sulygint su tuom kas buna nusizudzius, erdve atrodanti kaip kanalizacija visiskai pratvinkus dvoko ir vietoi sudu plaukiojancios savizudziu sielos pastoviai grabsto kol itrauks
SAVIZUDYBE - KELIONE BE JOKIOS STOTELES ir ten nera jokiu pertrauku, o su sia realybe nereikia sutapt ji laikina, teatras mes kiekvienas jame vaidinam uzsimove kostiumus pavadinimu kunas, kiekvienas pagal SAVO vaidmeni ir dvasinius pasiekimus praeitu gyvenimu gavo butent toki kostiuma kokio nusipelne, viskas kas galima ji pakoreguot, bet priimt su meile savo vaidmeni, juk mokytojai ziuri i kiekviena ir atitinkamai duos kitam vaidmeniui kita kostiuma, na o kas norit asmeniskai pasikalbet rasykit [email protected]
gitagitute — 2012, Spalis 14 - 18:00
sveiki , man yra 14 metu mane taip pat kankina depresija, nuolat verkiu del isvaizdos del patyciu, tuo labiau nesiseka mokslai esu 8 klaseje ir kuo toliau tuo sunkiau ... jau 3 karta esu likus pataisu vos perejau i kita klase . turejau vaikina po kurio nebenoriu turet apskritai vaikino ... ir ateityje noriu gyventi viena visiskai viena ... po 3 metu ruosiosi 16 metu stoti i koledza ... bet bijau kad man nepavyks pereii 10 klasiu ;( del viso sito man kyla didziule depresija...
bijau kad man reikia psihologo pagalbos
PoVisko — 2012, Rugsėjis 29 - 12:43
Skaičiau... Ir pamačiau, kad ne man vienam yra taip... Tiesiog... Ką noriu pasakyti, tai... Jeigu kas nors norės pasikalbėti apie viską, norės būi išklausyta(s) ar/ir išklasyti mane, ar tiesiog... šeip... pabendrauti... Parašykit [email protected]
aajta — 2012, Rugsėjis 4 - 19:15
Jaučiuosi šlykščiai. Esu priklausoma nuo kitų nuomonės,nuolat galvoju ką apie mane pasakys kiti.Studijuoju universitete.Turiu draugą,kuris baigė profesinę mokyklą.Man baisu,kad jis nepatiks kitiems,"universitetiniams draugams". Nenoriu nieko.Noriu mirt,nes čia ne gyvenimas.Pavargau,išsekau.Man sunku.Noriu nutraukti studijas,bet bijau.Bijau aplinkinių reakcijos,o ypač nenoriu nuvilti tėvų... Nenoriu bendrauti su grupiokais,vengiu žmonių........ Padėkit kas nors.....
Noelle — 2012, Rugsėjis 18 - 01:56
Jaučiuosi panašiai, tik aš net ir to draugo neturiu... Atsimokiau tris metus, liko dar du, bet kuo toliu, tuo mokslai universitete darosi man šlykštesni, vis dažniau verkiu ir galvoj nuolat sukasi mintis, kad noriu mest studijas...Deja, per vėlai supratau, kad tie mokslai man ne prie širdies ir nieko gero iš manęs toje srityje neišeis. Kuo toliau, tuo man prasčiau sekasi... Jaučiuosi kaip paskutinė kvailė, kodėl nestojau ten, kur iš pat pradžių norėjau? Per tuos metus su niekuo taip ir nesusibendravau, matyt, dėl to kaltas galimas asmenybės sutrikimas, kurį kiap dabar suprantu visą laiką ir turėjau (vengiantis asmenybės tipas), nenoriu net kojos kelt į universitetą, nenoriu matyti tų žmonių. Bet jei dabar mesiu, iš to nieko gero neišeis, nes kitus įstoti į vf jau nebegalėsiu, mokėti už studijas irgineturiu dabar iš ko. Bloga, ties bloga nuo visko, noriu daužyt galvą į sieną, aš taip nekenčiu viso šito gyvenimo.
Olivija — 2012, Gruodis 19 - 01:50
Sveika, atrodo kad perskaitei mano mintis... Viska ka parasei, nieko neatemus man tinka. As taip pat mokausi univere vf, mokslai nezavi o ir i pati universiteta su dziaugsmu nekeliauju.. Taipogi esu sutrikusi asmenybe.. Sunku bendrauti, nesinori niekur eiti, kai drauges kviecia atsisakau, galvoja tikriausiai kad esu pasikelus, sake, kad manes neperprato.. o as niekur neinu, nes kompleksuoju del isvaizdos... Atrodo, kad kaskart isejus zmones ziuri i mane su gailesciu...:/ kuo toliau, tuo i gilesne depresija krimstu.,
— 2013, Vasaris 21 - 02:15
Bet matote, jus ne vieni:) visi turim tu paciu problemu, tai yra tikrai negerai, bet tai guodzia, kad ne vienas kenti:D svarbiausia gyventi sia diena, juk negali zinoti, gal ryt tave sutraiskys trulikas, nusisypsok(va dabar isspausk sypsena) ir nusispjauk ant visko, pasileisk megstama gabala, nueik i dusa ir sauk i miesta, pasedek kavineje (nera pinigu?) vistiek sauk i miesta, tik i kavine jau neik:D pasivaiksciok, grizk namo, prisesk prie interneto, pakalbink draugus, ar net nepazistamus, susitik, bendrauk, klubink.... atrodo sunku (taip ir yra, pats prisivertimo faktas) svarbiausia pasalinti baime ir mesti kompleksus, gyliai ikvepk ir istark sau as grazus/grazi.... nu bliamba gi gyvenam viena karta, tai ir pagyvenkim ta viena karta gi:)))) As labai blogai jauciausi kol neissiliejau cia, dabar pats pasinaudosiu savo patarimu.... gyvenkim!!!! selmiai:DDD!!
tas kuris perskaite tavo teksta — 2012, Liepa 30 - 23:04
geriausia issikalbeti su visiskai svetimu zmogumi kuris net nepazysta taves todel kad jis visada sutiks su viskuo ir nesigincys nes tai jusu pirmas pokalbis ar net pirma tema ir dar gausite nuosirdu patarima nuosirdu del to kad zmogus kuriam issipasakosit jausis ivertintas del jusu pasirinkimo jam atvirai pasipasakoti ir gal net patarimas bus vertas isgirsti gal tai pades suprasti tai ko dazniausiai zmogus paskendes problemoje nemato,nemato paprastos iseities del kokio nors pasisaipimo kritikos ir kitu neigiamu aplinkiniu zmoniu poelgiu,o jai ir pagalvos kad esi visiskas beprotis ir pasiulys i psichuske tuomet susirask protingesni pasnekova nes depresija nera pagydoma psichuskeje tenai psichu nepagydo o taves su depresija juolab nepagydis
tas kuris perskaite tavo teksta — 2012, Liepa 30 - 22:45
eikit sikt su tais vaistais,gali gerti kiek nori serotanina is vaistines tai padeties tikrai neistaisys,paskaitykit daugiau apie tai ka reklamuojat,serotonino gamybos procesas sutrinka nuo hormonu testosteronu ir viso kt pusiausvyru sutrikimu nuo to kas yra pas jus kraujyje tai gali buti net ir del to kad nevisai atlieka savo funkcija kepenys,va nuo to priklauso jusu laime ir nelaime o sintetinis serotoninas to nesutvarko tai yra tik laikinas pakaitalas,as ji gerciau tik iki kol suzinociau kaip sutvarkyti problema istikruju internete pilna literaturos tik skaityti netingekit, as asmeniskai stengiuosi ta depresija isgyventi pakeldamas adrenalina tai lipu i baisias karuseles darau tai ko bijau plaukimas dar padeda labai reikia buti isgirstam todel kad nesijausti vienas turi susirasti zmogu kuris isklausytu ir nepriestarautu turi jaustis palaikomas kaskieno nu ir maistas svarbiausia reik priziureti savo mityba tai ir daug ka reiskia net gi didesne dalis depresuotoju yra su virsvoriu kaip as,
Renata 30 — 2012, Liepa 10 - 23:10
man reikia patarimo.......geras draugas pries save pakele ranka as buvau paskutine su kuom jis bendravo bandziau padeti,kalbinau kas papsakotu kas jam.maniau kad jam palengves ,bet nepasakojo ko niekada nebudavo visada pasakydavo kas jam ..jis manes nepaklause...padare tai.siuo metu atsigaves.noriu patrimo kaip geriau bendrauti ar kalbinti kad pasakotu kodel jis tai dare kodel nepaklause manes......as tik taip bendrauti kaip niekur nieko laukt kol pats pasipasakos
life.sucks — 2012, Liepa 9 - 11:59
Sveiki.Nebezinau,ka bedaryt,todel nusprendziau ir as cia isliet ka jauciu.Istekejau pries metus.Man tik 21,vyrui 22.Vaiku nera,gyvenam atskirai nuo tevu,taciau tiek jo,tiek mano tevai gyvena vos uz keliu simtu metru nuo musu.Daug konfliktu isprovokavo mano vyras,nes kiekviena susiejima toki kaip kaledos,velykos ir pan.,uzsipuola mano tevus ir juos izeidineja.Kaip paaiskejo ji prikursto jo motina,o jis to nesupranta,kad ir kaip meginu isaiskinti.Paskutinis konfliktas su mano tevais ivyko per Jonines.Ir viskas nuo tada nebegaliu daugiau.Seniau lyg ir kentedavau,taciau siuo metu noriu tik iseit is gyvenimo.Savo tevus myliu,vyra irgi.Vyras manes neskriaudzia,sutariam puikiai.Taciau jauciuosi lyg tarp dvieju ugniu.Vos nueinu pas tevus turiu isklausyt koks mano vyras idiotas ir kad tureciau skirtis.Vyras tuo tarpu laikosi savo tiesu.Nezinau ka daryti.As taip daugiau nebepakelsiu...
Skelbti naują komentarą